Žmogui yra būdingas priklausomybės poreikis. Kiekvienam svarbu mylėti ir būti mylimam, rūpintis kitu ir jausti, jog ir tavimi rūpinamasi, nuoširdžiai domėtis kito gyvenimu ir sulaukti to paties iš artimo. Nesvarbu, kokie suaugę ir atsakingi esame. Tai yra bendra visiems.
Tačiau, kai priklausomybės poreikis tampa dominuojantis, pats svarbiausias, atsiranda nemažai problemų.
Nepakelia vienatvės
Iš dažnai girdimų žodžių „Jis (ji) yra mano gyvenimo ramstis”, arba „Aš be jo (jos) negaliu gyventi” galime atpažinti nevisiškai brandžius partnerystės ryšius.
Asmeniniuose santykiuose priklausomybė ypač išryškėja. Tik būdama priklausoma nuo kito tokia asmenybė jaučia savo vertę. Kai ji yra viena, jaučiasi pamesta ar palikta ir labai sunkiai ištveria vienatvę.
Tokie žmonės tarpusavio santykiuose bet kokia kaina vengia įtampos, konfliktų, nori būti labai geri, atspėti ir įvykdyti artimojo norus, įtikti, aukotis.
Deja, po „gerumo” kauke slypi didžiulė baimė prarasti žmogų, nes tai reikštų prarasti saugumo jausmą bei pasitikėjimą savimi. Artumas su kitu jiems prilygsta saugumo jausmui, o nutolimas asocijuojasi su grėsme.
Tikisi aukos iš kitų
Kai taip reikliai siekiama panaikinti distanciją tarp savęs ir kito, žmogus tampa bejėgis ir priklausomas.
Taip yra slopinami norai, potraukiai. Manoma, kad tai, ko neleidi sau pats, tau turi, o kartais net privalo, suteikti kiti, lyg atsilygindami už begalinį gerumą ir pasiaukojimą. Neįvardinant ir neišsakant savo norų, retai sulaukiama iš aplinkinių to, ko tikimasi. Tada aplanko nusivylimai ir, jei tokių nusivylimų daug, galimi ir rimti sveikatos pablogėjimai, psichosomatinės ligos, atsirandanti liūdna nuotaika.
Dažnai priklausomą asmenybę lydi piktumai, nes kiti neišpildo jos lūkesčių, nesuteikia išsvajotos laimės.
Netoleruoja laisvės
M. Skotas Pekas, amerikiečių psichoterapeutas, sako, kad jei priklausomai asmenybei reikia kito asmens, kad išgyventų, tai panašu į „parazitavimą” kito sąskaita. Gyvendami šeimoje tokie partneriai tampa lyg „suklijuoti”, siekia ne mažinti, o didinti priklausomybę vienas nuo kito.
Psichoterapeutas pateikia pavyzdį apie vaidmenų pasiskirstymą šeimoje, atliekant buities darbus.
Šeimose darbų pasiskirstymas būna daugmaž nusistovėjęs. Kai kuriuos darbus geriau atlieka žmona, kai kuriuos vyras. Moterys dažniausiai gamina maistą, tvarko namus, rūpinasi pirkiniais, prižiūri vaikus. Vyrai dažniausiai dirba, tvarko finansus, pjauna žolę ir pan. Kartais jie, paįvairindami savo gyvenimą, gali susikeisti darbais, pvz., žmona nupjauna veją, o vyras paruošia vakarienę. Toks vaidmenų pasikeitimas pagyvina jų tarpusavio santykius, ir taip mažinama abipusė priklausomybė vienas nuo kito. Kiekvienas mokosi išgyventi, kai kito savaitei ar ilgiau nėra šalia.
Bet priklausomiems žmonėms sunku toleruoti procesus, didinančius jų laisvę. Tada ir vaidmenų pasiskirstymas yra labai nelankstus. Jie stengiasi ne mažinti tarpusavio priklausomybę, o didinti.
Reikia pagalbos
Kas gali padėti tapti mažiau priklausomas ar visiškai savarankiškam?
Visada būtų naudinga psichoterapinė pagalba, kurios dėka įmanoma keisti ydingą elgesį, siekti būti savitu individu ir kartu išmokti priimti permainas ir įvairovę.
Labai svarbu paties žmogaus noras didesnei vidinei laisvei.
Būtina pasitikėti savimi
Jei artimiausios aplinkos žmonės dažniau primena: „Tu tai gali”, „Tu tai puikiai padarysi” irgi suteikia daugiau pasitikėjimo.
Savarankiškumui ir nepriklausomumui atsirasti svarbu savo vertės ir kompetencijos pajautimas, pasitikėjimu grindžiamų santykių užmezgimas.
Jei vaikystėje tėvai skiria pakankamai dėmesio bei meilės ir padeda jaunuoliui ar jaunuolei sėkmingai žengti į suaugusiųjų pasaulį, žinant savo vertę ir jaučiant pasitikėjimą savimi, tai sunkumai išvengiami. Jaunam žmogui bus paprasčiau prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, pasitikėti savo vidinėmis galiomis, jis mokės dalintis, bendrauti, sulaikyti agresiją, galės išreikšti jausmus žodžiais, sugebės konstruktyviai tvarkytis su nerimu.
Tada galima ir brandi partnerystė, kai abu žmonės sugeba gyventi vienas be kito, tačiau laisvai pasirenka gyventi vienas su kitu, nes vienas kitą myli.