„Prakeikiu tą dieną, kai ėmiausi skatinti savo moksleivius domėtis šaulių veikla”, – vakar „Lietuvos rytui” pareiškė Plungės rajono Alsėdžių vidurinės mokyklos direktorius Leonas Mockūnas.
Praėjusį savaitgalį vanduo pasiglemžė dvi Alsėdžiuose veikusios šaulių stovyklos gyventojas – Alsėdžių vidurinės mokyklos devintokę šešiolikmetę Vilmą Budreckytę ir Vilniaus universiteto pirmakursę telšiškę Viktoriją Adačkutę.
Penktadienio vakarą Jonines švenčiančius Alsėdžius sukrėtė kraupi žinia – vadinamajame Žvėrinčiaus tvenkinyje nuskendo mergina iš šaulių stovyklos.
Kai žmonės subėgo, ant kranto jau gulėjo ką tik pačių stovyklautojų ištraukta mergina.
Atgaivinti ją masažuojant širdį ir pučiant orą į burną nepasisekė nei stovyklautojams, nei į pagalbą atlėkusiems Alsėdžių miestelio ugniagesiams.
Žygeiviai pateko į duobę
Pusantros paros turėjęs tęstis šaulių žygis per miestelio apylinkes baigėsi kraupia tragedija.
Brisdami tvenkinio pakraščiu stovyklautojai staiga pateko į duobę ir ėmė skęsti. Jie vieni kitiems tiesė rankas, pagalius, kad padėtų pasiekti krantą.
Devyniolikmetė V.Adačkutė iš Telšių po vandeniu paniro bendražygių akivaizdoje.
„Aš mačiau, kaip ji dar bandė plaukti nugara. Skubėjau jos link, bet nebespėjau”, – vakar su ašaromis akyse apie nelaimę kalbėjo šios merginos bendraamžis Evaldas Brasas.
Vadovavo jauni instruktoriai
Šiemet Alsėdžių vidurinę mokyklą baigęs vaikinas pats pasisiūlė stovyklos viršininkei Jurgitai Metrikienei vesti būrį į žygį.
Vaikinas pats parinko maršrutą, niekas jo nepatikrino.
„Kai pamačiau, kad Viktorija skęsta, nusimečiau drabužius, batus ir vėl šokau į vandenį. Jau buvau prie pat jos, kai ji paniro. Mačiau kur, todėl labai greitai ją ištraukėme.
Po vandeniu ji buvo gal pusę minutės. Bet atgaivinti jau nebepavyko”, – kraupias akimirkas prisiminė kitas už šį žygį atsakingas buvęs vaikinas, aštuoniolikmetis Šarūnas Repšys, antrasis šio būrio žygio savanoris instruktorius.
Šiems vaikinams stovykloje buvo patikėta atsakomybė už žygeivių saugumą. Jų lydimi 22 vaikinai ir merginos, kurių vyriausiajam – 19, o jauniausiajam – 14 metų, be vyresniųjų priežiūros keliavo per pelkes, krūmus, upelius bei tvenkinius.
Jie vandens telkinius kirto neturėdami jokių saugumo priemonių, apsiavę batus, apsirengę.
Įvykus nelaimei, dar tą patį vakarą kai kurie stovyklautojų tėvai atskubėjo į Alsėdžius ir išsivežė vaikus.
Pasigedo dar vienos merginos
Tiktai sugrįžę į stovyklavietę – miestelio mokyklos bendrabutį, žygeiviai pastebėjo, kad tarp jų nėra dar vienos merginos.
Vėl kilo sąmyšis. Vieni kalbėjo, kad V.Budreckytę tikrai matė ant kranto po to, kai jau iš dugno buvo ištraukta Viktorija, kiti svarstė, kad mergina išsigelbėjo ir ištikta šoko nieko nesakiusi nubėgo į namus. Ji gyveno tame pačiame miestelyje.
