Mažo kaloringumo dieta gali pratęsti gyvenimą
Mokslininkai teigia, kad mažo kaloringumo dieta gali pakeisti net ir nenutukusių žmonių medžiagų apykaitą bei organizmo chemines reakcijas. Todėl pagerėja sveikata ir ilgėja gyvenimo trukmė.
Lėtina senėjimą
Išvados patvirtina hipotezę, kad, sumažinus maisto kiekį, pailgėja žiurkių ir pelių gyvenimas. Žmonėms tai užkerta kelią vėžiui, diabetui, širdies ir kitoms ligoms, lėtina senėjimą.
Ir mokslininkus, ir paprastus žmones sužavėjo mintis, kad badas gali tapti jaunystės šaltiniu. Tyrimų tema – kalorijų apribojimas. Taip mokslininkai vadina racioną, kuriame gausu maistingųjų medžiagų, tačiau mažai kalorijų. Kai kas jau pradėjo eksperimentuoti su savimi.
Buvo įkurta Kalorijų apribojimo draugija, kuriai priklauso žmonės iš įvairių pasaulio šalių. Jos prezidentas Brajanas Dileinis sakė, jog su savimi eksperimentuoja tūkstančiai šios teorijos pasekėjų.
Tačiau dar neįrodyta, jog maisto kaloringumo sumažinimas efektyvus ir žmogui, nes tai – daug darbo reikalaujantis ir brangus tyrimas. Reikia dešimtmečių, kad galėtume įvertinti metodo įtaką gyvenimo trukmei.
Bandė su žmonėmis
„Nėra duomenų apie nenutukusius žmones”, – sakė Luizianos universiteto Biomedicinos mokslo centro sveikatos gerinimo programos direktorius Erikas Ravusinas. Ankstesni tyrimai parodė, kad mažo kaloringumo dietos gali sumažinti nutukusių žmonių svorį ir pakeisti metabolizmą.
Pusmetį trukusio tyrimo, kuriame dalyvavo 48 žmonės, o vadovavo E. Ravusinas, rezultatai išspausdinti žurnale „The Journal of the American Medical Association”. Taip kalorijų ribojimo metodas pirmą kartą buvo išbandytas su turinčiais antsvorio, tačiau nenutukusiais žmonėmis. Daugelis dalyvių kalorijas apribojo 25 proc. Bet kai kurie žengė toliau ir kelias dienas suvartodavo vos po 890 kalorijų.
„Tokie tyrimai dar nebuvo atliekami”, – sakė Nacionalinio senėjimo instituto, kuris finansavo tyrimą, geriatrijos ir klinikinės gerontologijos programos direktorius Evanas Hadlis. Rezultatus jis įvertino kaip „stulbinančius”, nors eksperimentas – tik pradinis projektas prieš dvejus metus truksiantį tyrimą, kuris turėtų prasidėti rudenį.
Sumažėja insulino lygis
Viena pagrindinių E. Ravusino išvadų – apribojus kalorijas, sumažėja insulino lygis ir kūno temperatūra. Jie abu laikomi ilgaamžiškumo požymiais, nes per ankstesnius kitų mokslininkų tyrinėjimus aptikta, kad tokius požymius turi ilgaamžiai. Dieta taip pat sumažino tiroidinių hormonų lygį bei DNR pažeidimų.
Tačiau E. Ravusinas ir E. Hadlis įspėjo, kad tai buvo išankstinis tyrimas, kuris dar neįrodo, jog kalorijų apribojimas žmonėms suteikia daugiau sveikatos ir gali pratęsti gyvenimą.
„Svarbu eiti toliau”, – sakė E. Hadlis.
Organizmas ginasi pats
Mokslininkai seniai žino: kai žmonės apriboja kalorijas ir numeta svorio, organizmas bando tai kompensuoti, lėtindamas metabolizmą. O lėtinimas – apsauginis mechanizmas, kovojantis su svorio metimu. Galbūt pasitarnavo evoliucija, apsaugodama žmones nuo mirties iš bado. Bet tai – dietologų prakeiksmas, nes dėl šio mechanizmo sunkiau ilgą laiką mesti svorį.
Galima keliais būdais paaiškinti, kodėl griežta mažo kaloringumo, tačiau daug maistingųjų medžiagų turinti dieta gali sulėtinti senėjimą. Daugelis mokslininkų mano, kad svarbus senėjimo faktorius yra tai, jog laisvieji radikalai bei aktyvios, deguonies turinčios ir normalaus metabolizmo procese susidarančios ląstelės pažeidžia DNR. Mažesnis maisto kiekis lėtina metabolizmą ir mažina laisvųjų radikalų kiekį.
Kita hipotezė teigia, kad kalorijų deficitas įjungia ir išjungia tam tikrus genus, sulėtindamas „laikrodį”.
Beždžionės gyvena ilgiau
Pastebimas kalorijų ribojimo poveikis rezus makakoms. Mokslininkų grupė iš Viskonsino universiteto, kuriai vadovauja Ričardas Veindruchas, daugiau nei dešimtmetį stebi 76 beždžiones. Pusės jų racionas yra mažo kaloringumo, kita, kontrolinė, grupė maitinasi normaliai.
Mažo kaloringumo dietos besilaikančios beždžionės sveria apie 30 proc. mažiau ir turi 70 proc. mažiau riebalų, taip pat mažesnį insulino lygį. Kontrolinės grupės beždžionės dvigubai dažniau miršta nuo senatvės ligų, pavyzdžiui, diabeto ar sustojus širdžiai. Maždaug 90 proc. pirmosios grupės beždžionių dar gyvos, kontrolinės grupės – tik 70 proc.
Atsikratė antsvorio
E. Ravusino tyrime dalyvavo 27-49 metų vyrai ir moterys. Kai kurie turėjo vos kelis kilogramus antsvorio, bet kiti – net 30 svarų (13,5 kg).
Pusę metų kontrolinė grupė laikėsi dietos, leidžiančios išsaugoti pradinį svorį. Antroji grupė gavo 75 proc. pirmosios grupės raciono. Trečiosios grupės kalorijos buvo apribotos 12,5 proc., o dar 12,5 proc. sudegindavo per fizinius krūvius.
Paskutinė grupė laikėsi ekstremalios 890 kalorijų per dieną dietos. Tai maždaug pusė to, kiek reikia daugumai suaugusiųjų. Tai truko du ar tris mėnesius, kol jos nariai prarado apie 15 proc. svorio. Po to jie pereidavo prie dietos, išlaikančios sumažėjusį svorį.