Kitais metais į euro klubą nepatekusi Lietuva turėtų puikią progą trinktelėti durimis ir parodyti Europos Sąjungai (ES) nagus, nes mūsų valstybei taikomi dvejopi standartai.
Euro įvedimui primetami kriterijai – ekonomiškai pasenę, jų šiuo metu neatitiktų net tokios šalys kaip Vokietija, Prancūzija ir Italija.
„Vakarų ekspreso” kalbinti politikai prognozavo, kad šiandien oficialiai paskelbdama apie Lietuvos pasiruošimą įsivesti eurą Vyriausybė mes iššūkį ES ir darys spaudimą jos institucijoms.
Daromas spaudimas
Vakar Seime buvo padėtas taškas priimant Konstitucijos pataisas, reikalingas norint įteisinti euro įvedimą Lietuvoje nuo 2007-ųjų sausio 1-osios.
Oficialią mūsų valstybės poziciją apie pasirengimą įsivesti eurą Vyriausybė ketina pareikšti šiandien.
Nors pagal ES statistikos agentūros „Eurostat” paskelbtus duomenis Lietuvos kovo mėnesio vidutinės metinės infliacijos rodikliai (2,72 proc.) vos keliomis šimtosiomis procentinio punkto neatitinka vadinamojo Mastrichto kriterijaus (2,6566 proc.) ir mūsų valstybė dar negali įsivesti euro, šiandien Vyriausybė gali pareikšti ką kita.
Manipuliuodama matematiniais skaičiavimais valdžia greičiausiai praneš, kad Lietuva praktiškai atitinka visus reikalavimus, todėl yra pasiruošusi įsivesti bendrą ES valiutą.
Tokiu pareiškimu bei priimtomis Konstitucijos pataisomis būtų daromas spaudimas sprendimą dėl euro įvedimo priimsiančiai Europos Komisijai (EK).
Nepaisant to, daugiau dėl politinių nei dėl techninių priežasčių kitais metais euro Marijos žemėje greičiausiai dar nematysime. Oficialias išvadas EK paskelbs gegužės 16-ąją, o galutinį sprendimą – 25-ių ES šalių vyriausybės.
Dvejopi standartai
Nuo 2007-ųjų įsivesti eurą planuoja trys naujosios ES valstybės narės – Lietuva, Estija bei Slovėnija. Kol kas Mastrichto kriterijų visiškai atitinka tik Slovėnija. Estai jau seniau pamatė dar negalėsiantys prisijungti prie euro zonos, tad numojo ranka ir be reikalo nekurstė visuomenės lūkesčių.
Tuo tarpu mūsų Vyriausybė ir jos vadovas Algirdas Brazauskas iš anksto garsiai deklaravo, kad euras 2007 metais Lietuvoje bus.
Pasak europarlamentaro Eugenijaus Gentvilo, EK elgsis formaliai ir tiesiog atsižvelgs į tai, kad Lietuva neatitinka Mastrichto kriterijaus.
„Tačiau iš pirmųjų vienuolikos Europos Sąjungos valstybių, kurios įsivedė eurą, taip pat ne visos atitiko tą kriterijų. Leidimas joms įsivesti eurą buvo stačiai politinis sprendimas. Jei žvelgsime į Lietuvai taikomą kriterijų, dabar eurą turėtumėme atimti iš Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, nes šios šalys neatitinka Mastrichto reikalavimų”, – „Vakarų ekspresui” sakė E. Gentvilas.
Jį piktina Lietuvai taikomi dvejopi standartai bei tai, kad ankstesnį politinį sprendimą dabar bandoma pateikti kaip tiesmukai technokratinį.
Dar vienas ne itin logiškas prieš 20 metų priimto Mastrichto kriterijaus taikymas – skaičiuoti mažiausią metinės infliacijos lygį trijose ES, o ne euro zonos valstybėse. Pastaruoju atveju Lietuva atitiktų keliamus reikalavimus ir be matematinių išvedžiojimų, nes euro zonos valstybėse infliacija, anot Seimo nario Raimundo Palaičio, yra 2,8 proc.
Salos nereikia
Europa Lietuvai gali neleisti įsivesti euro nuo 2007-ųjų dėl keleto priežasčių, kurios nebūtinai susijusios su Mastrichto kriterijumi.
Pirmiausia – EK negali garantuoti, kad kitais metais įvedus eurą Lietuvoje nekils didžiulis visuomenės nepasitenkinimas. Ne tik dėl to, kad euro įvedimas bus proga spekuliuoti kainomis, bet ir dėl nuolat kylančių gamtinių dujų bei naftos produktų kainų bei tiesioginio energetinio priklausymo nuo Rusijos.
