Bankas kelia baltą vėliavą

Paruoštas atsarginis variantas

Nors valdžios atstovai tebekalba, kad mūsų šalis spės pasiruošti 2007-ųjų sausio 1 d. įsivesti eurą, Lietuvos bankas jau rengiasi ir kitam scenarijui. Pagal šį planą eurai litus pakeistų tik 2008 metais arba dar vėliau.

Visuomenės informavimo apie euro įvedimą konkurse dalyvaujančios Lietuvos bendrovės rengs veiksmų planą tam atvejui, jei mūsų šalis neatitiktų kandidatėms į euro zoną keliamų reikalavimų.

Lietuvos bankas apie šį konkursą paskelbė vasario 1-ąją. Konkurso nugalėtojas kurs visuomenės informavimo kampanijos planą bei jį įgyvendins.

Pagrindiniai vajaus tikslai – papasakoti žmonėms apie euro įvedimą, siekti visuomenės pritarimo šiam žingsniui bei paruošti gyventojus permainoms.

„Konkursinėje užduotyje buvo prašyta pateikti komunikacijos veiksmus ir tokiam scenarijui, jeigu euro įvedimo data nusikeltų”, – sakė Lietuvos banko ryšių su visuomene skyriaus vadovas Kęstutis Vanagas.

Prognozės – nepalankios

Šiandien statistikos agentūra „Eurostat” skelbs duomenis apie ES narių infliaciją kovą. Paaiškės ir Mastrichto infliacijos kriterijus, su kuriuo bus lyginama Lietuvos infliacija.

Kovą vidutinė metinė infliacija mūsų šalyje siekė 2,7 proc. Vakar šaltiniai Europos Komisijoje naujienų agentūrai „Reuters” tvirtino, kad Lietuva Mastrichto kriterijų viršys 0,1 proc.: „Tai reikštų, kad šalis dar nėra pasirengusi įsivesti eurą 2007 metais”.

Manoma, kad infliacija Lietuvoje nesumažės ir balandį. Statistikos departamentas prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija išliks 2,7 proc.

Oficialias išvadas apie Lietuvos pasirengimą įsivesti eurą EK ir Europos centrinis bankas (ECB) paskelbs gegužės viduryje.

Tikimasi ir Briuselio paramos

Lietuvos banko paskelbtu konkursu susidomėjo ir savo pasiūlymus pateikė 8 bendrovės. Artimiausiu metu turėtų paaiškėti preliminarios konkurso dalyvių vietos. Tada bus nuspręsta, kokią informavimo strategiją reikia kurti.

Lietuvos bankas informacijos kampanijai per dvejus metus planuoja skirti iki 18 mln. litų. Žinių apie eurą skleidimą planuoja paremti ir EK. Tačiau kol kas neaišku, kiek lėšų bus skirta. Briuselis finansuoja atskirus projektus.

EK jau yra parėmusi parodą Kaune bei du seminarus. Gegužę bus kalbama ir apie kitų projektų finansavimą.

Šalininkų gretos retėja

Iki šiol Lietuvos gyventojai apie eurą informuojami vangiai.

Praėjusių metų pabaigoje Euro įvedimo komisija pripažino, kad didžiausią rūpestį kelia visuomenės pasitikėjimo euru stoka. Buvo nutarta, jog Lietuvos bankas kartu su Finansų ministerija suaktyvins visuomenės informavimo vajų.

Bet žmonių pasitikėjimas euru iki šiol nepadidėjo. Pagal visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės RAIT kovą atliktą apklausą, 41,8 proc. gyventojų nepritaria euro įvedimui. Per pusę metų nepritariančiųjų šiam žingsniui Lietuvoje dalis padidėjo 3,7 proc.

Kliūtys – sunkiai įveikiamos

Šalyje, norinčioje įsivesti eurą, vidutinė metinė infliacija negali viršyti vadinamojo Mastrichto kriterijaus, kuris apskaičiuojamas prie trijų stabiliausias kainas turinčių ES šalių infliacijos vidurkio pridėjus 1,5 proc.

ES ekonomikos ir pinigų politikos komisaras Joaquinas Almunia neseniai pareiškė, jog EK, vertindama Lietuvą, daugiausia dėmesio skirs infliacijos tvarumo kriterijui. Pasak komisaro, tvarumo sąvoka rodo šalies gebėjimą ilgą laiką išlaikyti stabilias kainas ir mažą infliaciją.

Todėl EK ir ECB itin kruopščiai tikrins Lietuvos ekonomikos dvylikos mėnesių rodiklius, kad įsitikintų, jog Vyriausybė nesigriebė administracinių priemonių dirbtinai sumažinti infliacijos lygį.

Padėtį vertina skirtingai

Gali būti taip, kad net nereikės tikrinti, ar Vyriausybė nesistengė dirbtinai sumažinti infliaciją, nes Lietuva ir taip viršys Mastrichto infliacijos kriterijų.

Vartojimo prekės ir paslaugos praėjusį mėnesį pabrango 0,2 procento. Nors infliacija buvo ir mažesnė nei prognozuota, tai nesuteikė naujų vilčių.

Kovą vidutinė metinė infliacija siekė 2,7 procento.

Būtent šis rodiklis bus vertinamas rengiant ataskaitą apie pasirengimą įsivesti eurą.

Vasarį Mastrichto kriterijus siekė 2,6 proc. – Lietuva jį viršijo. Vienintelė viltis būtų išaugęs kovo mėnesio Mastrichto kriterijus kitose šalyse. Tokiu atveju stabiliausią kainų lygį išlaikančiose šalyse – Olandijoje, Suomijoje ir Švedijoje – kainos kovą turėjo didėti gerokai sparčiau nei iki šiol.

Finansų ministras Zigmantas Balčytis paskelbtų infliacijos rodiklių nekomentavo. Esą niekas nesikeičia – Lietuva ir toliau tikisi atitikti Mastrichto infliacijos kriterijų.

Tuo tarpu SEB Vilniaus banko vyriausiosios analitikės Algės Budrytės manymu, beveik nėra galimybių, kad Lietuva atitiks infliacijos kriterijų. Olandijoje kovą metinė infliacija siekė 1,4 proc. Tai – mažiau už vidutinę šios šalies infliaciją. Pastaruosius 11 mėnesių Švedijoje infliacija neviršijo 1,3 proc., o Suomijoje – 1,2 proc.

Išimtys – ne visiems

EK pareigūnai ne kartą yra pareiškę, kad nedarys Lietuvai jokių išimčių ir labai griežtai vertins, ar šalis atitinka visus kandidatėms į euro zoną keliamus reikalavimus. Lietuva atitinka kriterijus dėl biudžeto deficito, valstybės skolos, palūkanų normų bei valiutos stabilumo. Tačiau koją gali pakišti infliacija.

Bet anksčiau ES finansų ministrai yra darę išimčių kandidatėms į euro zoną. Pavyzdžiui, 1998 metais Belgijos ir Italijos valstybės skola dvigubai viršijo Mastrichto kriterijų, tačiau šios šalys buvo priimtos į euro zoną.

Šiuo metu Vokietijos biudžeto deficitas viršija 3 proc. bendrojo vidaus produkto ribą, kurios negali viršyti kandidatės į euro zoną.

Graikija sumažinti biudžeto deficitą iki leistinos ribos planuoja šiemet, Italija – 2007-aisiais, Portugalija – 2008 metais.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.