Statybų karštinė gimdo broką

Statybininkų noras pasipinigauti verčia griebtis už galvų būsto ieškančius klaipėdiečius.

Itin greitai vykstančios gyvenamųjų namų statybos lemia, kad jau po kelerių metų naujuose daugiabučiuose gali išryškėti statybinis brokas. Pinigų besivaikančių neaiškių firmelių pastatyti gyvenamieji namai kainuoja pigiau, tačiau juos įsigyti darosi vis sunkiau – bankai griežtina paskolų suteikimo sąlygas.

Dirba pinigai

„Skubiai atliekami statybos darbai ne visada yra kokybiški”, – sakė Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyresnysis specialistas Laimutis Mockaitis.

Taip jis įvardijo procesą, kuris šiuo metu vyksta statant daugiabučius namus.

Statybos vyksta neįprastai greitai.

Taip statybų užsakovai nori kuo daugiau uždirbti – nekilnojamojo turto kainos vis dar auga.

Užtat nieko ir nebestebina, kad devynaukštis namas pastatomas per metus.

„O Žvejų kultūros rūmus bei „Vėtrungės” pasažą, prisimenu, statė net 10 ar 12 metų. Dabar yra kitaip. Pinigai turi uždirbti pinigus. Todėl statybų bendrovės nori, kad jų investuoti litai kuo greičiau atsipirktų”, – sakė L.Mockaitis.

Statybininkai nekreipia dėmesio net į tai, kad žiemą spaudžia 20 laipsnių šaltis. O skiedinys, kuris yra labai svarbus statybų elementas, užšąla, kai termometro stulpelis nukrenta iki 15 laipsnių šalčio.

Neoficialiai kalbama, kad tokiu atveju į skiedinį beriama druska. Ji vėliau pradeda graužti sienas.

Statybų neprižiūri

Statybų kokybė realiai yra nekontroliuojama.

Jas prižiūri statybos darbų vadovas ir užsakovų pasamdytas techninės priežiūros inžinierius.

Statybas dar kontroliuoja ir valstybinės priežiūros inspektoriai.

Tačiau jie apsiriboja tik tuo, kad patikrina, ar teisingi dokumentai.

„Žmonės nusiperka namą ar butą, pamato jo defektus ir ateina mums reikšti pretenzijų. Bet kur jie žiūrėjo, kai pirko?” – klausė L.Mockaitis.

Ir pats atsakė, jog šiuo metu butų paklausa yra didesnė už pasiūlą, todėl naujakuriai prieš daug ką užmerkia akis.

„Tačiau jie turėtų reikalauti, kad techninės priežiūros inžinierius kruopščiai tikrintų visas medžiagas, prižiūrėtų darbus ir teiktų būsimiems gyventojams ataskaitas. Žmonės dažnai perka butus, kurie bus tik dar pradedamame statyti name. Tuomet reikia ypač stebėti, kaip jis statomas”, – patarė L.Mockaitis.

Pastatytuose ar dar tik statomuose namuose esantys butai – labai paklausūs.

Tai patvirtino nekilnojamojo turto bendrovės „Oberhaus” ekspertė Eilina Zilnienė.

Jos teigimu, dabar Klaipėdoje statomuose daugiabučiuose jau beveik nebėra laisvų butų.

„Žmonės nesibaimina pirkti butą dar nepastatytame name. Jie nesvarsto, ar ten gali būti defektų. Gal tik 10 iš 100 pirkėjų paklausia, kokia bus namo garantija”, – sakė E.Zilnienė.

5 metų garantija

Statybininkai gali piktnaudžiauti, nes remiantis įstatymais, pastatytam objektui statybų užsakovas privalo suteikti tik 5 metų garantiją.

10 metų garantija suteikiama „paslėptiems” darbams – tai yra inžineriniams tinklams, vamzdynui.

Tai reiškia, kad jei per penkerius metus naujame name gyvenantys žmonės pastebės defektų, juos ištaisyti privalės statybų užsakovas. O šeštaisiais metais namo sienos gali pradėti skilinėti, bet atsakingi bus tik gyventojai.

Nubyrėjo plytos

Taip atsitiko su tik prieš porą metų Debreceno gatvėje pastatytais ekonominės klasės namais.

Jau po pusmečio nuo jų pradėjo kristi plytos.

Tuos namus statė žinoma statybų organizacija „Ranga”.

Jos gamybos direktorius Jonas Sadovnikas teigė, kad tokie defektai atsirado ne dėl jų – rangovų – kaltės.

Problemų sukėlė nekokybiškos plytos, kurias gamino „Gargždų silikatas”.

„Plytas išsirinkome ir pirkome patys. Galbūt pasitaikė nekokybiška partija, todėl jos ir pradėjo kristi nuo sienų. Defektai dabar šalinami”, – sakė J.Sadovnikas.

Griežtesnės sąlygos

Pastaruoju metu atsiranda neaiškių firmelių, kurios taip pat imasi pelningo verslo – statyti daugiabučius namus ir greitai išparduoti butus.

Tačiau, J.Sadovniko teigimu, tokie pasipinigautojai dažniausiai sukasi individualių namų statybose.

„Nežinau, kad Klaipėdoje kokia nors neaiški firmelė statytų daugiabutį. Visi statytojai – žinomos bendrovės”, – sakė „Rangos” gamybos direktorius.

Tai, kokia bendrovė statė namą, turi įtakos imant paskolą iš banko.

„Hansabanko” Būsto finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė teigė, kad banko klientams rekomenduojama būstą pirkti tik tuose namuose, kuriuos statė žinomos organizacijos.

„Tai nėra tik patarimas. Jei klientas nusprendžia kitaip, jam dažnai sugriežtinamos paskolų suteikimo sąlygos. Duodama mažesnė paskola, o klientas turi sumokėti didesnį įnašą. Taip bankas siekia apsidrausti. Neaišku, gal po penkerių metų, kai baigsis namo garantija ir jis pradės griūti, ta firmelė jau bus bankrutavusi”, – sakė J.Gumuliauskienė.

Nors statytojai naujam namui suteikia tik penkerių metų garantiją, bankai į tai neatsižvelgia.

Priešingai, paskola pirkti butą neseniai pastatytame name suteikiama ilgesniam laikui, nei perkant būstą senos statybos name.

Nors ilgiausias paskolos grąžinimo terminas yra 40 metų, žmonės dažniausiai apsisprendžia pinigus grąžinti per 25 metus.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.