Nepagydoma liga – diabetu sergantieji skundžiasi, kad šeimos gydytojai neskuba išrašyti jiems priklausančių kompensuojamųjų savikontrolės priemonių – diagnostinių juostelių. Dažnai ligoniams tenka jų tiesiog prašyti, o apie privalomą atlikti diabetikams labai svarbų glikuoto hemoglobino tyrimą nemaža dalis jų net nežino.
Trūksta informacijos
„Lietuvos diabeto asociaciją pasiekia skundai, kad gydytojai nenori išrašyti diagnostinių juostelių. Bet jei ligoniui priklauso – jis turi reikalauti, nes kai kurie gydytojai beveik niekada nepasiūlys. Juk metų pabaigoje gaus premiją, kad sutaupė lėšas kompensuojamiesiems vaistams skriausdami ligonius”, – teigė Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė Vida Augustinienė.
Kauno diabetikų klubo „Insula” pirmininkė Irena Railienė tvirtino, jog kai kurie klubo nariai apie jiems priklausantį diagnostinių juostelių skaičių, glikuoto hemoglobino tyrimą sužinojo tik klube, nes gydytojai jų apie tai neinformavo ir tyrimo atlikti nesiūlė.
Diabetas – tai endokrininė liga, kai organizmas negali normaliai įsisavinti gliukozės. Liga neišgydoma, bet kontroliuojama. Jei diabetas ilgą laiką nekontroliuojamas, gali vystytis pakitimai, dėl to anksti netenkama darbingumo, tampama invalidais. Neretai diabetikai apanka, jiems amputuojamos kojos, ištinka miokardo infarktas, pažeidžiami inkstai, kraujagyslės ir kt. Šių sunkių komplikacijų riziką galima būtų sumažinti, jei ligoniai penkis kartus per dieną diagnostinėmis juostelėmis tikrintųsi cukraus kiekį kraujyje ir jį reguliuotų medikamentais.
Anksčiau diabetikams per metus kompensuodavo 150 juostelių, kurių pakakdavo tik vienam mėnesiui. Nusipirkti jų daugiau įstengdavo mažai kas, nes viena dėžutė (50 juostelių) kainuoja apie 60-100 litų. Pernai, panaikinus išmokas gydomajam maitinimui, diabetikams kompensuojama daugiau nei iki šiol savikontrolės priemonių.
Dabar vaikams (iki 18 metų) kompensuojama 1800 diagnostinių kraujo gliukozės testų per metus, pirmojo tipo diabetu sergantiesiems – 600 testų per metus, antrojo tipo diabetu sergantiesiems, besigydantiems insulinu, – 300 testų per metus, antrojo tipo sergantiesiems, nesigydantiems insulinu, 150 testų per metus.
Už juosteles tenka primokėti
„Diabetu sergantiesiems anksčiau nereikėjo primokėti nei už insuliną, kurį reikia visą gyvenimą kasdien po keletą kartų leistis, nei už diagnostines juosteles. Gerai, kad juostelių gauname daugiau, tačiau nuliūdino už jas atsiradusios priemokos. Man, pensininkei, kiekvienas litas brangus”, – sakė dvidešimt metų diabetu serganti Nijolė V.
Nors už kai kurių rūšių insuliną, diagnostines juosteles priemokos nėra didelės, pavyzdžiui, už vieną juostelių dėžutę ligonis turi sumokėti mažiau nei 6 litus, tačiau nemažai daliai ligonių, ypač pensininkams, tai – nelengva našta. Juk jie neretai serga dar ir kitomis ligomis, kurios lydi diabetą. O ir specialiai diabetikams skirtas maistas, kurį rekomenduoja naudoti medikai, yra brangesnis nei įprastas.
Nors, kaip minėta, diagnostinių juostelių diabetikai gauna daugiau, tačiau jų normaliai ligos kontrolei dar trūksta (išskyrus vaikus iki 18 metų).
Ignoruoja ministro įsakymą
Kaunietė Nijolė V. iki šiol net nežinojo, kad jai kartą per ketvirtį turi būti padarytas glikuoto hemoglobino tyrimas. Tokių ligonių dar yra nemažai, nes, pasak Lietuvos diabeto asociacijos prezidentės V.Augustinienės, dalis šeimos gydytojų vis dar neskiria šių tyrimų.
„Neseniai lankėmės Lazdijuose ir paaiškėjo, kad jau baigiantis pirmajam metų ketvirčiui nė vienam diabetu sergančiam ligoniui nebuvo paskirtas glikuoto hemoglobino tyrimas, – piktinosi V.Augustinienė. – Ligoniai apie tokį jiems priklausantį nemokamą tyrimą nebuvo net girdėję, o gydytojai jų neinformuoja. Manau, kad visoje Lietuvoje medikai šių tyrimų „numuilino” ir neskyrė diabetikams gana daug, taip vėlgi sutaupę griaudami mūsų sveikatą”.
Medikai nevykdo dar praėjusių metų pabaigoje įsigaliojusio sveikatos apsaugos ministro įsakymo. Pagal jį, per kalendorinius metus iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pirmojo tipo cukriniu diabetu sergantiems vaikams ir suaugusiems apmokama iki 4, antrojo tipo cukriniu diabetu sergantiesiems – iki 2 glikuoto hemoglobino tyrimų.
„Kompensuojamus glikuoto hemoglobino tyrimus turi skirti šeimos gydytojai. Jei ligonis ateina pas mus be šio tyrimo, mes siunčiam jį atgal pas šeimos gydytoją ir tada tas tyrimas atliekamas, – sakė Vilniaus rajono Centrinės poliklinikos gydytoja endokrinologė, Lietuvos diabeto asociacijos endokrinologė konsultantė Eglė Rudinskienė. – Šie tyrimai pradėti daryti dar palyginti neseniai, todėl šeimos gydytojai, kurie labai apkrauti darbu, galbūt ne viską žino. Endokrinologai su jais bendradarbiaudami supažindina su šiais tyrimais”.
Glikuoto hemoglobino tyrimas – labai svarbus diabetu sergantiems žmonėms.
„Šis tyrimas – tai diabeto kontrolė per tris paskutinius mėnesius, – sakė gydytoja E.Rudinskienė. – Glikuoto hemoglobino ligonio kraujyje turėtų būti nuo 6,5 iki 7 procentų. Atlikę šį tyrimą, galime įvertinti, kaip diabetas buvo kontroliuojamas. Jei, pavyzdžiui, ligoniui nustatyta 10 procentų glikuoto hemoglobino, vadinasi, buvo bloga diabeto kontrolė ir reikia peržiūrėti visą gydymą, kad ligonį apsaugotume nuo komplikacijų. Juk 1 procentu sumažinus glikuotą hemoglobiną, pavyzdžiui, nuo 9 iki 8 ar nuo 8 iki 7 procentų, sumažėja komplikacijų – mirčių nuo diabeto, periferinių kraujagyslių ligų (iki 43 procentų). Darydami šį tyrimą ir kontroliuodami ligonius mes galime pasiekti gerų rezultatų”.
Lietuvoje diabetu serga apie 72 tūkstančiai gyventojų. Dar didžiulė dalis šalies gyventojų (apie 100 tūkstančių) nežino, kad serga šia sunkia ir klastinga liga.