Lietuvos teisėjų savivaldos institucija – Teismų taryba – kaip skatinamą nepagarbą teismui įvertino viešas politikų abejones dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutarties atvesdinti į posėdį dienraščio „Respublika” leidėją Vitą Tomkų.
Teismų taryba pareiškė nesikišianti į šio teismo teisėjo darbą, nes to neleidžia jokie įstatymai.
V.Tomkus į posėdį neatvyko
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjas Audrius Cininas nagrinėjo dienraščio leidėjo V.Tomkaus administracinę bylą, kurioje šis žurnalistas kaltinamas spaudinio, propaguojančio nacionalinę, rasinę ar religinę nesantaiką platinimu.
Ši administracinė byla buvo pradėta nagrinėti gegužės 3 dieną, po to ją teko kelis kartus atidėti, kadangi buvo pranešta, kad V.Tomkus yra išvykęs.
Birželio 14 diena byla vėl turėjo būti nagrinėjama teisme, tačiau V.Tomkus vėl į posėdį neatvyko.
Teisėjas mano, kad V.Tomkaus dalyvavimas administracinės bylos nagrinėjime reikalingas, siekiant išsamiai išaiškinti visas bylos aplinkybes. Todėl buvo nuspręsta „Respublikos” leidėją į posėdį atvesdinti.
Politikai viešai pasipiktino
Dienraštis reagavo į tokią teisėjo nutartį, kai kurie politikai viešai pareiškė pasipiktinimą.
Birželio 16 dieną Seimo Žmogaus teisių komitetas atsiuntė raštą Teismų tarybai.
Posėdyje trečiadienį Teismų taryba susipažino su komiteto raštu, kuriame prašoma įvertinti Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo teisėjo A.Cinino nutarties atvesdinti į teismo posėdį „Respublikos” dienraščio leidėją V.Tomkų teisėtumą.
„Teismų taryba pareiškia, kad teismų sprendimų (sprendimų plačiąja prasme) teisėtumas ir pagrįstumas vertinami tik instancine tvarka. Nei teismų (teisėjų) savivaldos institucijoms, nei Aukščiausiojo Teismo pirmininkui galiojantys įstatymai tokios teisės nesuteikia”, – rašoma Teismų tarybos pirmininko Vytauto Greičiaus pasirašytame pareiškime.
Tuo tarpu politikų viešos abejonės dėl teisėjo procesinio veiksmo teisėtumo, reikalaujant, kad teisėjų savivalda šį veiksmą įvertintų ir dar net nebaigtoje nagrinėti byloje, Teismų tarybos posėdyje pripažintina neteisėtu poveikiu teisėjui darant įtaką jo nepriklausomumui ir nešališkumui.
„Toks neleistinas politikų elgesys galėjo paskatinti ir kitų asmenų nepagarbą teismui, kurie savo pareiškimais apie atsisakymą vykdyti teismo sprendimą žemina teismo autoritetą, sudaro visuomenei regimybę, kad teismu gali būti manipuliuojama”, – mano Teismų taryba.
Remiasi Konstitucija
Pripažindami, kad Lietuvos teismų darbe yra spręstinų problemų, teisėjai atkreipia dėmesį į tai, kad jos negali būti sprendžiamos kitaip, nei remiantis demokratinėje teisinėje valstybėje priimtais valdžių padalijimo, teismų ir teisėjų nepriklausomumo, kitais teisingumo vykdymo sritį reglamentuojančiais principais, kurie yra įtvirtinti Lietuvos Konstitucijoje, kituose įstatymuose, tarptautinėse sutartyse, kurių laikytis Lietuva yra įsipareigojusi.
„Priešingas politikų elgesys diskredituoja nepriklausomumą atkūrusios Lietuvos, kaip teisinės valstybės, penkiolikos metų rezultatus kuriant ir puoselėjant savo teisinę sistemą”, – sakoma pareiškime.