Žemės ūkio ministerijoje balandžio 10 d. vyko mėsos sektoriaus darbo grupės posėdis, kuriame žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė, ŽŪM specialistai kartu su gyvulių augintojų organizacijų, mėsos perdirbimo pramonės ir prekybininkų atstovais tarėsi dėl optimaliausių būdų mėsos sektoriaus konkurencingumui stiprinti.
Sektoriaus padėtis
Žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė pažymėjo, kad visų suinteresuotų grandžių bendradarbiavimas ir pastangos rasti sprendimus dėl vieno svarbiausių šalyje mėsos sektoriaus problemų intensyvėja. „Reikia visiems – augintojams, perdirbėjams ir prekybininkams girdėti vieniems kitus, aiškintis pozicijas, ieškoti suderinamumo, siekiant, kad mėsos sektorius būtų stiprus ir vidaus, ir išorės rinkose. Kartais geriau ieškoti galimybių kompromisams valstybės viduje negu pralaimėti konkurencijoje su kitų šalių gamintojais ir prekybininkais”, – pabrėžė ministrė.
ŽŪM bendrosios rinkos organizavimo departamento direktorius Rimantas Krasuckis pastebėjo, kad sektoriaus problemos yra įvardytos, tačiau dėl jų sprendimo būdų tebediskutuojama. Pasak jo, mėsos kainos augimas sumažino jos vartojimą vidaus rinkoje, tačiau pasinaudojant ES eksporto subsidijomis į trečiąsias šalis, išaugo galvijienos eksportas. Praėjusiais metais buvo eksportuota apie 46 proc. visos šalyje pagamintos galvijienos. Per 2004-2005 m. galvijienos eksportas išaugo nuo 9,93 iki 21,73 tūkst. t arba 2,2 karto.
ŽŪIKVC duomenimis, per metus atvestų veršelių skaičius sparčiai auga – 11-14 proc., tačiau labai aktyvus išlieka ir jų eksportas. Per 2005 m., palyginti su 2004 m., iš Lietuvos išvežamų veršelių skaičius išaugo net 6 kartus. 2005 m. buvo išvežta 9 500 veršelių, o per tris šių metų mėnesius – net 12 800 veršelių. Šis procesas labai stabdo galvijų bandos augimą.
Augant eksporto apimtims, didėja galvijienos žaliavos, ypač kokybiškos, poreikis, ėmė stigti galvijų skerdimui. Tuo tarpu ūkių, norinčių specializuotis auginti prieauglį, nepakanka. Šalyje yra tik 117 specializuotų mėsinių galvijų ūkių. Dauguma galvijus auginančių ūkių tebėra smulkūs, tad ir mėsinių galvijų skaičiaus augimo tempai nėra adekvatūs perdirbimo įmonių pajėgumams.
R. Krasuckis, apibūdindamas sektoriaus padėtį, pastebėjo, kad stinga ekonominio stimulo verstis šia veikla, labai vangiai kuriasi mėsinių galvijų auginimo kooperatyvai. „Nors Lietuvos galvijų augintojams tiesioginė valstybės ir ES parama yra viena iš didžiausių tarp naujųjų šalių narių, tačiau spartesnės gyvulininkystės ūkių plėtros sunku tikėtis be stipraus ekonominio stimulo, kurį privalo suteikti pati mėsos perdirbimo pramonė, užtikrindama mėsinės galvijininkystės rentabilumą”, – kalbėjo R. Krasuckis.
