Lietuvos valdžia nenori tikėti „Eurostat” duomenimis

Lietuvoje kitais metais dar nebus įvestas euras. Tokias išvadas galima daryti iš oficialių duomenų, kuriuos vakar paskelbė ES statistikos agentūra „Eurostat”.

Tam, kad Lietuva galėtų įsivesti eurą, infliacija negali viršyti nustatytos ribos – vadinamojo Mastrichto infliacijos kriterijaus. Lietuva šį kriterijų viršijo vos 0,07 proc.

Aukšti Europos Sąjungos pareigūnai nekart yra pareiškę, kad Lietuvos pasirengimas įsivesti eurą bus vertinamas itin griežtai. Todėl iš pirmo žvilgsnio nereikšmingas 0,07 proc. skirtumas gali būti lemtingas – planus įsivesti eurą teks atidėti bent jau iki 2008 metų.

Tuo tarpu mūsų šalies valdžia nenori tikėti „Eurostat” duomenimis ir pateikia savo skaičiavimus, kurie yra palankūs Lietuvai.

Mastrichto kriterijus skaičiuojamas prie trijų stabiliausias kainas turinčių ES šalių vidutinės metinės infliacijos pridėjus 1,5 proc.

„Eurostat” duomenimis, kovo mėnesį Mastrichto kriterijus siekė 2,63 proc.

Tuo tarpu Lietuvos vidutinė metinė infliacija siekė 2,7 proc.

Būtent šiuos skaičius vertins Europos centrinis bankas (ECB) ir Europos Komisija (EK), planuojantys gegužės viduryje paskelbti ataskaitą apie Lietuvos pasirengimą įsivesti eurą.

Premjeras – optimistas

Premjeras Algirdas Brazauskas vakar pareiškė, kad Lietuva iš tikrųjų atitinka Mastrichto infliacijos kriterijų.

„Eurostat” naudojama infliacijos vidurkio skaičiavimo metodika iš tiesų yra nepalanki Lietuvai.

Pritaikius kitokią skaičiavimo bei gautų skaičių apvalinimo sistemą, rezultatai būtų palankesni Lietuvai.

Finansų ministerijos specialistai apskaičiavo, kad Mastrichto kriterijus, su kuriuo bus lyginama Lietuva, siekia 2,6566 proc. Tuo tarpu Lietuvos infliacija siekė 2,72 proc. Suapvalinus abu skaičius, jie būtų vienodi – 2,7 proc., taigi būtų galima teigti, kad Lietuva atitinka Mastrichto kriterijų.

Vyriausybė dėl to planuoja pirmadienį paskelbti oficialų pareiškimą.

Kitaip apvalina skaičius

Lietuvos skaičiavimai skiriasi nuo „Eurostat” dėl skirtingos apvalinimo metodikos.

„Eurostat” apvalina šalių infliacijos vidurkius iki vieno skaičiaus po kablelio.

„Eurostat” duomenimis, kovo mėnesį mažiausia vidutinė metinė infliacija buvo Švedijoje (0,9 proc.), Suomijoje (1 proc.), Nyderlanduose, Lenkijoje (po 1,5 proc.).

Pagal šiuos duomenis apskaičiuotas Mastrichto kriterijus yra 2,63 proc. Lietuva viršija tokį kriterijų.

Jeigu skaičiuojant kriterijų būtų imami tikslesni skaičiai, Mastrichto kriterijus būtų didesnis.

Tiksli vidutinė metinė infliacija Švedijoje siekia 0,94182 proc., Suomijoje – 1,01731 proc., Lenkijoje – 1,51068 proc. Pagal tikslesnius duomenis apskaičiuotas Mastrichto kriterijus palankus Lietuvai – jis siekia 2,6566 proc.

Jeigu būtų nutarta Mastrichto kriterijų apvalinti iki vieno skaičiaus po kablelio tik atlikus visus skaičiavimus, tuomet jis iš tiesų siektų 2,7 proc. Lietuva atitiktų tokį kriterijų ir galėtų tikėtis 2007 metų sausio 1 dieną įsivesti eurą.

