Saldžioji mįslė

Kai žmonės dar nežinojo, kas yra cukrus, o Kolumbas dar nebuvo pasiekęs Amerikos, šiame žemyne gyvenusi guarani indėnų gentis jau gėrė saldžią arbatą. Indėnai įmesdavo į karštą vandenį porą lapelių stevijos, ir arbata pakvipdavo medumi, tapdavo saldi. Stevija jau auginama ir Lietuvoje. Šią itin saldžią žolę ypač tinka vartoti diabetikams. Stevija ypatinga tuo, kad ją galima sėti bet kuriuo metų laiku, nes tinka auginti kambaryje.

Ypatingas cukraus pakaitalas

Retas daržoves ir gėles pats auginantis ir jų sėklomis prekiaujantis Jevgenijus Jefremovas pavaišino džiovintu stevijos lapeliu – burnoje liko medaus skonis. Tad indėnai labai tiksliai pavadino šį augalą – „medaus žolė”. Beje, indėnai stevijos savybes labai ilgai slėpė nuo pasaulio. Tik 1887 m. vienam Pietų Amerikos gamtininkui pavyko pastebėti šios žolės savybes. Paaiškėjo, kad daugiausiai šios medaus skonio žolės auga Paragvajuje, Brazilijoje, Argentinoje.

„Stevija 10-15 kartų saldesnė nei cukrus. Saldumo paslaptis slypi augalo savybėje kaupti savyje steviozidą, kurio sudėtyje yra gliukozės, sacharozės, steviolo ir kitų medžiagų. Beje, steviozidas – pati saldžiausia natūrali medžiaga, 300 kartų saldesnis už cukrų. Steviozide beveik nėra kalorijų, jis nedidina gliukozės kiekio kraujyje, turi antibakterinių savybių. Dėl šių priežasčių jis laikomas idealiu cukraus pakaitalu tiek sveikiems žmonėms, tiek kenčiantiems nuo diabeto, nutukimo, širdies-kraujagyslių ligų, įvairių medžiagų apykaitos sutrikimų.

Daigų auginimas

Stevija – daugiametis išsišakojantis augalas, kurio aukštis gamtoje siekia iki 80 cm. Šį baltais smulkiais žiedeliais žydintį augalą galima auginti ir Lietuvoje, išnešant vazonus su augalais į šiltnamį.

Šio augalo sėklos paprastai sėjamos kovo pabaigoje – balandžio pradžioje į lengvą, nerūgščią žemę (stevija nemėgsta durpių).

Pasėtos į purią ir drėgną žemę, sėklos neužžeriamos, o uždengiamos stiklu ar polietileno plėvele. Dėžutė pastatoma šiltoje vietoje, retsykiais pravėdinama, nukėlus stiklą. Kai sėklos sudygsta, stiklą ar plėvelę reikia nuimti, daigynėlį pastatyti pačioje šilčiausioje ir saulėčiausioje vietoje. Negalima leisti, kad temperatūra toje vietoje nukristų žemiau nei +15 laipsnių.

Auga šiltnamyje

Atsiradus dviem tikriesiems lapeliams, persodinama su gumulėliu žemės į atskirus indelius. Laistoma du kartus per savaitę, vandenį praturtinus kompleksinėmis trąšomis. Į šiltnamį daigeliai su vazonais (2-3 litrų talpos) išnešami arba sodinami birželio pradžioje. Sodinama 25-30 cm atstumu. Laistyti reikia gausiai ir dažnai, kartą per mėnesį patręšti. Augalui labai pavojinga ir sausra, ir užmirkusi dirva.

Lapai skinami visą vasarą, nors geriausia – žydėjimo pradžioje. Mat tokiu metu augalas sukaupia daugiausiai steviozido. Beje, stevija pradeda žydėti vėlai rudenį – praėjus maždaug 5 mėnesiams po sėjos. Sudarius stevijai optimalias augimo sąlygas, iš 1 kv. m ploto augalų galima surinkti žaliavos, kuri atstoja 7 kg cukraus.

Šaknyno saugojimas

Pirmą sezoną stevija auga lėtai. Tad reiktų ją auginti kaip daugiametį augalą – rudenį iškasti šaknis ir saugoti jas žiemą medinėse dėžėse, kurių dugnas prieš tai užpilamas 3-5 cm sluoksniu žemių. Tuomet ant augalų šaknų, sudėtų į dėžutę, užpilama žemių tiek, kad vos matytųsi stiebas, nupjautas virš žemės paviršiaus 10 cm aukštyje. Taip saugant steviją žiemą, būtina laikytis griežto temperatūros režimo – tarp +4 ir +8 laipsnių. Jei nėra rūsio, stevijos šaknis dėžutėje galima laikyti įstiklintame balkone. Peržiemojusi stevija kitą sezoną augs sparčiai.

Derliaus nuėmimas, perdirbimas

Prieš rudenines šalnas augalo stiebas nupjaunamas 5-6 cm aukštyje nuo žemės ir džiovinamas šviesioje vėdinamoje patalpoje, paskleidus stevijos lapus ant popieriaus.

Išdžiūvusią žaliavą galima sudėti į stiklinę tarą arba dalį jos sumalti kavamale – turėsime žalios spalvos labai saldžių miltelių. Kadangi stevija nepraranda savo savybių ir karštame vandenyje, ja galima pasaldinti karštus gėrimus, sultis, konditerijos ar kulinarijos gaminius, desertus ir kt.

Stevijos ekstraktas

Jis yra 200-300 kartų saldesnis nei cukrus – ketvirtis šaukštelio ekstrakto atstoja stiklinę cukraus.

Norint pagaminti ekstraktą, reikia prikimšti litrinį stiklainį džiovintų stevijos lapų, užpilti juos degtine ar brendžiu, kad apsemtų. Palikti parai. Tuomet nukošti. Alkoholio kiekį galima sumažinti, lėtai kaitinant (ne virinant) ištrauką ant ugnies. Panašiai galima paruošti ir vandeninę ištrauką, tačiau gliukozidų joje bus mažiau. Beje, skystą ištrauką galima išgarinti iki sirupo konsistencijos. Priklausomai nuo sirupo koncentracijos, į arbatą dedamas atitinkamas jo kiekis.

Tropinis žalias kokteilis

Dvi stiklinės ananasų sulčių, bananas, vienas kivi be odelės, vienas arba pusė šaukštelio stevijos miltelių. Viską suplakti plaktuvu.