„Tuomet žmonės suverstų kaltę eurui”, – mūsų dienraščiui teigė buvęs finansų ministras, parlamentaras Algirdas Butkevičius.
Kitas dalykas – Europa gali siekti, kad eurą įsivestų visos trys Baltijos valstybės vienu metu, nes Lietuva, Latvija bei Estija tarptautinėje arenoje yra įsivaizduojamos kaip politinis vienetas.
„Mūsų valstybė taptų savotiška euro salele, nes estai kitais metais euro neturės, latviai laukia 2008-ųjų, o lenkai – net 2011-ųjų metų – galutinio termino, iki kurio naujosios Sąjungos valstybės privalo įsivesti eurą”, – sakė E. Gentvilas.
Pasekmių lavina
Neigiamos Lietuvai euro fiasko 2007-aisiais pasekmės bus juntamos tiek vidaus, tiek ir užsienio politikos atžvilgiais.
Pirmiausiai, žlugus planams nukentės dabartinės Vyriausybės įvaizdis, pasipils kritikos strėlės iš Seimo opozicijos, bus raginamas atsistatydinti visas ministrų kabinetas, nusivils ir ta visuomenės dalis, kuri pasisakė už Lietuvos narystę ES.
„Žmonės taps skeptikais, nes pamatys, kad mūsų valstybė nesugeba pasinaudoti Europos Sąjungos pranašumais. Neįsivedus euro, susilpnės premjero pozicijos, tapsime dar labiau priklausomi nuo Rytų, nes euro įvedimas bent jau monetarinėje, fiskalinėje politikoje sustiprintų mūsų pozicijas”, – teigė Seimo narys Eligijus Masiulis.
E. Gentvilas taip pat teigė, kad žlugus euro planams ir nesugebėjus pelningai parduoti „Mažeikių naftos”, gali pasitraukti A. Brazauskas bei galutinai žlugti dabartinė Vyriausybė.
Užsienio valstybių atžvilgiu Lietuva atrodys keistai, nes prieš tai garsiai deklaravo apie sėkmingą euro įvedimą 2007-aisiais, tačiau to padaryti nesugebėjo.
„Niekas nesigilins į smulkmenas, kodėl. Atrodysime nepatikimi, ypač – smulkiųjų investuotojų akyse. Jiems bus sunkiau ir prisitaikyti prie lito, jei planavo savo invaziją 2007-aisiais”, – sakė E. Masiulis.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nario R. Palaičio prognozėmis, jei Lietuva euro neįsives kitais metais, esą tai pavyks padaryti tik 2011-aisiais.
„Iki tol tikrai neatitiksime kriterijų, nes brangs naftos produktai, gamtinės dujos, didės atlyginimai, o su jais – ir perkamoji galia bei infliacija”, – sakė politikas.
Sužlugdė smulkmenos
Kodėl Lietuva nesugebėjo pasiekti tokio rezultato, kokio reikia Europos biurokratams?
Anot pašnekovų, pirmiausiai per mažai dėmesio buvo skiriama mūsų šalies pasirengimo įsivesti eurą 2007-aisiais reklamavimui pačiose ES institucijose.
„Europos Sąjunga padarys didelę klaidą, jei neleis Lietuvai kitais metais įsivesti euro. Juk bendra valiuta – vienas iš stimulų labiau pasitikėti Sąjunga bei konkuruoti su dolerio zona. Antra vertus, Lietuvai reikėjo taikyti kitokį euro įsivedimo politikos stilių – aktyviau veikti Sąjungos lygmenyje. Aktyvinti europinį lobizmą, išmokti kalbėti technokratų kalba bei taip stipriai nepasitikėti formaliomis struktūromis bei procedūromis”, – „Vakarų ekspresui” sakė europarlamentaras Gintaras Didžiokas.
Anot E. Gentvilo, A. Brazauskas bei finansų ministras Zigmantas Balčytis klydo prieš pusę metų sakydami, kad negali daryti įtakos infliacijos rodikliams.
„Sumažinus akcizus kurui, buvo dirbtinai sumažinta infliacija Lenkijoje. Sumažinus akcizus alkoholiui tas pats padaryta ir Suomijoje, kuri patenka į mažiausią metų infliacijos rodiklį turinčių Sąjungos šalių trejetą. Lietuvos Vyriausybė galėjo sumažinti kai kuriuos mokesčius, o ne išlaidauti didinant algas, pensijas”, – teigė klaipėdietis.
R. Palaitis tikino, kad Vyriausybei iki euro 2007-aisiais pritrūko mažo žingsnio – reikėjo didesnį dėmesį atkreipti į smulkmenas. Kelių šimtųjų procentinio punkto neatitikimas Mastrichto kriterijui ir rodo pažiopsotas detales.
Labai geras, idomus straipsnis, aciu! 😉