Leidimai krovinių vežimui į Rusiją tarp gabentojų virsta paklausia preke – kitokiais būdais daugelis jų nesitiki gauti
Ne visi Lietuvos vežėjai, norintys gabenti krovinius į Rusijos Federaciją, gali šia linkme plėtoti savo verslą, kadangi susiduria su kol kas neįveikiama problema – leidimų stygiumi. Tuo tarpu valstybinės institucijos atstovai sako pasirinkę geriausią jų dalijimo būdą.
Nevažiavai – ir nereikia
Vienos krovininio transporto paslaugas teikiančios įmonės vadovas „Kauno dienai” papasakojo apie patiriamas problemas, norint užsiimti krovinių gabenimu į Rytus. Pasirodo, kad leidimai įvažiuoti į Rusiją dalijami pagal praėjusių metų rodiklius: įmonės, pernai vykdavusios dažniau, atitinkamai daugiau gauna leidimų ir šiemet, o rinkos naujokai arba anksčiau krovinius gabenę į Vakarus vežėjai išvis neturi galimybės jų gauti.
„Vadinasi, jei aš pernai niekuo nesirgau, tai šiemet prireikus neturėčiau laukti greitosios pagalbos medikų arba jei pernai mano turtas neužsidegė, tai ugniagesiai ir šiemet neturi teisės man niekuo padėti. Juk tai – tokios pačios valstybinės institucijos, kaip ir leidimus dalijanti Kelių transporto inspekcija”, – sakė prisistatyti nepanoręs firmos vadovas, neslėpdamas pasipiktinimo tokiu Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos požiūriu į vežėjus.
Vyriškis pabrėžė, kad visa tai yra glaudžiai susiję su kitu, ne mažesniu šių dienų vežėjų galvos skausmu – nepaliaujamai kylančiomis kuro kainomis: „Niekas dabar nieko neriboja ir nekontroliuoja, todėl tie, kas turi galimybę išvažiuoti į Rusiją, nepaisant ir taip nemenko uždarbio, gudrauja, parsiveždami mažiausiai po toną kone dvigubai pigesnio kuro, o su tokiu kiekiu galima tikrai ilgą kelią nuvažiuoti”.
Laukia kitokios tvarkos
Nieko nuostabaus, kad galimybe gabenti krovinius į kaimyninę šalį naudojasi didžiosios pervežimų kompanijos, o smulkieji verslininkai priversti laukti kitokios tvarkos. Tiesa, pasitaiko ir kitokių atvejų: vienoje iš vežėjams skirtų interneto svetainių neretai skelbiama, kad galima už atitinkamą kainą įsigyti leidimų, kurių perteklius susidaro pas privilegijuotus krovinių gabentojus. Paprastai už tokį pirkinį tenka sumokėti apie 100 JAV dolerių, tačiau kaina gali pakilti priklausomai nuo metų laiko ir leidimų poreikio.
Nors daugelis tikina, jog leidimų įvažiuoti į Rusijos Federaciją nepakanka, nedidelės transporto įmonės direktorius įžvelgė ir daugiau gudrybių, kurias savo tikslams naudoja stambieji vežėjai. Anot pašnekovo, daugelis tokių spėjo įsigyti naujus vilkikus, turinčius „Euro 3” sertifikatus bei vadinamąsias „žaliąsias knygas”, suteikiančias teisę vykti be leidimų. Pasak vyriškio, didžiųjų vežėjų strategija puikiai pasitarnavo jų naudai: „Padėję „žalias knygas” į šalį jie pasiėmė kiek įmanoma daugiau leidimų, todėl atitinkamai nemažą kvotos dalį gavo ir šiemet, tačiau dabar pradėję dažniau naudotis „žaliųjų knygų” suteikiama galimybe važiuoti be leidimų, pastaruosius stambios įmonės ėmė tiesiog pardavinėti, tokiu būdu papildomai užsidirbdamos”. Vadovas apgailestavo, kad Lietuvoje valstybinės institucijos išduodamas oficialus leidimas tampa tiesiog paprasčiausia preke.
„Naujiems vežėjams prasimušti į šią rinką pastaruoju metu paprasčiausiai neįmanoma, o juo labiau kad jų interesų iki šiol nesiima deramai atstovauti netgi Lietuvos vežėjų asociacija „Linava”, kurios nariai mes visi esame”, – konstatavo pervežimų įmonės vadovas.
