10 moteriškų ydų, žalojančių vyrų nervų sistemą ir pačių moterų, kaip poetiškos žmonijos dalies, įvaizdį.
Pavydas
Jos nesupranta, kad geriausias būdas išsaugoti vyrą – suteikti jam laisvę. Jos nesuvokia, kad vyrą, kuriuo pasitiki, nereikia įžeidinėti nepagrįstais įtarinėjimais. Galiausiai net sužinojusios apie savo išrinktojo neištikimybę, kvaršina galvą prakeiksmais, bet dažniausiai jo nepalieka.
Plepumas
Atrodo, kad mus domina pokalbiai apie visokiausius moteriškus reikalus – kas kuo rengiasi, kokią kosmetiką teplioja ant veido ar kojų ir apie ką kalba kirpėja, kirpėjos pusseserė ir tos pusseserės teta, kuri prieš pusmetį buvo atvykusi iš kito Lietuvos galo į ekskursiją po „Akropolį”.
Nedėkingumas
Jos labai retai padėkoja net tada, kai tampai jas po restoranus, vediesi į kvailus, bet kažkodėl joms patinkančius „popsinius” koncertus ar kitaip išlaidauji ir kankini save vardan savo brangutės pramogų ir išprusimo. „Ačiū, vakaras buvo malonus!” – išgirsti labai retai.
Diskusijos apie praeitį
Kaip galima klausytis šnekų apie jos turėtus romanus? Atrodo, kad viskas kas buvo, buvo labai gerai, pats esi mulkis iš „multikų”. Be to, kokia protinga reikia būti, kad sugalvotum savo vyro (draugo) paprašyti išdėstyti visas smulkmenas apie turėtus romantiškus ir nors kiek intymesnius santykius?
Įkyrumas
Nežinau, kokiam vyrui gali patikti, kai nuolat yra primenamos jo padarytos smulkios klaidelės ar priekaištaujama, kad kažką galima padaryti geriau. Atsiprašau, bet tai jau ne kritika, o nervų gadinimas.
Bejėgiškumas
Kokio velnio viską suversti mums, kai viską galima išspręsti savarankiškai? Yra tokių damučių, kurios vištienos prieskonių parduotuvėje ar padažo kinų restoranėlyje nesugeba (ar nenori) išsirinkti be pusvalandžio konsultacijų su vyru. Kaip galima gyventi su moterimi, kuri tampo už rankovės ir sprendžia maždaug tokias dilemas: „Brangusis, mamai skambinti dabar ar po penkių minučių? O gal geriau paskambinti rytoj…”
Įsivaizduojamas gudrumas
Gal taip ir nėra, bet visos moterytės sukuria įspūdį, kad nori pasirausti po vyro piniginę. Jau pirmą vakarą jos klausia: „Kuo užsiimi?”, „Kur dirbi?”. Lygiai tas pats būtų, jei paklaustų: „Kiek tu uždirbi?”
Nepunktualumas
Smulkmena, bet kai prieš kur nors išeinant išgirsti: „Oi, aš tik lūpas pasidažysiu!”, supranti, kad būtinai pavėluosime, o po valandos „pasidažymo” suvoki, kad niekur eiti neverta, į ką išgirsti argumentą: „Spėsime, aš dar minutėlę…”
Polinkis į apkalbas
Kritikuoti ir apkalbėti kitų moterų trūkumus, girdint vyrams, kažkokia būtina visų moterų ypatybė. Gal tai savotiška apsauginė priemonė, evoliucijos laikais atsiradusi kaip būdas atsikratyti galimos konkurencijos, bet mums tai papildoma našta, nes turime patys pripažinti, nežinome, kaip elgtis, kada prieštarauti ir t. t., ir pan.
Nepastovumas
Ir pabaigai – tegul dešinę ranką pakelia tas, kuris patogiai jaučiasi su moterimi, nesugebančia ramiai gyventi netgi pačiai su savimi…