Tik kitos dienos rytą narai tvenkinio dugne aptiko nuskendusią merginą. Ji gulėjo daugiau nei trijų metrų gylyje kiek toliau nuo tos vietos, kur visi skendo.
Vandenyje kilo sąmyšis
„Tvenkinio pakraštyje, kuriuo brido stovyklautojai, buvo parvirtęs medis. Jaunesnieji sumanė jį apiplaukti, nors liepėme jį perlipti. Kai plaukiantieji pajuto, kad kojomis nebesiekia dugno, ėmė skęsti. Ten buvo užtvankos srovės išnešta duobė”, – vakar papasakojo E.Brasas.
Vandenyje kilo sąmyšis. Skęstantieji skandino juos gelbėti pasiryžusius draugus, po kelis kabinosi jiems už drabužių, rankų, kojų.
Taip susikabinę po kelis jie tai panirdavo, tai iškildavo. Sugriebęs mažesniuosius mėčiau juos kranto link, šaukiau esantiems sekliau, kad jiems pagelbėtų”.
Antrasis šaulių žygio instruktorius Š.Repšys prisiminė: „Mačiau, kaip Viktorija išgelbėjo vieną berniuką.
Tada ji puolė prie kito, bet pati ėmė skęsti. Ir aš pats buvau beskęstantis. Matydamas, kad mažesni vaikai skęsta, liepiau jiems lipti man ant nugaros, jog išnirę iš vandens gerai įkvėptų oro.
Tačiau pajutau, kad man senka jėgos ir grimztu į dugną. Gerai nebepamenu, tačiau kažkaip pavyko juos pastumti arčiau kranto, kad jie siektų kojomis dugną”.
„Vargu ar kuris nors iš mūsų neskendo. Ir aš pati nežinau, kaip atsidūriau po vandeniu, praradau jėgas.
Tame chaose visi buvome apimti panikos. Neturėjome gelbėjimosi priemonių. Tik medžių šakas galėjome duoti skęstantiesiems”, – „Lietuvos rytui” vakar sakė Alsėdžių vidurinės mokyklos dešimtokė Simona Čėsnaitė.
Nejautė tikro pavojaus
Tos pačios mokyklos mokytoja Birutė Tarvydienė beveik prieš pat nelaimę subarė žygeivius, patraukusius per liaunutėmis eglaitėmis nusodintą šlaitą prie jos namų.
„Papriekaištavau, kad keliauja per privačias valdas nesiklausę. Bet kai pamačiau tuos vaikus, buvau apstulbusi. Jie buvo visi purvini, šlapi.
Dar labiau nustebau, kai žygio vadovais prisistatė mūsų mokyklos moksleiviai.
Jie dviese vedė šitokį būrį per skardžius, pelkes, upelius be suaugusiųjų priežiūros”.
Net 44 metus mokytoja dirbanti B.Tarvydienė sakė pasibaisėjusi stovyklos vadovų neatsakingumu, kai vaikai buvo paskirti vadovauti vaikams.
Šis ne tik mokytoją, bet ir kitus miestelio žmones pašiurpinęs žygis stovyklos programoje buvo pavadintas pratybomis karo sąlygomis. Stovyklautojai žaidė karą ir nejautė tikro pavojaus grėsmės.
Tėvai nesulaukė užuojautos
Vakar apimti skausmo žuvusių merginų tėvai dar nežinojo, kada galės išvysti savo dukterų kūnus.
Švenčių dienomis morgas nedirba, todėl jo darbuotojus reikėjo išsikviesti iš namų ir papildomai sumokėti už medicinos ekspertizę.
Nesulaukė tėvai užuojautos ir iš šaulių vadovybės.
Albinas Adačkus sakė, kad jis pats skambino Telšių rinktinės vadui Jonui Žvirbliui, bet šis pasakė, jog dar tebėra derinamas klausimas dėl paramos laidotuvėms.
Su žuvusių merginų tėvais nepanoro susitikti ir stovyklos viršininkė telšiškė Jurgita Metrikienė.
