Valdovų rūmai tikrai bus vadinami premjero Algirdo Brazausko projektu. Per pastaruosius dešimt metų valstybė jiems atstatyti atseikėjo daugiau kaip 74 mln. litų.
Tuo tarpu istorikai sako, kad dabartinės Vilniaus arkikatedros autorius Laurynas Stuoka-Gucevičius ją projektuodamas savo vizijose matė su žeme sulygintus Valdovų rūmų griuvėsius, rašoma dienraštyje L.T.
Vilniaus arkivyskupas metropolitas A.J.Bačkis apie Valdovų rūmus šnekėjo nenoriai, tik iškalbingai skėsčiojo rankomis. „Aš jau seniai pasakiau, kad man rūmai ne prie širdies. Nueikite į Katedrą, pamatysite, kad rūmai užstoja langus. Centrinis langas užstatytas – Katedroje tamsu”, – sakė jis. Paklaustas apie Katedros autoriaus L.Stuokos-Gucevičiaus projekto ir Valdovų rūmų derėjimą, kardinolas vėl numojo ranka: „Žinote, kaip tai gimė…”.
Pasiteiravus, ar pašventins atkuriamus rūmus, A.J.Bačkis gūžtelėjo pečiais ir ironiškai paklausė: „O kam juos reikia šventinti?” Ir paprašė: „Nevadinkite to pastato Valdovų rezidencija. Kas ten reziduos?”
Valdovų rūmams šiais metais iš biudžeto skirta 25 mln. litų, o Katedrai nubyrėjo vos pora milijonų. Dar kelis šimtus tūkstančių Katedros aikštės varpinės remontui skyrė Vilniaus savivaldybė.
Prieš metus filosofas, kultūrologas Vytautas Ališauskas Valdovų rūmų statybas vadino „kultūriniu nusikaltimu”, patį pastatą – „dėže ir tiek”. Dabar L.T. jis sakė turįs puikų pasiūlymą, kaip Valdovų rūmais sudominti pasaulį. „Galime tiksliai atstatyti griuvėsius pagal Pranciškaus Smuglevičiaus akvareles ir gimtų efektingas vaizdas – tereikėtų nugriauti rūmus beveik iki pažemių ir atstatyti griuvėsius. Tai būtų pirmas griuvėsių atstatymas Europoje. Turistai susidomėtų”, – ironizavo V.Ališauskas.
Kultūrologo teigimu, išlikusiame L.Gucevičiaus piešinyje rūmų nematyti, tad Katedrą jis kūrė nežiūrėdamas į Valdovų rūmų griuvėsius. „Gucevičius iš tiesų yra taip prislėgtas to statinio didybės, kad net karste pasiversti negali. Valdovų rūmai – tai nepagarba Lietuvos praeičiai ir šiandienai”, – įsitikinęs V.Ališauskas.
Humanitarinių mokslų daktarė Raimonda Ragauskienė pabrėžė, kad Valdovų rūmai yra atkuriami, o ne atstatomi. Pasak istorikės, dabar atkuriamų Valdovų rūmų ir Katedros derinys realybėje gyvavo labai trumpai. Tiksliau, prieš tris šimtmečius greta senosios Katedros stovėjo didingi rūmai. Po paskutinio gaisro Valdovų rūmų atstatymas nebuvo planuojamas, o L.Gucevičius kūrė tik Katedros rekonstrukcijos projektą.
Tačiau R.Ragauskienė įsitikinusi, kad Valdovų rūmai mums patiems suteiks orumo kaip valstybės piliečiams. „Gal užteks cepelinų Lietuvos, užteks didžiuotis medine architektūra – statyti suolus, gerti alų bei dėstyti, kad tai yra lietuvybė. Valdovų rūmai – mūsų paveldas, jų atkūrimas pasauliui parodys, kad Lietuva nebuvo tik didelių šalių provincija”, – sakė ji.
Lietuvos nuolatinė atstovė prie UNESCO, ambasadorė Ina Marčiulionytė neslėpė vilčių, kad iki liepos, kai vyks Pasaulio paveldo komiteto sesija, Valdovų rūmų sienos bus bent jau nutinkuotos. Kaip žinoma, Vilniaus senamiestis yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Pasak I.Marčiulionytės, Lietuva UNESCO neinformavo apie Valdovų rūmų statybas.
„Dabar diskusijos pavėluotos. Visą laiką buvo klausimas, ar rūmams atstatyti turime pakankamai ikonografinės medžiagos. Dabar – šaukštai po pietų, turime taip statyti, kad pastatas gerai atrodytų. Kol kas nė viena teritorija nėra išbraukta iš UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo. Išbraukimas reikštų, kad objektas prarado savo vertę. Iš esmės vienas pastatas negali tiek pakenkti senamiesčiui, kad jis prarastų išskirtinumą, bet žalos pridaryti gali”, – teigė ambasadorė.
Premjeras A.Brazauskas po apsilankymo Valdovų rūmų statybvietėje piktinosi, kad statyboms trukdo stringantys projektavimo darbai. Tačiau argumentų, jog rūmams atstatyti trūksta istorinės medžiagos, jis nepripažįsta.
– Ar jūs esate patenkintas kylančių Valdovų rūmų sienų vaizdu? – L.T. paklausė premjero.
– Neblogas vaizdas. Dar tinko nėra. Vaizdas viena, tačiau atsilieka projektavimo darbai – trūksta ryžtingų sprendimų dėl kai kurių pastato vietų.
– Ar gali būti priimami ryžtingi sprendimai, jeigu trūksta medžiagos?
– Tai tada viską reikia sustabdyti! Nes nėra medžiagos tam, ką mes darome. Reikia susitaikyti su šia mintimi. Mes atstatome Valdovų rūmus. Be jokių abejonių – ir yra medžiagos, ir daug kur jos nėra. Abejoju, kad tinkamas argumentas nutraukti statybą vien dėl to, kad trūksta medžiagos.
– Prasidėjo nauja diskusijų banga, kad L.Stuoka-Gucevičius būtų buvęs labai nepatenkintas šiomis statybomis.
– Diskusijos, kiek prisimenu, tęsiasi jau trisdešimt metų. Anais laikais pro šalį vaikščiodavome ir svajojome, kaip atstatyti Valdovų rūmus. Dabar tai gali padaryti nepriklausoma valstybė. O visi svarsto, kam jų reikia. Ne visi, bet keletas.
– Tas keletas sako, kad rūmai užstoja Gedimino pilį.
– Kai pastatysime, tada jų ir paklausime, ar rūmai reikalingi!
Valdovų rūmų atkūrimas prasidėjo 2002 m. Per ketverius metus atlikta darbų už 38 mln. litų.
Šiemet skirti 25 mln. litų. Planuojama, jog iš viso rūmų atstatymui reikės 101 mln. litų.
Valdovų rūmų atstatymo darbai turėtų būti baigti iki 2009 metų – Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio jubiliejaus.
Rūmų atkūrimą finansuoja valstybė, privačioms lėšoms kaupti yra įsteigtas Valdovų rūmų paramos fondas. Per ketverius metus Valdovų rūmų atstatymui Lietuvos ir užsienio šalių gyventojai paaukojo 2,4 mln. litų.