Klaipėdos universiteto (KU) organizuota ir miesto Savivaldybės paremta respublikinė mokslinė-praktinė konferencija „Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu” savaitgalį tapo traukos centru visiems dvasios ir sveikatos ieškotojams.
„Žmonės labai patenkinti. Jei jie patenkinti – patenkinti ir mes”, – džiaugėsi renginio šurmulyje pakalbintas KU Sveikatos mokslų fakulteto dekanas profesorius Algimantas Kirkutis.
Paminėti universitete Vydūno gimtadienį – jau aštuntus metus – profesorių skatina pagarba šio šviesuolio mokymui, aprėpiančiam visas sveikos gyvensenos idėjas. „Jis nepelnytai pamirštas ir nepelnytai jo pateiktos žinios nenaudojamos gyvenime. Gal todėl nenaudojamos, kad užrašytos sunkia vydūniška kalba. Bet pamiršusi šias žinias visuomenė pradeda kentėti. Vis daugiau žmonių nusivilia tradicine medicina ir kreipiasi į netradicinę”, – kalbėjo profesorius.
„Atsispirti šarlatanams”
Renginyje pranešimą skaitęs profesorius akademikas Jurgis Brėdikis, pirmasis Lietuvoje dar 1997 metais „Moksle ir gyvenime” išspausdinęs straipsnį apie Rytų akupunktūrą, „Vakarų ekspresui” sakė: „Mano siekis – moksliškai prieiti prie senojo mokslo. Kauno medicinos universitete norime įvesti ajurvedos, kinų tradicinės medicinos disciplinas ir atsispirti pseudospecialistams, šarlatanams.”
Ne pirmi metai šią svajonę puoselėjantis profesorius pripažino, jog naujas dalykas sulaukia ir pasipriešinimo, skepticizmo. Bet atsigręžimas į senąsias Rytų medicinas esąs neišvengiama, tuolab kad „šiuolaikinė medicina nėra visagalė”. Didėjantis nusivylimas ja ir verčia domėtis senais patikrintais sveikatinimosi būdais.
„Visos bėdos nuo neišmanymo, – ironizavo Budą cituodamas akademikas. – Tie, kurie nežino, dedasi žinovais, laiko tai misticizmu. Nors reikalą gadina apsišaukėliai, kurie dėl biznio žada žmonėms šimtaprocentinį išgijimą. Tuo tarpu ajurveda – didelė moksliškai pagrįsta sistema, ir tik dalies jos taikymas – tik žinių kompromitavimas.”
J. Brėdikis tikisi, jog nauja disciplina būsianti įvesta jau naujais mokslo metais. Jau sukurta programa, tik esą reikalinga suburti kompetentingą ekspertų grupę, kuri vertinsianti dėstytojų kompetenciją.
„Greitai visa farmacijos pramonė turės pasikeisti, – optimistiškai prognozavo akademikas. – Plinta nemedikamentinis gydymas. Prasidės asmenybinės medicinos etapas – griežtai individualizuotas, pagal žmogaus genomą pritaikytas gydymas.”
Unikalūs masažai
Konferencijos dalyviai itin džiaugėsi, galėdami ir praktiškai išbandyti sveikatą teikiančių Rytų sistemų – hatha jogos, masažų, meditacijų, manualinės terapijos – naudą.
Bene septynių rūšių ajurvedinius masažus įvaldžiusi kaunietė gydytoja Aurelija Davydavičienė, šias technikas studijavusi Tailande, Vietname, Indijoje, Vokietijoje, „Vakarų ekspresui” palygino: europietiški masažai skirti kūno problemoms – raumeniui išmankštinti, kraujotakai pagerinti. O rytiečiai vienos kūno dalies masažo „net neįsivaizduoja”. Juk vienur glūdinti problema gali atsiliepti visai kitoje kūno dalyje.
Todėl ajurvediniai masažai labai plataus poveikio. Jais aktyvinami visi kūno energetiniai meridianai, harmonizuojamas kūnas, protas ir sąmonė, organizmas išvalomas nuo toksinų, stresų, energetinių blokų. Jie pagerina bendrą savijautą, grąžina gyvenimo džiaugsmą.
