Kai 27-ojo buto durys trinkteli taip, kad net sudreba namo sienos, vilnietė Rūta Tautavičiūtė žino, kad į namus grįžo jos kaimynas Viktoras Uspaskichas.
Išgirdusi tyliai uždaromas to paties buto duris, moteris net nežiūrėdama pro akutę gali pasakyti, jog parėjo Anželika Filipovič.
Darbo partijos lyderis name šalia Seimo rūmų įsikūrė prieš ketverius metus. Nuo to laiko kaimynai mato ne tik dažnai nakvoti čia grįžtantį 46 metų V.Uspaskichą, bet ir jo 24 metų draugę A.Filipovič.
Šio namo senbuviai pirmaisiais metais sutikdavo juos įeinančius ir išeinančius kartu.
Pastaruoju metu politikas ir jo draugė buto duris atsirakina skirtingu metu, o į namo kiemą įsuka kiekvienas savo automobiliu.
Praėjusių metų pabaigoje pasikeitė dar vieno šios laiptinės buto – 30-ojo – šeimininkai.
Šio trijų kambarių būsto trečiajame aukšte savininke tapo A.Filipovič. Nuo šių metų sausio jame triūsia darbininkų brigados iš Kėdainių.
Už aprūpintą gyvenimą Anželika turėtų būti dėkinga milijonieriui V.Uspaskichui, kuris turi šeimą Kėdainiuose.
Per penkerius draugystės metus A.Filipovič tapo ne tik buto prestižinėje sostinės vietoje savininke.
Savo įtakingo draugo dėka mergina gavo darbą Ūkio ministerijoje, šiemet ji įgis brangiai kainuojantį universitetinį išsilavinimą, važinėja nauju visureigiu.
Remontas drumsčia ramybę
A.Filipovič priklausančio buto remonto darbai jau ketvirtas mėnuo drumsčia šio daugiabučio senbuvės gydytojos R.Tautavičiūtės ramybę.
Moteris su nerimu žvelgia į atsivėrusius lubų ir sienų plyšius, jai ant galvos nuolat byra tinkas.
Po remontuojamu butu gyvenanti R.Tautavičiūtė iš pradžių nenorėjo atverti durų „Lietuvos ryto” žurnalistams. Tačiau išgirdusi, kad bus klausinėjama apie kaimynus, moteris pasakė seniai laukusi šios progos ir pakvietė užeiti.
Kaimynai ir per juos prarasta ramybė – šia jai nemalonia tema gydytoja nutarė kalbėti be užuolankų.
„Kai viršuje, 30-ajame bute, prasidėjo remontas, įtrūko mano koridoriaus, tualeto lubos, kambariuose išryškėjo perdangų siūlės.
Pro virtuvės lubose atsivėrusias skyles net du mėnesius kiekvieną dieną byrėjo tinkas”, – vedžiodama po savo butą vardijo patirtus nuostolius R.Tautavičiūtė.
Naujosios Vilnios poliklinikoje chirurge dirbančios moters vargai prasidėjo šių metų sausio 15-ąją. Tą dieną ji šventė savo 48-ąjį gimtadienį.
Savo bute ruošdama šventinį stalą, Rūta staiga išgirdo kurtinantį triukšmą, pamatė stipriai siūbuojančius šviestuvus ir nuo lubų krintančius tinko gabalus.
Lubas ir sienas drebinantys stiprūs smūgiai nesiliovė iki pat vakaro. R.Tautavičiūtei tapo aišku, kad virš jos esančiame bute prasidėjo remontas.
Ryžosi kovoti dėl savo teisių
„Po darbo nesinori grįžti į namus. Pailsėti galiu tik vakare, kai viršutinį butą remontuojantys darbininkai baigia darbus.
Dar sunkiau mano tėvui. Jis – iš namų beveik neišeinantis ligonis”, – pasakojo R.Tautavičiūtė.
Archeologas Adolfas Tautavičius savo darbo kambaryje mokslinius straipsnius rašo nuolat viršuje bildant statybininkų technikai.
Sunkia plaučių liga sergančiam 80 metų mokslininkui ant galvos byra dulkės, dirginančios kvėpavimo takus.
Tėvą slauganti R.Tautavičiūtė ir pati negali pasigirti gera sveikata – ji yra antros grupės invalidė.
Išvarginta staiga užgriuvusių nepatogumų moteris ryžosi pakovoti dėl savo teisių. Pirmiausia ji nutarė pasikalbėti su remontuojamo 30-ojo buto savininku.
Išsiaiškinti, kas įsigijo šitą butą, nebuvo paprasta.
Būstą remontuojantys darbininkai savininko pavardės neatskleidė.
Tuomet R.Tautavičiūtė kreipėsi į Vilniaus savivaldybę. Čia ji sužinojo, kad 30-ojo buto savininkė – A.Filipovič.
„Norėčiau susitikti su šia moterimi, bet nežinau, kur jos ieškoti”, – pasakė R.Tautavičiūtė.
Kai „Lietuvos ryto” žurnalistai parodė A.Filipovič nuotrauką, moteris apstulbo. Juk 30-ojo buto savininkė yra priešais ją, 27-ajame bute, kartu su V.Uspaskichu gyvenanti mergina!
Triūsia darbininkai iš Kėdainių
Nuo šių metų sausio R.Tautavičiūtė nuolat po savo langais mato mikroautobusą su užrašu „Vikstata”. Šios įmonės pavadinimas puošia ir darbininkų, remontuojančių 30-ąjį butą, aprangą.
Kėdainiuose įregistruota statybos bendrovė „Vikstata” priklauso koncernui „Vikonda”. Iki 2000-ųjų, kai buvo išrinktas į Seimą, V.Uspaskichas buvo „Vikondos” prezidentas. Koncerno komercijos direktorė yra jo žmona Jolanta Blažytė.
R.Tautavičiūtė buvo įėjusi į virš jos esantį remontuojamą butą. Tačiau ten dirbantys „Vikstatos” vyrai nesileido su ja į jokias kalbas.
