Dirbtinio apvaisinimo įstatymas kelia siaubą medikams ir nevaisingoms šeimoms.
Jei jis bus priimtas toks, koks dabar yra pateiktas svarstyti Seimui, vaikų susilaukti negalinčioms šeimoms tokie šansai sumažėtų perpus. Medikai baiminasi ir dėl to, kad po įstatymu reglamentuoto dirbtinio apvaisinimo procedūros gali padidėti apsigimimų bei daugiavaisių nėštumų skaičius. Nelogiški atrodo ir biurokratiniai reikalavimai, nurodantys, kad dirbtiniam apvaisinimui pasiryžusi šeima turėtų atnešti ne tik krūvą medikų pažymų, bet ir notaro patvirtintą prašymą.
Spėjama, kad nė lito nevaisingų šeimų gydymui neskirianti valstybė išvys šiuos žmones gydytis į gretimas šalis, kuriose į nevaisingumo gydymą žiūrima kur kas liberaliau.
Kasmet gimsta mažiau
Lietuvoje kas penkta šešta pora yra nevaisinga. Šis skaičius katastrofiškai auga. 50 – 100 tūkstančių nevaisingų porų būrį kasmet papildo dar 2 tūkstančiai tokių ligonių.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo 2 iki 10 proc. porų pasaulyje negali turėti vaiko, o dar 10 – 25 proc. patiria antrinį nevaisingumą, t. y. negali pastoti pakartotinai. Normaliai visuomenės reprodukcijai būtina, kad tūkstančiui gyventojų gimtų ne mažiau kaip 15 kūdikių per metus. Lietuvoje 2000 metais šis rodiklis siekė tik 9,2 ir toliau kasmet mažėja.
Tokiose šalyse kaip Danija, Norvegija, Airija, Islandija, Izraelis ir kt. gimstamumas yra didesnis, tačiau šios šalys dar kovoja už gimstamumo rodiklių padidėjimą, visais įmanomais būdais skatina vaikų gimstamumą: už kiekvieną gimusį vaiką šeimai mokamos pašalpos, įteisinus dirbtinio apvaisinimo procedūras, visiškai (Izraelis, Norvegija) ar iš dalies apmoka procedūrų, gydytojų paslaugų bei vaistų kainas. Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo procedūros ar vaistai nekompensuojami.
Ir niekas kol kas nesiruošia to daryti. Netgi atvirkščiai, rengiamasi priimti įstatymą, kuris sumažintų šansus nevaisingoms šeimoms kuo greičiau, pigiau ir sveikiau susilaukti kūdikio.
Įstatymas gąsdina
Mūsų šalies Seimas jau ketverius metus rengia Dirbtinio apvaisinimo įstatymą. Keletą kartų atidėtas įstatymas buvo keistas, taisytas, tačiau kaskart pacientų ir medicinos progreso atžvilgiu tik į blogąją pusę. Ir medikai, ir nevaisingos šeimos tvirtina, kad geriau jau šis įstatymas išvis būtų nepriimtas, o gydytojai ir toliau dirbtų pagal prieš septynetą metų sveikatos apsaugos ministro išleistą įstatymą.
Gydytoja ginekologė Jolanta Sąlygienė, nevaisingų šeimų problemas sprendžianti jau daugiau nei dešimt metų, „Klaipėdai” sakė, jog šiuo metu Seimą pasiekęs naujas įstatymo projektas nevaisingoms šeimoms yra itin nepalankus.
Reikės notaro parašo
Pirmiausiai šeimos spaudžiamos į begalę biurokratinių rėmų. Vienas iš absurdų, jog pagalbinei apvaisinimo procedūrai pasiryžusi šeima turi eiti pas notarą ir ten patvirtinti šį savo pasiryžimą.
Pasak J.Sąlygienės dirbtinis apvaisinimas – vienas nevaisingumo gydymo metodų. Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatyme nėra užsiminta apie būtinybę prašymą gydytis bet kokią ligą patvirtinti notaro parašu. Eidami pas notarą žmonės paviešins itin intymią savo paslaptį. Taip būtų pažeidžiamos paciento privatumo teisės.
Neleis užšaldyti
Dar labiau medikę trikdo tai, kad pagal naują įstatymą iš moters organizmo dirbtiniam apvaisinimui galima paimti tik tris kiaušinėlius. Juos apvaisinus galima negauti nė vieno embriono arba vieną, bet blogos kokybės.
Dabar medikai vidutiniškai paima 10 – 12 kiaušinėlių. Iš jų apsivaisina tik pusė, o kiti yra užšaldomi. Jei pirmasis bandymas pastoti ir išnešioti kūdikį nepavyksta, medikai naudoja užšaldytus embrionus.
J.Sąlygienė mano, kad įstatymu reikėtų suteikti galimybę paimti bent 6 kiaušialąstes, iš kurių būtų galima gauti bent tris embrionus. Likusius reikėtų leisti užšaldyti, nes, naudojant šaldytus embrionus, moteriai reikia kur kas mažiau vaistų ir jie kainuoja keturis kartus pigiau. Galiausiai moteriai tai bus kur kas sveikiau.
Spermos donorystę draus
Dar vienas medikus gluminantis faktas yra tai, kad, paėmus tris kiaušialąstes ir jas apvaisinus, visas tris reikia patalpinti į gimdą. Netgi tuo atveju, jei embrionai turėtų akivaizdžių vystymosi sutrikimų. Pasak J.Sąlygienės, tai yra nusikaltimas.
Trijų embrionų patalpinimas į gimdą didintų ne tik apsigimimų, bet ir daugiavaisių nėštumų skaičių.
J.Sąlygienė tikino, jog visur pasaulyje į gimdą įvedami vienas arba du embrionai.