Vadas buvo pasirodęs du kartus
Alsėdžių mokyklos direktorius L.Mockūnas įsitikinęs, kad nelaimė įvyko dėl stovyklos vadovų nekompetentingumo: „Aš pats kaltas, kad vaikai pamėgo šaulių stovyklas. Pats esu ne rinktinės šaulys, todėl stovykloje, kaip ir Evaldas, Šarūnas ir patriotinio ugdymo mokytoja Daina Abramavičienė, dirbau savanoriškai.
Tą dieną, kai įvyko nelaimė, aš kitą stovyklautojų grupę buvau išvedęs į ekskursiją prie ežero. Grįžtant iš jos pasiekė žinia apie nelaimę.
Blogiausia, kad už stovyklą atsakingas rinktinės vadas joje tebuvo pasirodęs tik du kartus, kai derinome ir pasirašėme stovyklos sąmatą”.
Nelaimės reikėjo laukti
Vakar Telšių apskrities Žemaitijos šaulių aštuntosios rinktinės vadas J.Žvirblis „Lietuvos rytui” sakė, kad nelaimės jaunimo stovyklose laukti reikėjo jau seniai: „Čia tik skaičiai gražūs, stovyklos, renginiai. Apie kokį saugumą galima kalbėti, jei tūkstančiui žmonių apskrities šaulių organizacijoje tėra keturi etatiniai darbuotojai, o apie saugos priemones stovyklautojams nėra ir kalbos.
Aš buvau prieš tą stovyklą, bet Šaulių sąjungos vadas Juozas Širvinskis taip sutarė su Alsėdžių mokyklos direktoriumi.
Stovyklos programą teko sudarinėti paskubomis, besirengiant ir kitiems renginiams”.
Atsargos pulkininkas leitenantas J.Širvinskis „Lietuvos rytui” vakar prisipažino, kad buvo atvykęs į Alsėdžius ir peržvelgęs stovyklos programą: „Ji buvo silpnai parengta”.
Bet stovyklai, kurioje buvo 100 jaunųjų šaulių, leista veikti nuo birželio 19 iki 25 dienos.
Nuskendo ir penkiolikmetė
Savaitgalį vanduo pasiglemžė dar vieną jauną gyvybę – šeštadienį Šilutės rajone, Atmatos upėje, nuskendo 15-metė Kristina Kutkaitė. Ji buvo jauniausia iš devynis vaikus išauginusių Žalgirių kaimo gyventojų Irenos ir Vinco Kutkų šeimos.
„Kristina nemokėjo plaukti. Šią vasarą ji dar nė karto nesimaudė, o Atmata ją iš karto ir pasiglemžė”, – vakar „Lietuvos rytui” pasakojo nuskendusios paauglės broliai ir seserys.
Iš Žalgirių kaimo kelis kilometrus iki Rusnės salos Šyškrantės kaimo paauglė įveikė dviračiu.
Mergaitė bent šimtą metrų nubrido tolyn nuo kranto ir čia surado kaimynų berniuką ant pripučiamo guminio vaikiško ančiuko.
Vaikas leido paauglei ant jo atsisėsti ir paplaukioti, kur giliau.
Atmata tarp Rusnės ir Kuršių marių žiočių vienas po kito zujo iškylautojų kateriai ir motorlaiviai, jų sukeltos bangos daužė krantus.
Niekas nepastebėjo, kada stipri banga atsitrenkė į pripučiamą ančiuką ir nuo jo nubloškė paauglę.
Kristina šaukė, tačiau abiejose upės pusėse žmonės negreit susigaudė, kas vyksta.
Iš kito Atmatos upės kranto pirmas į pagalbą šoko Linas Gečas, bet vyras nespėjo sučiupti mergaitės – ji nuskendo.
Vakar iki pavakarės kūno ieškojo penki narai, tačiau nerado.
Janina Vansauskienė
🙂 😀 🙄 🙂 😀 😉 😛 🙁 😥 😮 😐 8) 🙄 😕 😡 👿 😯 💡