„Sienas jie griovė pneumatinėmis gręžimo mašinomis. Pasikalbėjusi su savo pažįstamais statybininkais išsiaiškinau, kad šia galinga statybine technika draudžiama dirbti jau apgyvendintuose pastatuose.
Tos mašinos kelias savaites drebino visą mūsų namą. Būtent jų neatlaikė ir mano buto sienos bei lubos”, – aiškino moteris.
Teisybės ieškos teisme
Nuostoliai, kuriuos pastaruoju metu patyrė R.Tautavičiūtė, užfiksuoti dviejuose Naujamiesčio seniūnijos defektiniuose aktuose.
Pirmą kartą atvykusi seniūnijos komisija įvertino jos buto sienų ir lubų įtrūkimus, antrą kartą – užfiksavo užpiltas tualeto sienas.
Vanduo iš 30-ojo buto pasipylė, kai čia buvo tiesiami nauji kanalizacijos ir vandentiekio vamzdynai.
Ekspertus iš seniūnijos moteris ketina kviestis dar kartą. Ji prašys surašyti aktą dėl savavališko šilumos išjungimo.
Vasario mėnesį, kai lauke spigino dvidešimties laipsnių šaltis, kaimynai visai dienai buvo palikti be šildymo – tuo metu 30-ajame bute buvo keičiami radiatoriai.
„Nebijau turėti reikalų su V.Uspaskichu – man į jį nusispjaut.
Paduosiu bendrovę „Vikstata” į teismą. Iš pradžių ketinau prašyti 10 tūkstančių litų kompensacijos, bet dabar už nuniokotą butą, kurį būtina remontuoti, ir patirtą moralinę žalą prašysiu šimto tūkstančių”, – tvirtino medikė.
Po to, kai R.Tautavičiūtė apie savo ketinimus kreiptis į teismą užsiminė 30-ąjį butą remontuojantiems darbininkams, pas ją užsuko bendrovės „Vikstata” vadovas Gintaras Aleknavičius.
Išgirdęs, kad moteris reikalauja kompensacijos, G.Aleknavičius pažadėjo ją sumokėti.
„Vikstatos” vadovas turėjo pateikti R.Tautavičiūtei atsakymą per dvi savaites. Nuo ano pokalbio jau praėjo pusantro mėnesio – vilnietė tebelaukia sprendimo.
Pats rūpinosi nauju būstu
Iš „Lietuvos ryto” žurnalistų sužinojusi, kad viršutinį butą įsirenginėja jau ketverius metus priešais ją gyvenanti mergina, R.Tautavičiūtė nenudžiugo.
„Šalia tokių žmonių kaip V.Uspaskichas ir A.Filipovič nemalonu gyventi.
Senieji mūsų laiptinės gyventojai įpratę prie šiltų, draugiškų santykių su kaimynais.
O V.Uspaskichas per ketverius metus man dar nepratarė nė vieno žodžio”, – piktinosi gydytoja.
Antrajame aukšte esančio 27-ojo buto, kuriame anksčiau gyveno Kalinauskų šeima, savininke 2002 metų pavasarį tapo su V.Uspaskichu susijusi Kėdainių įmonė „Edvervita”.
Šis 72 kvadratinių metrų ploto trijų kambarių butas parduotas už 240 tūkstančių litų.
„V.Uspaskichas šiuo butu rūpinosi pats – kelis kartus apžiūrėjo jį prieš pirkdamas, vykstant remontui. A.Filipovič čia pradėjo lankytis jau vėliau, kai butas buvo įrengtas”, – pasakojo R.Tautavičiūtė.
Duris rakina savais raktais
Įsikėlę į 27-ąjį butą, V.Uspaskichas ir A.Filipovič kurį laiką nepaisė juos stebinčių namo kaimynų dėmesio.
R.Tautavičiūtė dažnai matydavo juos rytais išeinančius kartu.
Vakarais Anželika drauge su politiku išlipdavo iš jo prabangaus automobilio BMW.
Kartais į namus BMW vairuotojas parveždavo vieną Anželiką, padėdavo jai iki buto antrajame aukšte nusinešti pirkinių krepšius.
Maždaug prieš dvejus metus poros elgesys pasikeitė. Dabar iš namų jie išeina ir grįžta atskirai.
„Viktoras čia nakvoja labai dažnai, beveik kasdien. Iš namų jis išvažiuoja anksti rytą.
Anželika išeina vėliau – po aštuntos, bet dieną ji kartais sugrįžta ir vėl išeina.
Viktoras retai parvažiuoja namo pirmas. Paprastai jo jau laukia Anželika.
Abu jie turi savus raktus, patys atsirakina buto duris”, – savo pastebėjimais dalijosi R.Tautavičiūtė.
Ankstų rytą, tarp šeštos ir septintos valandos, gydytoja mato, kaip apsaugininkas atveža V.Uspaskichui ir paduoda pro duris šūsnį tos dienos laikraščių. Spauda politikui į namus pristatoma netgi šeštadieniais.
Keletą kartų kaimynai pastebėjo rytą įeinančią moterį su lagaminėliu. Kadangi po jos vizito politikas tarpdury pasirodydavo tvarkingai sušukuotas, kaimynai padarė išvadą, jog ši viešnia yra kirpėja.
Politikui – mandagumo pamoka
„Triukšmingų vakarėlių 27-ajame bute nebūna. Bet man pakanka ir to, kaip stipriai V.Uspaskichas užtrenkia duris – sudreba visas namas. O A.Filipovič duris uždaro tyliai”, – aiškino kaimynų įpročius jau gerai perpratusi R.Tautavičiūtė.
Moteris piktinosi, kad susidūrus ant laiptų Darbo partijos lyderis niekada nepraleidžia jos pirmos.
Paklausta, ar garsusis kaimynas su ja sveikinasi, moteris nusikvatojo ir papurtė galvą: „Ar juokaujate? Niekada! Ir ne tiktai jis pats – ir jo apsaugininkas, ir vairuotojas tokie pat nemandagūs”.
Kartą medikė nutarė duoti politikui mandagumo pamoką.
Sutikusi laiptinėje V.Uspaskichą moteris garsiai pasisveikino, tačiau šis praėjo pro ją it pro tuščią vietą.