Pagal matematikos taisykles, apvalinamas tik skaičiavimo rezultatas – taip gaunami tikslesni skaičiai.

Ekspertų manymu, vis dėlto EK ir ECB, rengdami ataskaitas, atsižvelgs ne į Lietuvos skaičiavimus, o į „Eurostat” duomenis, kurie užkerta kelią į euro zoną.

Taiko dvigubus standartus?

ES ekonomikos ir pinigų politikos komisaras Joaquinas Almunia irgi yra užsiminęs, kad, vertinant Lietuvos pasirengimą įsivesti eurą, bus vertinamas ir infliacijos tvarumas – šalies sugebėjimas užtikrinti kainų stabilumą ateityje.

Tačiau kai kuriose euro zonos narėse kainos didėja gerokai sparčiau nei Lietuvoje. Vidutinė metinė infliacija Liuksemburge siekia 3,9 proc., Ispanijoje – 3,6 proc., Graikijoje – 3,4 proc.

Portugalijoje metinė infliacija didėjo tris mėnesius iš eilės.

Galimybių beveik neliko

SEB Vilniaus banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos teigimu, tikimybė, kad EK ir ECB išvados bus nepalankios Lietuvai, yra beveik 100 procentų.

Banko analitiko nuomone, politinis sprendimas neleisti Lietuvai kitąmet įsivesti euro buvo priimtas anksčiau. Todėl vargu ar kas nors būtų pasikeitę, net jei infliacija Lietuvoje atitiktų Mastrichto kriterijų. Tokiu atveju ES pareigūnai prikibtų prie infliacijos tvarumo kriterijaus, kuris būtų paremtas tik prognozėmis.

„Šį kartą nenorėtume kritikuoti Mastrichto kriterijų, nes tai jau daro daugelis vietos bei užsienio ekonomistų. Bet mums kelia didelių abejonių pasigirstančios mintys apie blogą Lietuvos infliacijos tvarumą”, – sakė G.Nausėda.

Jis pabrėžė, kad Lietuvoje pastaruosius 12 mėnesių infliacija didėjo lėčiau nei trijose stabiliausias kainas turinčiose ES valstybėse.

Pasak G.Nausėdos, problemų Lietuvai nebūtų kilę, jei šalies infliacija būtų bent 0,2 proc. mažesnė už Mastrichto kriterijų.

„Daugelis požymių rodo, kad artimiausiais metais Lietuva bus pajėgi suvaldyti infliaciją, todėl šalis nusipelno objektyvios ir rimtos ES institucijų analizės apie galimybę įvesti eurą Lietuvoje 2007 metais”, – teigė G.Nausėda.

Didelės žalos nebus

Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus Raimondo Kuodžio manymu, didelės tragedijos nebus, jei euras kitais metais nebus įvestas.

Šalies patrauklumas užsienio investuotojų akyse nesumažės. Investuotojai kreipia dėmesį ne į eurą, o į geografinę padėtį, valstybės kaimynus bei kitus dalykus.

Be to, Lietuvos strateginis tikslas įsivesti eurą išliks, tik bus nukelta euro įvedimo data.

Tarp neigiamų dalykų R.Kuodis paminėjo išliekančias valiutos keitimo išlaidas – kasmet bankams sumokama milijonai litų už valiutos keitimą.

Ilguoju laikotarpiu euro įvedimas turėtų būti naudingas Lietuvos gyventojams.

Ekonomistai skaičiuoja, kad, prekybai tarp pinigų sąjungai priklausančių šalių išaugus 1 procentu, gyventojų pajamos padidėja 0,3 proc. Tarp šalių, kurios priklauso pinigų sąjungai, prekyba vyksta du kartus aktyviau nei tarp valstybių, kurios tokiai sąjungai nepriklauso.

Vadinasi, įvedus eurą sparčiau didėtų gyventojų pajamos.