Panevėžio gimnazijoje – akistatos su karu

Panevėžio J.Balčikonio gimnazijos stadione vaikai šią vasarą nežais futbolo. Ten, kur dar neseniai žaliavo veja, burzgia ekskavatorius ir darbuojasi archeologai.

Iki rudens mokyklos sporto salė irgi netinkama varžyboms – čia ant grindų sukrautos kaukolės ir kaulai, kuriuos kruopščiai tiria bei aprašinėja mokslininkai.

Archeologams padeda netoli Panevėžio dislokuoto bataliono kareiviai ir J.Balčikonio gimnazijos vyresniųjų klasių moksleiviai.

Iki rudens numatyta atkasti ir perlaidoti mokyklos futbolo aikštėje daugelį dešimtmečių dūlėjusius Pirmojo pasaulinio karo vokiečių kareivių palaikus.

Palaikus perlaidos Klaipėdoje

Manoma, jog 1915-1918 metais šioje vietoje buvo palaidota 580 karių.

Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, antkapiai buvo sunaikinti, o kapinės sulygintos su žeme. 1947 metais čia įrengtas miesto parkas, o vėliau – stadionas.

Dabar jau atkasta 150 palaikų. Aprašyti ir identifikuoti skeletai bus suguldyti į specialius kartoninius karstus ir palaidoti Klaipėdoje. Kai bus perlaidoti palaikai, senojo stadiono vietoje planuojama įrengti modernų sporto aikštyną.

Lietuvos Vyriausybė šiam projektui skyrė 116 tūkst., o Panevėžio savivaldybė – 110 tūkst. litų.

Kapuose – įdomūs radiniai

Archeologai mokyklos stadione kiekvieną dieną iškasa įdomių radinių.

„Šalia palaikų radome puikiai išlikusių batų, rankų ir kojų įtvarų, Pirmojo pasaulinio karo laikų šalmą su Kaizerio bokšteliu.

Aptikome ir tris žiedus. Vienas auksinis, su išgraviruotu vardu.

Kiti du – žalvariniai. Su laipsniu karys gaudavo žiedą“, – pasakojo kasinėjimams vadovaujanti archeologė Daina Stankevičiūtė.

Pradėjus kasinėti tikėtasi prie palaikų surasti karių identifikavimo žetonus. Tačiau spėlionės nepasitvirtino. Manoma, kad palaidotų karių pavardės buvo užrašytos ant paminklų, kurie buvo sunaikinti dar sovietiniais metais.

Iškapstė kaukolę su plaukais

Pirmąsias beveik dviejų metrų gylio, 40 m ilgio ir 5 m pločio duobes kariams teko kasti kastuvais.

Taip buvo nustatyta, kokiame gylyje guli palaikai.

Naujoms duobėms buvo pasitelktas ekskavatorius.

Moksleiviai padeda nuvalyti ir surinkti palaikus. Nakčiai niekada nepaliekama atidengtų palaikų. Visus stengiamasi surinkti ir sunešti į mokyklos salę.

Kasdien kasinėjimuose dirba 30 karių būrys ir 24 gimnazistai.

Į pagalbą archeologai pasikvietė sunkiau besiverčiančių šeimų vaikus. Kiekvienam iš jų bus mokamas 500 litų mėnesinis atlyginimas.

Gimnazistų nebaugina neįprastas darbas. Palaikus nešiojantys jaunuoliai kartu su archeologais džiaugiasi kiekvienu rastu neįprastu daiktu.

„Susipažinkite, čia mūsų garbanius“, – vaikai parodė neįprastai atrodančią kaukolę, ant kurios išliko rudi garbanoti plaukai. Ant kai kurių kaukolių išlikę antakiai.

Ragina pašventinti salę

Tačiau senų kaulų sandėliu virtusi mokyklos sporto salė baugina kai kurias vyresnio amžiaus mokytojas. Skubiai žingsniuodamos koridoriumi pro šią vietą moterys persižegnoja.

Panevėžio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas jau sulaukė pasiūlymų rudenį, kai bus išnešti vokiečių karių palaikai, pašventinti salę.

Šveičia dantų šepetėliu

„Žinau, kad tai skamba baisiai, tačiau džiaugiuosi kiekviena čia atrasta patologija“, – prisipažino ekshumuotus palaikus tiriantis antropologas Rimantas Jankauskas. Įsikūręs sporto salės kampe tarp tvarkingai surikiuotų kaulų rietuvių, jis dirba įprastą darbą.

Kruopščiai šveisdamas kiekvieną kaulelį dantų šepetėliu, specialistas po kruopelę renka mokslinę informaciją.

Iki šiol būta nedaug mokslinių duomenų apie Pirmojo pasaulinio karo laikų karių sveikatos būklę. Kol kas antropologai ištyrė ir aprašė tik kelias dešimtis Panevėžyje atkastų palaikų.

Tarp palaidotųjų kol kas nerasta moterų. Daugiausia atkasama jaunų vyrų palaikų. Tačiau būta ir tokių, kuriems buvo jau per 30. Ne visi kariai mirę nuo sužeidimų. Kai kuriuos galėjo pakirsti šiltinė, dizenterija ar kitokios ligos.

Vokiečių kariauna – ligota

Vieno feldfebelio palaikai bus puiki mokomoji priemonė kasinėjimuose dirbantiems jauniems kariams. R.Jankausko nuomone, gyvas būdamas vokietis, matyt, buvęs peštukas, tačiau nemokėjęs tinkamai smūgiuoti, todėl buvo patyręs kelis delnakaulių lūžius. Tokie sužeidimai vadinami „mušeikų lūžiais“.

Apžiūrint kai kuriuos palaikus, matyti sužeidimų ir gydymo pėdsakų. Galima spręsti ir apie vokiečių kareivių dantų būklę. R.Jankauskas juokauja, kad bučiuotis su tais kariais turėję būti ne itin malonu.

„Jauni vyrai – tačiau dauguma turėjo prastus, sugedusius dantis. Kai kurie dantys taisyti, likę plombų, protezų. Ne vienas kariškis sirgo parodontoze, ant likusių dantų matyti susidarę akmenys“, – skaitė iš tiriamų kaulų antropologas.
Virginija Petrauskienė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.