Garsaus politiko kaimynei nepatinka ir tai, kad antrojo aukšto laiptų aikštelės švara – jos vienos rūpestis.
Priešais ją gyvenantys V.Uspaskichas ir A.Filipovič per ketverius metus nė karto neišplovė laiptinės.
Merginą lanko nepažįstamasis
Prie Seimo rūmų esančio namo kaimynai taip pat pastebėjo, kad 27-ajame bute kartais apsilanko jaunas tamsiaplaukis vyras.
„Šis vaikinas ateina tik tada, kai namuose nebūna V.Uspaskicho.
Savo rakto jis neturi, duris jam atveria Anželika”, – pasakojo kaimynai.
Nepažįstamasis kartais sėdi prie A.Filipovič visureigio „Suzuki” vairo – parveža merginą namo, paskui pats kažkur išvažiuoja arba užeina su ja į butą.
Prieš metus šis jaunas vyriškis, užėjęs į vidų kartu su A.Filipovič, iš buto išėjo tik po kelių parų. Kaimynai iškart suvedė galus – tomis dienomis V.Uspaskichas buvo išvykęs į Rusiją.
R.Tautavičiūtė savo laiptinėje nė karto nematė V.Uspaskicho žmonos J.Blažytės.
Į butą, kuriame gyvena, politikas niekada neatsiveda ir savo bičiulių, partijos bendražygių.
Kaimynai keletą kartų matė tik pro jo duris įeinančias dvi merginas. Nors V.Uspaskichas buvo viduje, jos pačios atsirakino duris.
Permainos išginė iš namų
A.Filipovič domėjosi ir paskutiniame, ketvirtajame, namo aukšte esančiu butu – prašė jį parduoti.
Bet šio būsto šeimininkai pensininkai Cachajevai nesileido į kalbas. Seimo rūmų pašonėje jau seniai gyvenančios šeimos nesugundė net įspūdinga suma, kurios vertas jų nekilnojamasis turtas.
A.Filipovič teko atsisakyti planų įsirengti erdvų būstą per du šio namo aukštus.
Vis dėlto Cachajevams nepavyko išvengti juos gąsdinusių permainų. Jie pasidavė įkalbinėjimams ir įsileido 30-ajame bute vamzdynus keitusius darbininkus.
Santechnikai, iš ketvirtojo aukšto į trečiąjį nuleidę naujus vamzdynus, paliko išardytą Cachajevų buto vamzdyną, suskilusias sienas, suskaldytą klozetą.
Pensininkams teko iš miesto centro išsikelti pas Vilniaus pakraštyje gyvenantį sūnų.
„Mes esame nekonfliktiški žmonės. Niekam neturime pretenzijų”, – „Lietuvos ryto” žurnalistus tikino Asia Cachajeva, klausinėjama apie 30-ajame bute vykstantį remontą, kuris ją išginė iš namų.
Gailisi dėl skuboto sandorio
27-ąjį butą 2002 metų pavasarį pardavinėjęs vilnietis mokslininkas Putinas Kalinauskas ilgai nežinojo, su kuo turi reikalų.
„Kas yra būsimas mano buto savininkas, buvo labai slepiama. Sandoriu rūpinęsi vyrai kalbėjo, kad jį perka vienas labai įtakingas asmuo.
Aš pats su V.Uspaskichu net nebuvau susitikęs – butas buvo perkamas vienos jo bendrovės vardu. Pirkimo ir pardavimo dokumentus pasirašė V.Uspaskicho patarėjas ir du tos bendrovės atstovai”, – pasakojo P.Kalinauskas.
72 kvadratinių metrų trijų kambarių butą jis pardavė už 240 tūkstančių litų – tuomet tokia buvo buto rinkos vertė.
Name prie dabartinių Seimo rūmų gimusiam ir užaugusiam P.Kalinauskui iki šiol apmaudu, kad gyvenimo aplinkybės privertė jį šeimos nekilnojamąjį turtą parduoti prieš pat kainų kilimą.
Dabar šis butas vertas dvigubai daugiau nei prieš ketverius metus.
Meistrai išgriovė buto sienas
„Atsargiai neškite! Vienas kvadratinis metras šių plytelių kainuoja du šimtus litų!” – šie laiptinėje nugirsti remonto darbams vadovaujančio vyriškio žodžiai suintrigavo R.Tautavičiūtę.
Bet moteriai į prabangiai įrengiamą butą pavyko pažvelgti tiktai akies krašteliu.
Kartą įėjusią į 30-ąjį butą darbininkai ją išgrūdo lauk.
„Lietuvos ryto” žurnalistams pasisekė labiau: darbo apranga su užrašu „Vikstata” vilkintys vyrai plačiai atvėrė A.Filipovič priklausančio buto duris ir pakvietė užeiti.
Darbininkai palaikė žurnalistus nagingų meistrų ieškančių sutuoktinių pora.
Praėjusios savaitės ketvirtadienio pavakarę šiame remontuojamame būste virė darbai.
Trijų kambarių buto planavimas dabar pasikeitęs. Išgriovus visas sienas, išskyrus laikančiąją, jame atsivėrė vientisa gyvenamoji erdvė.
Kaina – ne kiekvienam įkandama
Naujos sienos atskyrė tik ankstesnės virtuvės vietoje įrengtą erdvų vonios kambarį su langu.
„Prie durų – vieta skalbiamajai mašinai, čia bus dušo kabina, vonia, klozetas, bidė”, – aiškino būsimą jo apstatymą darbininkai.
Vonios kambario sienas iki pat lubų dengia skaisčiai mėlynos spalvos plytelės. Jas pagyvina kur ne kur įterptos baltos su ištapytomis lelijomis.
Paklausus, kiek kainuoja tokios medžiagos, vyrai papokštavo, kad jų kaina – ne kiekvienam įkandama. Tačiau jie prasitarė, jog itališkų mėlynų plytelių vienas kvadratinis metras kainuoja du šimtus litų.
Gėlėtos plytelės – brangesnės, vieneto kaina – 230 litų. Lietuvoje jos neparduodamos, užsakovas jas užsisakė iš katalogo.