Medikus glumina ir tai, kad įstatymas užkerta kelią į Lietuvą ateiti naujausioms nevaisingumo gydymo technologijoms. Ne tik toms, kurios dar bus sukurtos, bet ir toms, kurios pasaulyje naudojamos ne vienerius metus. Viena iš jų – spermos ir kiaušialąsčių donorystė. Jei Lietuvoje bus priimtas puritoniškas Dirbtinio apvaisinimo įstatymas, medikai nevaisingas šeimas ir toliau bus priversti siųsti į Latviją ar Estiją, kur atliekamos pagalbinės dirbtinio apvaisinimo procedūros su donoro sperma.
Lygiuojasi į italus
Medikė sakė suprantanti, kad Dirbtinio apvaisinimo įstatyme ne paskutinį žodį yra tarusi bažnyčia ir teigė nenorinti su ja konfliktuoti. Tačiau J.Sąlygienė viliasi, kad su bažnyčia kompromisas bus surastas. Jos nuomone, Lietuvoje įstatymas kuriamas remiantis tikinčiosios Italijos pavyzdžiu. Ten šio įstatymo pasekmės jau akivaizdžios.
Italijoje dirbtinio apvaisinimo procedūrai leidus paimti tik tris kiaušialąstes, per metus vaisingumo rodikliai sumažėjo 40 proc. Padidėjo apsigimimų skaičius ir daugiavaisių nėštumų, o daugelis šeimų gydytis važiuoja į kaimynines šalis.
Nepastojo 7 metus
Klaipėdietė Natalija Istomina, įkūrusi pirmąją Nevaisingų šeimų asociaciją, yra lyg kelrodė žvaigždė panašaus likimo moterims. Ji nebijo viešintis ir pasakoti apie tai, ką tenka išgyventi moteriai, negalinčiai sulaukti vaikelio. Septynerius metus kartu su medikais dėjusi visas pastangas ir tikėjusis pastoti moteris buvo pasiryžusi dirbtinio apvaisinimo procedūrai. Tačiau jai pasisekė ir, likus mėnesiui iki procedūros pastojo natūraliai.
Parašiusi ne vieną mokslinį straipsnį ir darbą apie nevaisingų šeimų psichologines problemas, šiandien laiminga auginanti metukų dukrą N.Istomina negali abejingai kalbėti apie tai, kas gresia, jei bus priimtas nevaisingoms šeimoms nepalankus Dirbtinio apvaisinimo įstatymas.
Procedūra – 10 tūkst.
Moteris sakė, kad valstybėje, kuri vis dar nepripažįsta nevaisingumo kaip ligos ir jos gydymui neskiria nė lito, daugelis neįsivaizduoja, kad dirbtinio apvaisinimo procedūrai šeimos pinigų skolinasi iš bankų, važiuoja užsidirbti į užsienį.
„Lietuvoje žmonės, turintys nevaisingumo problemų, nesulaukia materialinės pagalbos nei iš valstybės biudžeto, nei iš ligonių kasų, nors yra mokesčių mokėtojai. Už gydymą ir vaistus jie moka iš savo asmeninių santaupų. Nevaisingumas pas mus gydomas tik privačiose klinikose. Vienas bandymas pastoti kainuoja apie 10 – 14 tūkstančių litų. Tikimybė, jog po jo užsimegs gyvybė ir po sėkmingo nėštumo gims kūdikis, tėra 28 proc. Tad vienos procedūros dažniausiai neužtenka tam, kad būtų pasiektas norimas efektas”, – pasakojo N.Istomina.
Gimė keli šimtai
Daugelyje išsivysčiusių šalių dirbtinis apvaisinimas yra įprastas dalykas. Nuo pirmojo vaiko iš mėgintuvėlio Luizos Braun gimimo 1978 metais pasaulyje jau gimė per milijoną tokių vaikų. Nemažai jų jau pilnamečiai, teigia esą sveiki, saugūs ir nesijaučia kitokie. Skandinavijos šalyse 1 proc. žmonių gimė po pagalbinio apvaisinimo, Nyderlanduose – 4 proc., Danijoje 5 proc. visų gimusių vaikų yra po pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Dirbtiniu būdu gimusieji jau gimdo savo vaikus.
Lietuvoje dirbtinės apvaisinimo procedūros atliekamos trijose privačiose klinikose ir jų filialuose. Visos tikslių duomenų apie atliktas procedūras ir gimusius vaikučius nesako.
Lietuvos, JAV ir Izraelio vaisingumo klinika per šešetą savo veiklos metų mūsų šalyje teigia atlikusi apie 600 dirbtinio apvaisinimo procedūrų, iš kurių 195 pernai. Per šešetą metų gimė apie 200 vaikučių, tarp kurių ne viena dvynių pora. Manoma, kad kitose klinikose gimusių vaikų yra gerokai mažiau.
Vyrų nevaisingumo priežastys
• Neaiškios priežastys 48,5 proc.
• Spermos patologija 26 proc.
• Varikocelė 12 proc.
• Infekcija 7 proc.
• Imunologiniai veiksniai 3 proc.
• Įgimti veiksniai 2 proc.
• Seksualiniai veiksniai 2 proc.
• Endokrininiai sutrikimai 0,6 proc.
Moterų nevaisingumo priežastys
• Kiaušidžių patologija 30 – 40 proc.
• Kiaušintakių patologija 30 – 40 proc.
• Endometriozė 10 proc.
• Gimdos kaklelio patologija 7 – 10 proc.
• Lyties organų patologija 6 proc.
• Ekstragenitalinė (nelytinių organų) patologija 1proc.
• Psichikos sutrikimai 1 proc.
• Neaiškios priežastys 10 – 15 proc.