„Susidraugauti su prieskoniais”
„Jaučiu vidinį džiaugsmą, kad atsirado Lietuvoje tiek sveikos gyvensenos pasekėjų. Vydūnas būtų patenkintas pamatęs čia tiek daug vegetarų”, – sakė vegetaras nuo 1992 metų Krišnos sąmonės judėjimo dvasininku prisistatęs Žilvinas Užkuraitis.
Jo staliukas renginio metu veikusioje mugėje sulaukė bene daugiausia dėmesio – visus traukė jo parduodami indiški prieskoniai bei jų mišiniai.
„Verta susidraugauti su prieskoniais, skirti jiems laiko. Tuomet pamatysim kitą pasaulį… Gydyti turi ne vaistai, o maistas, – sutiko savo žiniomis pasidalyti Ž. Užkuraitis. – Kai valgome skanų maistą, paruoštą su prieskoniais, organizmas gauna natūralių polivitaminų.”
Deja, šeimininkės nepakankamai vertina prieskonius, pamiršta, jog jie gali pasitarnauti ne tik kaip pagardai, bet ir kaip sveikatos šaltinis. Vargu ar kuri žino, jog lauro lapai šalina iš organizmo toksinus, o juodieji pipirai – puikus vaistas nuo plaučių ligų, o tinkamai vartojami gvazdikėliai gali padėti įveikti vėžį.
„Juoduosius pipirus, kaip ir kitus prieskonius, išskyrus juodgrūdę, reikia sumalti ir apkepinti su aliejumi ar sviestu. Kepinant išsiskiria eteriniai aliejai, tad skonis ir kvapas daug subtilesni”, – pasakojo Ž. Užkuraitis.
Kai kurie prieskoniai sergant vartojami kaip arbatos. Štai pankolis – jis nepakeičiamas sergant nemiga, esant psichologinei įtampai. Kaip gerti? „Vakare užviriname pieną, įdedam truputį kurkumos ir pankolių. Išgėrę šį pieną miegame kaip kūdikiai, o ryte atsibundame pailsėję.”
Apie prieskonius Ž. Užkuraitis gali daug kalbėti. Pasirodo, jie veikia ne tik kūną, bet ir charakterį. Norint, kad prieskoniai tikrai padėtų, reikia nemažai žinoti. Pavyzdžiui, čili pipirus geriau valgyti vasarą, nes jie vėsina organizmą. Žiemą naudingesni juodieji pipirai, imbieras, ožragė.
Pačiam Žilvinui mieliausios yra specifinio aromato ir skonio laukinio saliero sėklos. Jos geriau nei arbūzas valo sąnarius bei inkstus nuo druskų, toksinų.
Universaliausiu laikomas kraują valantis prieskonis kurkuma, kitaip tariant – geltonasis imbieras. Šio prieskonio galima dėti į visus troškinius, košes, saldžius patiekalus.
„Griauna pavydas”
„Labai geras renginys. Klaipėda sveikintina šioje srityje, ji tapo dvasinio gyvenimo centru”, – džiaugėsi ir šiaulietis, atvykęs į renginį su būriu bendraminčių, Stasys Dragūnas.
Šiaulių Vydūno ir ajurvedos klubui vadovaujantis keturių knygelių autorius – taip pat nuo seno propaguoja sveiko gyvenimo būdą.
Kadaise, kai buvo apnikusios ligos ir teko pagulėti ligoninėje, vyriškis perskaitė Vydūno knygą „Sveikata, jaunumas, grožė”. „Ši knyga labai daug davė. Studijavau ir ajurvedą. Gyvenimo pažinimas, teisingas mąstymas, atsipalaidavimas, sveikuolių klubų lankymas padėjo įveikti ligas”.
„Jei nevaldai neigiamų emocijų – apninka ligos. O labiausiai sveikatą griauna pavydas”, – sakė vyriškis.