Liko tik apdailos darbai
„Vikstatos” darbininkai patikino, kad sausio viduryje šiame bute pradėti darbai netrukus bus baigti. Vonios kambaryje jau išvedžiota grindų šildymo sistema, ją teliko išklijuoti plytelėmis.
Trys šioje patalpoje plušantys vyrai tikėjosi čia užtrukti ne ilgiau nei dvi savaites.
Gyvenamojoje erdvėje dar tebesklandė statybų dulkės. Dvi ant pastolių užsilipusios darbininkės lygino nuglaistytų sienų paviršių. Vėliau jas dar reikės išdažyti.
„Mes – apdailininkai. Prieš tai čia dirbo kitos mūsų bendrovės brigados – dujininkai, elektrikai, santechnikai”, – vardijo darbininkai.
Priklausė šokėjų grupei
„Anželikos ir V.Uspaskicho draugystė yra vieša paslaptis. Daug kas žino apie jų ryšius”, – „Lietuvos rytui” tvirtino tuometės choreografinės grupės NEBL (Šiaurės Europos krepšinio lygos) šokėja, nepanorusi viešinti savo pavardės.
Gimnastė A.Filipovič į šią choreografinę grupę atėjo 1999 metais, kone nuo jos įsikūrimo pradžios.
NEBL choreografinė grupė per mėnesį šokdavo ketveriose penkeriose krepšinio varžybose, kurios vykdavo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Kiekvieną dieną po dvi tris valandas grupės narės treniruodavosi.
Aukštos, lieknos ir lanksčios šokėjos traukė vyrų dėmesį. 180 centimetrų ūgio A.Filipovič pelnė politiko V.Uspaskicho simpatijas.
2002-ųjų balandį sostinės naktiniame klube „Muzikinis angaras” vyko NEBL sezono uždarymas.
Vakare dalyvavo krepšinio rėmėjai, sportininkai ir NEBL šokėjos. Jau tuomet daugelis pastebėjo, kad V.Uspaskichas Anželikai rodo dėmesį.
Krepšinio čempionato aistros
Vedusio politiko ir beveik perpus už jį jaunesnės šokėjos draugystė apogėjų pasiekė Švedijoje, kur 2003 metais vyko Europos vyrų krepšinio čempionatas.
Ten V.Uspaskichą gerai įsidėmėjo į Švedijos sostinės Stokholmo „Globe Arena” susirinkę krepšinio gerbėjai.
Per varžybas politikas stengėsi sutelkti lietuvius krepšinio aistruolius, kad jie vieningai skanduotų šūkius, bendravo su krepšininkais, o po rungtynių pergalių džiaugsmą liejo linksmose kompanijose.
Smagiai laiką leidusiam V.Uspaskichui staigmeną pateikė jo sutuoktinė Jolanta, atskridusi į Stokholmą prieš čempionato pusfinalį.
Politiko nuostabai, žmona atskrido ne iš Vilniaus, o per Rygą.
Toks netikėtas vizitas atvėsino V.Uspaskicho įkarštį.
Paskutines dvejas varžybas sutuoktiniai stebėjo drauge. Prieš tai energija tryškęs politikas atrodė visiškai ramus.
„Stokholme mes, NEBL šokėjos, buvome apgyvendintos kartu viename viešbutyje.
Turbūt suprantate, kodėl stebėti čempionato atskrido ir Uspaskicho žmona Jolanta? Ji apie savo vyrą išgirdo daug visokių kalbų”, – pasakojo viena buvusi NEBL šokėja.
Jos teigimu, čempionato metu Stokholme šokėja Anželika vakarus leido su V.Uspaskichu.
Nesiklausė kolegių patarimų
„Tuomet Anželika tikrai draugavo su Uspaskichu.
Ir mes, šokėjos, taip pat bendravome su jos draugu”, – tvirtino buvusi NEBL šokėja.
Anželikai draugės bandė paaiškinti, kad nesąžininga draugauti su vedusiu ir mažamečius vaikus auginančiu vyru.
„Bet mes nieko negalėjome pakeisti. Aš irgi nesistengiau jos mokyti, nes ji manęs būtų nepaklausiusi. Pamaniau, tegul ji gyvena taip, kaip nori.
Anželika suaugusi, tegul pati galvoja, ką daro. Aš dabar su ja nebepalaikau jokių ryšių”, – apie A.Filipovič ir V.Uspaskicho ryšį pasakojo tuometė NEBL šokėja.
Praturtėjo nauju visureigiu
Po Europos vyrų krepšinio čempionato Švedijoje A.Filipovič paliko NEBL grupę.
2003 metais mergina pradėjo važinėti nauju baltos spalvos visureigiu „Suzuki Grand Vitara”. Jis registruotas A.Filipovič vardu.
Šis automobilis kainavo apie 70 tūkstančių litų.
Už studijas tenka mokėti
Tuomet niekur nedirbusi A.Filipovič Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) 2004-aisiais įgijo vadybos ir verslo administravimo bakalauro laipsnį.
Tais pačiais metais mergina įstojo į mokamas magistrantūros studijas.
Dabar Anželika yra Tarptautinio verslo magistrantūros antro kurso studentė.
A.Filipovič už studijų semestrą VGTU moka 2250 litų. Per metus mokslai jai atsieina 4500 litų.
Vilniuje gyvenantys Anželikos tėvai Ivanas ir Liudmila Filipovičiai savo dukteriai vargu ar gali padėti.
I.Filipovičius nedirba nuo 1997 metų, o L.Filipovič pernai Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravo uždirbusi 7000 litų.
A.Filipovič tėvai gyvena sostinės Pilaitės mikrorajone, dviejų kambarių bute.
Po Lietuvą – susikibę už rankų
2004 metų rudenį vykstant rinkimams į Seimą, Anželikos tėvas I.Filipovičius tapo Darbo partijos rinkimų stebėtoju sostinės Papilėnų apygardoje.
Per visą tuometę rinkimų kampaniją V.Uspaskichą lydėjo Anželika.
„Daugelis Darbo partijos atstovų matė, kad V.Uspaskichas į keliones po Lietuvą kartu imdavo ir Anželiką.
