Kaunietė dizainerė, „Metų interjero” konkurse laimėjusi pirmąją vietą, stengėsi, kad užsakovus džiugintų minimalistinė erdvė ir drąsūs architektūriniai sprendimai
Kauno rajone esančio modernaus būsto šeimininkai yra patenkinti dėl kelių dalykų: jų namas stovi gražiame pušyne, šalia upės, kur pati aplinka suteikia jaukumo, o gerai jaustis viduje padeda originaliai ir patogiai suprojektuotas interjeras. Jo autorė Loreta Janušaitienė neseniai surengtame tradiciniame „Metų interjero” konkurse buvo apdovanota „Auksine palete” už originaliausiai suprojektuotą privataus namo interjerą.
Šeimininkas leido eksperimentuoti
Patį namą architektė L.Janušaitienė projektavo kartu su bendraautore Dalia Laurinaitiene, o interjerą kūrė viena. „Iš pradžių užsakovas, vyresnio amžiaus verslininkas, pageidavo klasikinio interjero, bet jį pavyko įtikinti, kad namui labiau tiktų minimalistinio stiliaus interjeras, – pasakoja dizainerė L.Janušaitienė. – Norėjosi nestandartinio namo architektūros stilių išsaugoti ir viduje. Malonu, kad namo šeimininkas buvo imlus naujovėms ir leido eksperimentuoti. Jam esu dėkinga, kad neišsigando siūlomos interjero versijos. Smagu, kad jis šiame name jaučiasi gerai”.
Architektė mano, kad pati didžiausia šio minimalistinio interjero vertybė – atviros dvigubos erdvės, kurios, tiesa, brangiau kainuoja, bet teikia žymiai didesnį emocinį pasitenkinimą. Kadangi namas stovi netoli upės, visu plotu į ją žvelgia stiklo vitrina. Šviesos ir saulės patalpoje tikrai netrūksta. „Vasarą, stipriau pakaitinus saulei, – sako architektė, – šeimininkui tenka mokėti už patalpų kondicionavimą, bet tokia jau grožio kaina”.
Namo viduje buvo sumanyta išsaugoti du aukštus jungiančią erdvę, joje išryškinti savotiška interjero puošmena tapusias metalo konstrukcijas. Visas namo interjeras – technominimalistinis: nėra grindjuosčių, lamperijų ir rankenėlių, kilimėlių. Vietoje užuolaidų – metalinės žaliuzės, kurios pakeltos pasislepia individualiai autorės suprojektuotuose šviestuvuose. Pastato stilistika originali ir kitu požiūriu: atviros ne tik metalinės (H profilio) kolonos ir sąramos, bet ir dvigubos tūrio erdvės. Šildymo katilas ir kita techninė įranga įkomponuota namo viduje „dėžė dėžėje” principu – ji sumontuota taip, tarsi slėptųsi už sienų.
Baldus kūrė architektė
Visas namas – lyg baltas rūkas, nes apdaila bespalvė, nėra nė vienos ryškios spalvos. „Šviečiant saulei pro pagrindinę vitriną į namą patenka daug šviesos, patalpa prisipildo natūralių šešėlių žaismo. Visos durys pagamintos iš natūralios faneruotės, bet dažytos tokia pačia, kaip ir sienų, achromatine spalva”, – sako architektė. Ji teigia norėjusi duris „ištirpinti” sienų fone, kad jos nedominuotų. Namo erdvės šviesų foną papildo atviros plieno konstrukcijos, metalo detalės, balinto ąžuolo medinės grindys, akmens masės plokštės.
Bet gražiausias dekoratorius – gamta, į kurią atsiveria vaizdas iš visų pirmojo aukšto patalpų. Šiame aukšte verda visas namiškių gyvenimas, kiekvienas šeimos narys, pasak architektės, turi teisę žvelgti į gamtą, atsiveriančią per kampinius langus. Sėdint svetainėje itin mielas akiai vaizdas į upę, todėl, sako autorė, nesinorėjo apkrauti erdvės dizaino elementais, spalvomis, kad visa tai nenukonkuruotų gamtos.
Virtuvės zona nuo valgomojo, esant poreikiui, atskiriama stumdoma stiklo pertvara. Miegamųjų zonoje atskirų langų nėra – per visas sienas eina metro aukščio vientisa stiklo juosta, leidžianti gėrėtis gražiu vaizdu į upę. Visi name esantys korpusiniai baldai pakabinti ar integruoti, jų autorė – irgi L.Janušaitienė. „Baldus specialiai kūriau šiam interjerui, juos pagal brėžinius pagamino uždaroji akcinė bendrovė „Interstilius”, – sako architektė. – Visuose balduose nėra rankenėlių, vietoje jų sukonstruotas naujo tipo atidarymo per siūles principas”. Autorė siekė visus korpusinius baldus pakabinti ant individualiai pagamintų elementų. „Toks sprendimas, nors nepigiai kainuoja, rodo interjero eleganciją”, – įsitikinusi autorė.
Filmai ant židinio sienos
Užsakovas interjerui rinkosi garsių pasaulio gamintojų baldus. Prie modernių minkštų baldų puikia dera autorės sukurti kietieji baldai. Pavyzdžiui, stalas padengtas natūralia balinto ąžuolo faneruote, šiurkščios faktūros.
Visi miegamieji neturi tradicinių spintų – integruotos spintos rūbams įkomponuotos koridoriuose, jos atsidaro zigzago principu. Virš jų, kaip ir hole integruotų spintų, krenta paslėptą šviesą skleidžiantys autorės suprojektuoti šviestuvai. Originalus autorės sukonstruotas makiažo stalelis miegamajame: juo nesinaudojant atrodo kaip minimali kabanti plokštuma, o atlenkus stalviršį atsiveria veidrodinė plokštuma. Korpusiniams baldams skirtos medžiagos – iš dažytų MDF plokščių, visos – tų pačių spalvinių tonų. Atrodo, kad baldai „išauginti” iš sienų. Jaunuolio kambaryje darbo stalas sutampa su palange, nestovi ant jokių atramų, o kabo ant specialių pakabinamųjų elementų. Tai, kaip ir atviros knygų lentynos, suteikia lengvumo. Ant visų langų – metalinės pakeliamos žaliuzės, kurios pasislepia individualiuose autorės projektuotuose šviestuvuose.
Vaikų kambariuose, miegamuosiuose, virtuvėje, sanitariniuose mazguose, atviroje svetainės – valgomojo erdvėje įrengti „Delta Light” aliuminio apdailos techno stiliaus šviestuvai. Vienas jų sujungia atvirą praėjimo zoną maždaug 10-ies metrų profilio juosta, kitas kelių metrų konsole pakimba virš židinio erdvės.
Židinys atrodo itin originaliai ir yra viena namo puošmenų: jis sukonstruotas kaip atskiras akcentas-skulptūra. Tai laisvai erdvėje stovinti siena, kurioje įkomponuotas horizontuotas „plyšys” ugniai. „Teko gerokai paplušėti kartu su meistrais, kad pavyktų įgyvendinti sumanymą ir gautume norimą rezultatą”, – sako L.Janušaitienė. Šeimininkai pripažįsta: patalpoje užgesinus šviesas, kūrenantis židiniui atrodo, tarsi lauke dega laužas. Be to, patogu tai, kad įrengus kino sistemą ant didelės židinio plokštumos galima žiūrėti filmus.