Kita vertus, pasak R. Krasuckio, vidinę konkurenciją stiprina pačių perdirbimo įmonių kooperacijos ir konsolidacijos stoka. Nors skerdyklų ir perdirbimo įmonių skaičius mažėja (nuo 2000 m. iki 2006 m. kovo 1 d. skerdyklų sumažėjo nuo 359 iki 95 arba 3,8 karto, o mėsos perdirbimo įmonių – nuo 337 iki 152 įmonių arba 2,2 karto), tačiau bendras jų gamybinis pajėgumas dėl žaliavos stygiaus nėra išnaudojamas. Įmonės, pasinaudojusios SAPARD ir BPD parama, modernizavosi, įgyvendino ES veterinarijos ir sanitarijos reikalavimus, tačiau dar daug išliko ir smulkių įmonių. Jos skatina ne visai sveiką konkurenciją ir sumažina galimybę užsitikrinti palankesnes produkcijos realizavimo sąlygas ne tik vidaus, bet ir užsienio rinkose. R. Krasuckis sakė manantis, kad jei įmonės jungtųsi į didesnius, pajėgesnius vienetus, būtų išvengta perdėtos prekių ženklų konkurencijos ir palengvėtų produkcijos realizacija bei apsirūpinimas žaliava.
R. Krasuckis įvardijo ir daugiau mėsos sektoriaus problemų: vis dar nepakankamai įgyvendinama galvijų kokybę skatinanti apmokėjimo už gyvulius pagal skerdenų raumeningumą ir svorį sistema; procesą stabdo netikslūs gyvulių registro duomenys (augintojai nesuinteresuoti tikslinti registro duomenų, trūksta VMVT kontrolės); nėra sąžiningas galutinio produkto kainos pasidalijimas tarp augintojų, perdirbėjų ir prekybininkų. „Kiaulienos kainų grandinėje augintojams tenkanti dalis išlieka stabili, tuo tarpu prekybininkų dalis pastebimai auga. Jautienos sektoriuje padėtis dar skaudesnė – supirkimo kainos, stingant žaliavų, turi tendenciją augti, tuo tarpu perdirbėjų dalis galutinėje kainos struktūroje labai sumažėjo, o prekybininkų – ryškiai išaugo. Prekybininkams 2005 m. atiteko 26,3 proc. kiaulienos kainos, perdirbimo įmonėms – 13,1 proc.; galvijienos kainos santykis dar nepalankesnis – prekybininkams teko 31 proc., o perdirbėjams – tik 6,8 proc. kainos”, – padėtį apibūdino R. Krasuckis.
UAB „Agrovet” generalinis direktorius Augenijus Gudžiūnas sakė manantis, kad pagrindinė mėsos sektoriaus problemų priežastis – perdirbimo pramonės įmonių perteklius. „Kol ši priežastis nebus panaikinta, tol padėtis nepasikeis. Reikia mažinti skerdyklų skaičių arba daryti smūgines investicijas į žaliavų sektorių”, – sakė A. Gudžiūnas.
Kas daroma
Žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė pabrėžė, kad gyvulininkystės sektorius pripažintas prioritetiniu, investiciniams galvijų auginimo projektams skiriama papildomų balų, tačiau sulaukti rezultatų reikia laiko. Pasak jos, gyvulininkystės aktyvi plėtra duos naudos ir augalininkystei, kuri gali atsidurti aklavietėje, jei nebus ugdomas pašarų poreikis. Kita priemonė, kaip sakė K. Prunskienė, tai siūlymas mažinti PVM mėsai ir jos produktams nuo 18 iki 5 proc. (įstatymo projektas derinamas su Finansų ministerija ir socialiniais partneriais). „Tai turėtų padėti subalansuoti galutinio produkto vertės pasiskirstymą. Taip būtų skatinamas vartojimas, suvienodinamos konkurencinės sąlygos su artimiausiomis kaimyninėmis valstybėmis”, – kalbėjo ministrė.
UAB „Utenos mėsa” generalinis direktorius Virginijus Kantauskas sakė manantis, kad PVM mažinimas būtų labai tinkamas sprendimas, nes kai kaimyninėse šalyse PVM tarifas nulinis, o Lietuvoje jis siekia net 18 proc., tai padėtis tikrai nenormali, juo labiau, kad mėsos sektoriai (paukštiena su kiauliena ir galvijiena) labai aštriai konkuruoja tarpusavyje.