Jis su savo drauge įsitaisydavo ant automobilio BMW galinės sėdynės, būdavo susikibę už rankų”, – „Lietuvos rytui” pasakojo vienas buvęs Darbo partijos narys.
Bet viešai V.Uspaskichas nerodė išskirtinio dėmesio A.Filipovič.
Prie stalo – atgrasus elgesys
Po agitacinių kalbų Darbo partijos skyriuose būdavo rengiamos vaišės.
Pavaišinti būsimus rinkėjus buvo privaloma – toks buvo V.Uspaskicho įsakymas.
Darbo partijos lyderis tik Palangoje esančioje savo viloje pats rengdavo pietus.
„V.Uspaskichas, sėdėdamas su partijos kolegomis prie vieno stalo, riaugėja, perdžia ir rusiškai keikiasi. Visi vyrai už jį raudonuodavome – taip buvo nepatogu prieš šalia sėdinčias moteris”, – pasakojo buvęs Darbo partijos narys.
V.Uspaskichas nemėgo ilgai užsisėdėti prie vaišių stalo su savo partijos nariais – pasakęs kalbą ir truputį užkandęs, jis išvažiuodavo savais keliais.
Darbo vieta – ministerijoje
Praėjusį pavasarį kilo skandalas dėl ūkio ministro V.Uspaskicho diplomo. Prieš atsistatydindamas iš posto politikas dar spėjo pasirūpinti savo drauge A.Filipovič.
Praėjusių metų gegužės 20 dieną A.Filipovič buvo priimta į darbą Ūkio ministerijoje. Merginai atiteko specialistės pareigos Pramonės strategijos skyriuje.
Ūkio ministerijos atstovė spaudai Laura Pačėsaitė „Lietuvos rytui” teigė, kad A.Filipovič ministerijoje pradėjo dirbti laimėjusi konkursą.
„Dalyvauti konkurse dokumentus pateikė keturi žmonės, tačiau jame dalyvavo tik du asmenys.
Ūkio ministerijos konkursą laimėjo A.Filipovič, kadangi ji surinko daugiausia balų ir geriausiai atitiko reikalavimus”, – tokią studentės įdarbinimo versiją pateikė L.Pačėsaitė.
Iki darbo Ūkio ministerijoje A.Filipovič neturėjo patirties valstybės tarnyboje.
„Pagal Valstybės tarnybos įstatymą, šitokia patirtis nereikalaujama. Kadangi Pramonės strategijos skyriaus specialistės pareigybė buvo laisva, ją ir užėmė A.Filipovič”, – tvirtino Ūkio ministerijos atstovė spaudai.
A.Filipovič ministerijoje per mėnesį uždirba 1700 litų neatskaičius mokesčių.
Paskolą grąžino per mėnesį
Nors Ūkio ministerijos tarnautojos uždarbis nedidelis, 2005 metų gruodžio 2 dieną A.Filipovič tapo 72 kvadratinių metrų ploto buto sostinės centre, Seimo rūmų pašonėje, savininke.
A.Filipovič butas praėjusių metų pabaigoje pirktas iš banko paėmus paskolą.
Tačiau jau po mėnesio, šių metų sausio 9 dieną, paskola bankui buvo grąžinta.
Tai patvirtina ir notaro liudijimas Registrų centre.
Vertė – apie pusę milijono
Butą A.Filipovič pardavė 62 metų vilnietė Regina Čaplikienė.
Moteris „Lietuvos rytui” patikino, kad nekilnojamojo turto pardavimo ir pirkimo reikalus ji tvarkė tik su A.Filipovič.
Kai Anželika atėjo apžiūrėti parduodamo buto, R.Čaplikienei ji pasakė tik kelis žodžius.
„Labai gera vieta”, – tokius A.Filipovič žodžius prisimena R.Čaplikienė.
Būstą pardavinėjusiai moteriai neteko ilgai derėtis su jauna pirkėja – A.Filipovič iš karto nusprendė tvarkyti nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo dokumentus. Jų tvarkymas užtruko maždaug mėnesį.
Pašnekovė „Lietuvos ryto” žurnalistus patikino, kad A.Filipovič dar negyvena savo bute.
„Praėjusią savaitę važiavau Gedimino prospektu, tad žvilgtelėjau į savo buvusio buto langus. Kaip tik tuo metu darbininkai juos keitė į naujus”, – šyptelėjo R.Čaplikienė.
„Lietuvos ryto” žurnalistai kreipėsi į dvi nekilnojamojo turto bendroves ir paklausė, kiek gali kainuoti toks butas, kokį įsigijo A.Filipovič.
Paaiškėjo, kad vieno kvadratinio metro kaina – maždaug 8 tūkstančiai litų. Taigi viso buto vertė – apie 500 tūkst. litų.
Vengė klausimų apie pirkinį
„Lietuvos ryto” žurnalistai praėjusios savaitės antradienį apsilankė Ūkio ministerijoje. 13 valandą, pasibaigus pietų pertraukai, A.Filipovič vėrė savo kabineto duris šeštajame ministerijos aukšte.
Išvydusi žurnalistus ji iš karto puolė prie lifto.
– Papasakokite, kaip jūs nusipirkote būstą sostinės centre, – „Lietuvos rytas” paklausė A.Filipovič.
– Paprastai.
– Bet ministerijoje jūs užimate mažai mokamas specialistės pareigas.
– Jei norite, aš jus galiu pakonsultuoti Pramonės strategijos skyriaus klausimais.
– Geriau papasakokite, kaipgi jums pavyko įsigyti brangų nekilnojamąjį turtą.
– Yra labai daug visiems žinomų buto įsigijimo galimybių.
– Už kokius pinigus jūs įsigijote butą?
– Dar tiek neužsidirbau, kad nusipirkčiau butą.
– O kas jums padėjo?
– Niekas nepadėjo – tam yra banko paskolos.
– Jūs banko paskolą paėmėte tik mėnesiui. Kaip jums pavyko taip greitai sugrąžinti bankui pinigus?
(A.Filipovič į šį klausimą neatsakė. – Red.)
– Kur jūs gyvenote iki buto įsigijimo?