Viską lemia trūkumas
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko pavaduotojas Eugenijus Ruškus patikslino, kad šiemet leidimai krovinių gabenimui į Rusiją buvo išduodami atsižvelgiant į pirmųjų trijų mėnesių, o ne praėjusių metų rodiklius. Pagrindine priežastimi, dėl kurios ne visi norintieji gauna leidimus, pareigūnas įvardijo smarkiai jaučiamą jų trūkumą: „Jei kas nors iš vežėjų pasiūlytų mums būdą, kaip išdalyti leidimus visiems, kad niekam jų nepritrūktų, mes iš tiesų būtume dėkingi, tačiau situacija yra tokia. Stygius yra nemažas, todėl pasirinkome, mūsų manymu, racionaliausią variantą, nors ir šis yra kritikuojamas”. E.Ruškus teigia, jog pastarasis variantas buvo pasirinktas iš visų kitų kaip menkiausia blogybė, nes nė vieno geresnio būdo nebuvo surasta. Pašnekovas suskaičiavo, jog šiais metais kaimyninės šalies suteikta leidimų kvota Lietuvai buvo netgi mažesnė nei pernai: gauta apie 60 tūkst., o trūksta dar mažiausiai 30 tūkst. Dėl pastarojo trūkumo šiuo metu Susisiekimo ministerija drauge su „Linavos” atstovais derisi su Rusija.
„Kai trūksta, kad ir kaip būtų, vis tiek kažkas turi nukentėt. Jei būtume išdaliję leidimus visiems vežėjams iš eilės, mūsų paskaičiavimais, jau rugpjūtį jie būtų pasibaigę, todėl ilgalaikius kontraktus pasirašiusios įmonės vėlgi būtų nukentėjusios”, – svarstė E.Ruškus, pripažinęs, kad situacija yra labai priklausoma nuo Rusijos geranoriškumo, todėl geresnių prognozių kol kas tikėtis sunku.
Tačiau vis dėlto, jei derybos pakryptų teigiama linkme, kas mažai tikėtina, ir Rusija išduotų didesnį kiekį leidimų, E.Ruškus patikino, kad jų dalijimo būdas bus apsvarstytas iš naujo ir pakeistas. Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko pavaduotojas patvirtino, kad pariteto principu vykstančios leidimų dalybos pastaruoju metu vykdomos ne Lietuvos naudai, nes kaimyninės šalies vežėjai jais naudojasi kur kas rečiau nei mūsiškiai. Be to, čia galima įžvelgti ir savotišką Rusijos vykdomą savosios rinkos priedangą ar gynybą, nesuteikiant pernelyg daug laisvių svetimšaliams vežėjams.
Tenka išsiderėti
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava” prezidentas Algimantas Kondrusevičius, vos grįžęs iš Maskvoje vykusių derybų, „Kauno dienai” teigė turįs optimistiškesnių prognozių sakydamas, kad pokalbiai su Rusijos pareigūnais teikia vilčių sulaukti šiemet papildomų leidimų.
Pašnekovas antrino E.Ruškaus išsakytai nuomonei, kad pariteto principu – vienodais kiekiais išduodamų leidimų jau bene aštunti metai kai Lietuvoje nepakanka: „Mes vis atsiduriame prašytojų pozicijoje, nes rusų vežėjai į Lietuvą taip dažnai nevyksta kaip mūsų šalies transportininkai į Rusiją”.
A.Kondrusevičius taip pat sukritikavo Valstybinės kelių transporto inspekcijos vykdomą tvarką, pagal kurią leidimai dalijami atsižvelgiant į pirmųjų trijų mėnesių rodiklius. Pasak vežėjų asociacijos prezidento, metų pradžioje daugelis vežėjų dažniau užsiima transporto priemonių remontu, nes tuo metų laiku pervežimai būna nuostolingi. Nenuostabu, kad vėliau norintys vykti į Rytus po savotiško poilsio transportininkai būna priversti stabdyti savo veiklą. Kaip vieną iš galimybių sušvelninti susidariusią padėtį, A.Kondrusevičius sako, kad Susisiekimo ministerijai drauge su Valstybine kelių transporto inspekcija reikėtų apsvarstyti ir priimti pataisas, jog leidimai būtų išduodami atsižvelgiant bent jau į pusmečio, o ne trijų mėnesių važiavimų kiekį. Toks būdas, anot jo, būtų kur kas objektyvesnis.
Tomas Jarusevičius