R. Krasuckis atkreipė dėmesį, kad skatinant auginti didesnio svorio galvijus, buvo diferencijuotos galvijų skerdimo ir specialiosios išmokos už bulius pagal skerdenų ir gyvąjį svorį, įdiegta ir toliau subsidijuojama gyvulių skerdenų klasifikavimo sistema. Įsigyjant mėsinių veislių galvijus, teikiama 50 proc. dydžio parama, Lietuvoje įdiegta su gamyba susieta tiesioginių išmokų sistema, skatinanti galvijininkystės plėtrą, ir tai suteikia sektoriui tam tikro konkurencinio pranašumo.
ŽŪM specialistai siūlo aktyvinti informacinę kampaniją, aiškinant žmonėms, kad užaugintus galvijus parduoti apsimoka kur kas labiau negu veršelius, didinti paramos mastą veisliniams mėsiniams galvijams įsigyti, skatinti galvijų ir kiaulių penėjimo ūkių ir kooperatyvų steigimą, reglamentuoti prekiautojų galvijais veiklą taip, kad jie būtų susieti su viena konkrečia įmone.
Manoma, kad Žemės ūkio rūmams ir gyvulių augintojų asociacijoms būtų naudinga skirti savo atstovus stebėti skerdenų vertinimo procesų į skerdyklose. „Atvirumas sukurtų pamatą pasitikėjimui skerdyklomis ir skerdenų klasifikavimo sistema, – sakė R. Krasuckis. – Kitas svarbus dalykas – tai ilgalaikės sutartys tarp augintojų ir perdirbėjų. Rinkos dalyviai, siekdami rinkos stabilumo, turėtų labiau įsipareigoti augintojams, teikti jiems konsultacijas bei paramą veislinei medžiagai, kokybiškiems pašarams įsigyti”.
Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (ŽŪPGF) direktorė Danguolė Čukauskienė ir augintojus, ir perdirbėjus ragino pasinaudoti galimybe imti kreditus iš banko su fondo garantija, net jei šie neturi pakankamo užstato. ŽŪPGF direktorė paaiškino, kad yra pasikeitusi apskaitos tvarka ir dabar gyvuliai laikomi biologiniu turtu, todėl augintojams atsirado galimybė gauti ilgalaikį kreditą galvijams įsigyti. „Perdirbėjai su ŽŪPGF garantija gali gauti kreditų žaliavoms įsigyti, o tai leistų jiems sudaryti sutartis su augintojais”, – sakė D. Čukauskienė (išsamesnė informacija ŽŪPGF tinklalapyje – www.garfondas.lt).
Ūkio ministerijos Prekybos departamento direktorius Kęstutis Straigis pristatė Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektą. K. Straigis pažymėjo, kad Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) kreipėsi į Vyriausybę su prašymu pristabdyti šio įstatymo teikimą Seimui ir pasižadėjo parengti Geros verslo praktikos kodeksą. Pasak K. Straigio, jei LPĮA, vadovaudamasi kodeksu, prisiims tam tikrus įsipareigojimus apriboti savo turimą rinkos galią partnerių atžvilgiu, tuomet įstatymo gali ir neprireikti. „Jei pažadų laikomasi nebus, tuomet šis klausimas bus svarstomas toliau”, – pažadėjo departamento direktorius.
Žemės ūkio ministrė pažymėjo, kad galimybė vieniems ūkio subjektams pasinaudoti kitų subjektų sunkesne padėtimi yra labai laikinas reiškinys, nes tai stabdo viso sektoriaus plėtrą. Pasak K. Prunskienės, vien tik ministerija negali visų ūkio subjektų padaryti laimingų, visi jie turi būti aktyvūs ir patys galvoti apie kelius išlikti rinkoje. Kaip vieną iš išlikimo būdų toms nedidelėms perdirbimo įmonėms, kurios nėra investavusios didelių lėšų ir nėra įdiegusios ES standartų, ministrė paminėjo galimybę persiorientuoti į kitas veiklas ir imtis, tarkim, veršelių atpenėjimo verslo.