– Su tėvais, kaip ir visi žmonės. Aš esu vilnietė ir visą gyvenimą gyvenau Vilniuje.
Tikėjosi pasislėpti vaistinėje
Užklupta nepatogių klausimų, A.Filipovič „Lietuvos rytui” paaiškino, kad turi išbėgti darbo reikalais. Tačiau iš ministerijos ji pasuko tiesiai į šalia esančią vaistinę.
Ten mergina prisėdo prie kraujo spaudimo matuoklio ir tyliai su kažkuo kalbėjosi telefonu.
Pamačiusi vėl šalia atsiradusius žurnalistus, A.Filipovič pakeitė balso toną – garsiai atsisveikino su savo pašnekovu: „Gerai, iki, mama”.
– Ką V.Uspaskichui vakar paruošėte vakarienei? – „Lietuvos rytas” paklausė A.Filipovič.
– Nesuprantu, apie ką jūs kalbate.
– Ar dažnai matotės su V.Uspaskichu?
– Aš dar kartą kartoju, kad nesuprantu, apie ką jūs kalbate.
Lemtingos nakties vingiai
„Lietuvos ryto” žurnalistai, norėdami patys įsitikinti, jog V.Uspaskichas ir A.Filipovič dalijasi bendru būstu, kelias dienas stebėjo prie Seimo rūmų esantį namą.
Lemtingo praėjusios savaitės antradienio, kai iš posto buvo pašalintas Seimo vadovas Artūras Paulauskas, išvakarėse parlamento konferencijų salėje vyko Darbo partijos tarybos posėdis. Jam vadovavo Darbo partijos lyderis V.Uspaskichas.
Tarybos posėdis prasidėjo 17 valandą.
A.Filipovič darbą Ūkio ministerijoje baigė 17 val. 30 min.
Mergina savo draugo V.Uspaskicho namus pasiekė per maždaug dešimt minučių. Neužsibuvusi politiko bute, netrukus ji sėdo į savo visureigį ir nuvažiavo aplankyti tėvų į Pilaitės mikrorajoną.
Darbo partijos tarybos posėdis turėjo baigtis 20 valandą – mat konferencijų salė buvo išnuomota trims valandoms.
Posėdis numatytu laiku nesibaigė, bet A.Filipovič tuo metu iš Pilaitės pajudėjo sostinės centro link.
20 val. 30 min. Darbo partijos lyderis V.Uspaskichas Seime gausiai susirinkusiems žurnalistams jau dalijo interviu.
20 val. 30 min. A.Filipovič uždegė šviesą V.Uspaskicho bute.
21 val. V.Uspaskichas pakilo į parlamentarės Loretos Graužinienės darbo kabinetą Seime, kuriame Darbo partijos bendražygių pasitarimas užtruko maždaug dvi valandas.
Po 23 valandos prie trečiųjų Seimo rūmų durų privažiavo naujas V.Uspaskicho automobilis „Mercedes-Benz”. Jame sėdėjo du vyrai – vairuotojas Ernaldas ir apsaugininkas Igoris.
Maždaug 23 val. 30 min. V.Uspaskichas įsėdo į savo automobilį, kuris pajudėjo namų link. Atstumas nuo Seimo iki šalia esančio jo namo – apie 200 metrų.
Iš Gedimino prospekto V.Uspaskicho vairuotojas įvažiavo į vidinį namo kiemą, kuriame išleido savo viršininką.
Pamatę fotoaparato blyksnius, automobilyje „Mercedes-Benz” sėdintys vairuotojas ir apsaugininkas sutriko.
Automobilis greitai išvažiavo iš vidinio namo kiemo ir pradėjo sukti ratus aplink namą, kuriame gyvena V.Uspaskichas su savo drauge A.Filipovič.
Kitą dieną, praėjusios savaitės antradienį, V.Uspaskichas vienos televizijos laidos vedėjui prisipažino, kad miegoti nuėjo tiktai septintą valandą ryto. Nuo Darbo partijos lyderio sklido alkoholio kvapas.
Išsidavė turįs butą prie Seimo
– Ar jūs jau persirengėte juodą kostiumą, kurį vilkėjote Darbo partijos tarybos posėdžio metu? – praėjusios savaitės antradienio vidurdienį „Lietuvos rytas” telefonu paklausė V.Uspaskicho.
– Nesuprantamas klausimas, – sunkiai rinkdamas žodžius atsakė V.Uspaskichas. (Darbo partijos lyderio kalba netaisyta.)
– Ar vilkite tą patį kostiumą, kuriuo buvote pasipuošęs vakar?
– Nesuprantu, kodėl jums rūpi mano kostiumas?
– Kodėl tokį trumpą atstumą nuo Seimo iki šalia esančių namų vakar įveikėte automobiliu?
– Automobiliu? Pėsčias ėjau.
– Kodėl vakar nesugrįžote pas savo žmoną Jolantą, o nakvojote kartu su A.Filipovič?
– (Po ilgos pauzės.) Jūs kažką tai klystate. Mano žmona Jolanta yra Kėdainiuose. O apie ką dar jūs kalbate, aš nesuprantu.
– Šiąnakt jūs nakvojote viename bute kartu su A.Filipovič.
– Nežinau apie ką kalbate. Jūs meluojate eilinį kartą.
– Ar Anželika jums vakar paruošė vakarienę?
– Dar kartą sakau – jūs eilinį kartą meluojate. Nenoriu su jumis kalbėti.
– Kiek sumokėjote už A.Filipovič butą sostinės centre?
– Net nežinau, kurioje gatvėje, jūs kažką tai meluojate.
– Kiek laiko Anželika yra artima jūsų draugė?
– Jūs stipriai klystate. Jūs kažką supainiojote, gerbiamieji.
– Ar žmona Jolanta žino apie jūsų santykius su Anželika?
– Pas mane nėra jokios Anželikos. Man nesvarbu, ką jūs turite.
– Kaip paaiškinsite, kad jūs su Anželika nuolat būnate kartu?
– Aš niekada su ja nebuvau.
Renginiuose mane galima nufotografuoti su kuo tiktai norite todėl, kad pats fotografuojuosi be jokių problemų.
– Ką jūs vakar veikėte name Gynėjų gatvėje?
– Buvau savo bute. Negi aš dabar jums viską pradėsiu aiškinti? Jūs rašykite, bet paskui aš jus priversiu viską paneigti.
– Kelintame namo aukšte yra jūsų butas?
– Čia ne jūsų reikalas. Todėl, kad jūs meluojate. Ten yra butas pas mane. Kodėl aš turiu jums viską aiškinti? Paskui dar apvogti mane norėsite.
– Ar jūs dažnai būnate savo bute Gynėjų gatvėje?
– Dažnokai.
– Ar jūs pažįstate A.Filipovič – juk tuomet ji yra jūsų kaimynė?
– Kaimynų nepažįstu. Nežinau nei jų pavardžių, nei vardų, nes nebendraujame.
Jeigu jūs kalbate apie tą Anželiką, kurią man jau anksčiau norėjo pripaišyti, tai sakau, kad mes nieko bendro neturime.
Sutuoktinei nerūpi žaidimai
„Lietuvos rytas” pasidomėjo, ar Kėdainiuose gyvenanti milijonieriaus V.Uspaskicho žmona 41 metų J.Blažytė žino apie jo gyvenimą sostinėje.
Darbo partijos lyderio sutuoktinė dažniausiai nakvoja savo namuose Kėdainiuose, nors turi ir jos vardu užrašytą butą sostinėje, prestižinėje M.K.Čiurlionio gatvėje.
– Ar žinote, kad šiąnakt jūsų sutuoktinis Viktoras nakvojo su kita moterimi? – „Lietuvos rytas” praėjusios savaitės antradienį pasiteiravo J.Blažytės.
– (Juokas.) Nežaidžiu tų žaidimų, jūsų… Jūs patys žaiskite, – tai pasakiusi moteris numetė telefono ragelį.
Priešais televizorių – trise
„Lietuvos ryto” žurnalistai po V.Uspaskicho buto langais budėjo ir praėjusios savaitės ketvirtadienio vakarą.
27-ojo buto, kuris priklauso V.Uspaskichui, languose šviesa užsidegė 20 val. 30 min. – grįžo A.Filipovič.
Į butą ji įėjo su kita mergina ir vaikinu.
Trijulė įsitaisė priešais televizorių. Tuo metu buvo transliuojama tiesioginė laida „Spaudos klubas”, į kurią buvo pakviestas ir V.Uspaskichas, vėliau – krepšinio varžybos.
Maždaug po valandos A.Filipovič bute liko viena.
Pirma iš buto išėjo mergina, po kurio laiko – ir vaikinas.
V.Uspaskichas namo grįžo likus kelioms minutėms iki vidurnakčio. Nusivilkęs kostiumą, Darbo partijos lyderis dar pusvalandį vienais apatiniais vaikštinėjo po butą.
Be dvidešimt minučių pirmą valandą pora patraukė į miegamąjį. Bute užgeso visos šviesos.
Nesikiša į dukters gyvenimą
„Lietuvos ryto” žurnalistai pasidomėjo, kaip 24 metų A.Filipovič draugystę su 46 metų V.Uspaskichu vertina merginos tėvas I.Filipovičius.
– Ar norėtumėte tokio žento kaip V.Uspaskichas? – „Lietuvos rytas” paklausė I.Filipovičiaus.
– Į tokius klausimus aš nenoriu atsakinėti.
– Bet jūsų duktė gyvena kartu su V.Uspaskichu.
– Ar žinote, kiek mano dukteriai metų?
– Anželikai – 24 metai.
– Vadinasi, žinote, kiek jai metų.
– Ar ji jums pasakojo, kokį įtakingą draugą turi?
– Nenoriu su jumis kalbėti tokiomis temomis.
Taikinys – jaunos moterys
Nors V.Uspaskichas turi nuolatinę draugę, jis nevengia rodyti dėmesio ir kitoms jaunoms moterims.
Prieš kelerius metus Kėdainių pramogų centre „Vikonda” dirbusios padavėjos, barmenės ir rūbininkės kiekvieno savaitgalio laukdavo su nerimu.
Pasibaigus darbo savaitei, į Kėdainių naktinį klubą dažnai atvažiuodavo pasilinksminti šios įstaigos tikrasis šeimininkas V.Uspaskichas.
Žmoną bei du vaikus namuose palikęs milijonierius „Vikondoje” laiką leisdavo ne tik žaisdamas biliardą.
Kone prieš ketverius metus garsiam politikui nepavyko pažadais suvilioti aštuoniolikmetės klubo rūbininkės.
23 metų kėdainietė Odeta (vardas pakeistas) dar ir dabar V.Uspaskicho viliones prisimena su siaubu ir bijo apie tai garsiai kalbėti.
„Nenoriu nieko pasakoti. Bijau. V.Uspaskicho Kėdainiuose bijo visi. Nenoriu turėti jokių nemalonumų, juk auginu du mažus vaikus”, – „Lietuvos rytui” sakė Odeta.
Vis dėlto ji ryžosi prabilti.
Užsirakino su rūbininke
„Vikondos” pramogų centro rūbininke Odeta pradėjo dirbti būdama aštuoniolikos. Praėjus maždaug pusmečiui po įsidarbinimo, ji sulaukė V.Uspaskicho dėmesio.
„V.Uspaskichas manęs neišskirdavo iš kitų merginų. Jis tik nuolat visų klausinėdavo, kaip sekasi.
Vieną vėlyvą savaitgalio vakarą rūbinėje dirbau kartu su kita kolege bei kasininke, kai iš antrame klubo aukšte esančio baro atėjęs barmenas pasakė, jog V.Uspaskichas kviečia kurią nors merginą iš rūbinės.
Kolegės išsiuntė mane pas V.Uspaskichą, nes aš šiame darbe buvau naujokė.
Kai nuėjau į klubo antrą aukštą, jis laukė manęs biliardinėje. Iš biliardinės V.Uspaskichas mane nedelsdamas nusivedė į vieną iš trijų kambarių, esančių prie boulingo salės.
Nuo džinsus mūvinčio politiko sklido alkoholio kvapas.
Mane apėmė nerimas, kai, užėjus į prieblandoje skendintį kambarį, iš paskos įėjęs V.Uspaskichas užrakino duris iš vidaus”, – prisiminė Odeta.
Siūlė tapti karaliene
– Kambaryje V.Uspaskichas šviesos neuždegė? – „Lietuvos rytas” paklausė Odetos.
– Ne, neuždegė. Kambaryje buvo taip tamsu, kad net nemačiau sienų spalvos. Blanki šviesa sklido tik nuo televizoriaus arba kažkokio naktinio šviestuvo.
Toje patalpoje buvo kanapa, foteliai, stalas ir kėdė.
V.Uspaskichas gėrė alų. Jis man liepė sėsti ant kėdės ir taip pat pasiūlė alaus. Atsisakiau.
Tuomet jis pradėjo kalbėti, kad padarys mane karaliene ar princese. Siūlė važiuoti į Vilnių. Žadėjo geresnį darbą su geresniu atlyginimu. Sakė, jog mano gyvenimas bus geresnis ir ne toks paprastas kaip tada, kai dirbau „Vikondos” klube.
– Būtent taip jis ir pradėjo pokalbį gerdamas alų?
– Taip kalbėdamas jis negėrė. Pradėjęs kalbėti priėjo prie manęs, sėdinčios ant kėdės, ir priklaupė ar atsitūpė priešais.
Buvo tamsu, gerai nemačiau, ar jis klūpėjo, ar tupėjo. V.Uspaskichas savo rankas man padėjo ant kelių lyg atsiremdamas.
Žadėjo geresnį gyvenimą
– Ar V.Uspaskichas jums sakė, ką turėtumėte padaryti, kad taptumėte karaliene?
– Juk kiekvienas supranta, ko norima taip kalbant.
Tiesiogiai eiti į lovą jis man nesiūlė. Tik sakė, kad jam patinku, ir nuolat klausinėjo, ar norėčiau geresnio gyvenimo.
– Ką jūs jam atsakėte?
– Sakiau, kad man nieko nereikia, jog pakanka to, kad man davė darbą. Sakiau, kad niekur nenoriu važiuoti, nes tektų palikti vos vienerių metų vaiką.
Tuomet jis manęs pradėjo klausinėti, ar aš išvykčiau iš Kėdainių, jei galėčiau vežtis ir vaiką, ir vyrą. Ką aš jam galėjau atsakyti? Reikėjo rinkti žodžius. Juk nepasakysiu – nelįsk prie manęs ar dink. Nors jis ir nelindo, nesigrabaliojo, užuominos buvo aiškios.
– Kiek laiko užtruko jūsų pokalbis?
– Aš taip bijojau, kad net nežinau, kada įėjau ir kada išėjau iš to kambario.
Tikriausiai kalbėjomės apie dešimt minučių. Kai V.Uspaskichas pamatė, kad labai jo bijau ir visa drebu, paklausė, ar noriu išeiti.
Kai pasakiau, kad noriu išeiti, atrakino duris ir išleisdamas mane pasiūlė gerai pagalvoti apie jo žodžius. Pasakiau, kad pagalvosiu.
Išėjus iš to kambario, mane ištiko šokas. Nuėjusi pas kolegę į rūbinę papasakojau, kas nutiko.
Išbando visas darbuotojas?
– Kaip reagavo kolegė išgirdusi jūsų pasakojimą?
– Nenustebo. Ir ji, ir kitos klube dirbančios merginos man papasakojo, kad V.Uspaskichas taip išbando daugumą darbuotojų – kurios „pasirašo”, o kurios – ne.
Visi barmenai ir padavėjos žinodavo, kas laukia tos, kurią šeimininkas pasikviečia į klubo kambarį.
Vieną vakarą bendradarbės man parodė į klubą pasilinksminti atėjusią merginą. Pasakojo, kad ji buvo viena pirmųjų klubo darbuotojų, o sulaukusi V.Uspaskicho pasiūlymo neva „pasirašė”, išvažiavo į Vilnių ir gyvena geriau nei Kėdainiuose.
– Ar jūs skundėtės savo viršininkams dėl V.Uspaskicho priekabiavimo?
– Tą patį vakarą pas mane į rūbinę atėjo klubo administratorė Daiva Zamarienė ir paklausė, ar V.Uspaskichas prie manęs lindo. Kai pasakiau, kad lindo, ši man liepė tiesiog nebijoti. Klubo direktorei pasiskųsti nedrįsau.
Dabar, kai po šio įvykio praėjo beveik ketveri metai, atrodo, kad nieko neįvyko, bet tuomet man buvo labai baisu.
Mergina slėpdavosi tualete
– Tačiau po ano įvykio jūs neišėjote iš darbo?
– Neturėjau kur eiti. Tuomet patyriau tokį stresą, kad bijodavau eiti į darbą, jaučiau, jog V.Uspaskichas vėl mane pasikvies pasikalbėti.
Po kelių savaičių tokių kvietimų iš tiesų sulaukiau. Barmenas kelis vakarus man sakė, kad esu kviečiama pas V.Uspaskichą.
Susitardavau su barmenu, kad jis perduotų V.Uspaskichui, jog aš jau baigiau darbą ir išėjau namo. Jis pats manęs ieškoti neateidavo.
Buvo baisiai neramu, kai po vieno šitokio kvietimo atmetimo V.Uspaskichas anksti susiruošė namo ir išeidamas pamatė mane rūbinėje. Jis nepasakė nė žodžio.
– Kaskart eidama į darbą patirdavote stresą?
– Taip, aš V.Uspaskicho labai bijodavau. Kiekvieną kartą, kai tik pamatydavau jį įvažiuojantį automobiliu į pramogų centro kiemą, bėgdavau į šalia rūbinės esantį tualetą, kad tik netektų su juo susidurti.
Ilgai taip slapsčiausi. Galiausiai jis liovėsi per barmenus kviesti mane į tą kambarį. Viskas nurimo.
„Vikondoje” dirbau dar kelerius metus, kol pagimdžiau antrą vaiką ir susiradau geresnį darbą.