Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės strategas poilsį iškeitė į užsienio kalbos mokymąsi.
Prieš porą savaičių iš Kauno „Žalgirio” krepšinio komandos stratego posto pasitraukęs Antanas Sireika nesimėgauja atsiradusia galimybe ilsėtis, rašoma dienraštyje L.T.
49 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneris A.Sireika teigė, kad ne tik pradėjo mąstyti apie Pasaulio pirmenybes Japonijoje, stebėti būsimų kandidatų į komandą kovas, bet ir įnirtingai mokosi anglų kalbos.
– Treneri, dabar turite daug laisvo laiko?
– Ir taip, ir ne. Dabar galiu neįtemptomis akimis pažiūrėti krepšinį – nesinervinant jis visai kitaip atrodo. Su mielu noru stebiu „Šiaulių” ekipos mačus, veteranai kviečia dalyvauti savo pirmenybėse. Gaila, kad įsisenėjusi trauma neleidžia to daryti. Tačiau šiuos malonumus derinu su artėjančiu darbu rinktinėje – stengiuosi analizuoti rinktinės kandidatų žaidimą. Be to, pradėjau mokytis anglų kalbos.
– Lankote kursus?
– Ne, pats mokausi.
– Ar krimsti anglų kalbą ėmėtės po kritikos, kad nemokate šios kalbos?
– Tikrai ne. Mokykloje turėjau šiokius tokius pagrindus. Pats jaučiau, kad reikia gerai mokėti anglų kalbą, bet nebuvo laiko gilinti žinių. Dabar prisiverčiau atsisėsti prie žodynėlio – juk pačiam bus maloniau, kai galėsiu lengvai susišnekėti su užsieniečiais. Manau, kad tikslą pasieksiu.
– Kaip Šiauliai sutiko A.Sireiką?
– Labai gerai. Jokių blogų replikų ar dar ko nors. Labai pamalonino vienas pirmokas, kuris gatvėje mane pamatęs šūktelėjo, – dėde Antanai, sveiki sugrįžę namo.
– Kai pasitraukėte iš „Žalgirio” ekipos, teigėte, jog jei naujasis strategas Ainaras Bagatskis paprašys pagalbos, mielai padėsite. Ar latvis kreipėsi į jus?
– Buvome kartą susitikę – perdaviau vaizdo kasečių su varžovų rungtynėmis. Daugiau nesimatėm.
– Visas jėgas, be abejo, mesite rinktinės reikalams. Ar jau galima kalbėti apie ekipos kontūrus?
– Esu sudaręs išplėstinį kandidatų į rinktinę sąrašą. Jame žinomos pavardės ir išties nemažai naujų vardų. Tačiau jau dabar suprantu, kad teks jį po truputį trumpinti. Ketinau į stovyklas kviesti Mantą Kalnietį, tačiau jis su 1986 metais gimusių vaikinų rinktine vasarą kovos Europos pirmenybėse.
– Kai kurie rinktinės senbuviai jau dabar teigia, kad per Pasaulio krepšinio pirmenybes Japonijoje būtinai nurungs JAV komandą. Kaip vertinate tokius pasisakymus?
– Gerai. Optimizmas niekada nemaišo. Kai buvau Hiustone, per NBA žvaigždžių dieną Arvydas Macijauskas taip pat rėžė iš peties. Pasakė, kad jam labai gaila, jog Lietuva pirmenybėse nežais vienoje grupėje su amerikiečiais – jis kuo anksčiau norėtų išsiaiškinti santykius su NBA žvaigždėmis.
Mano optimizmas yra šiek tiek atsargesnis – kai turėsime rinktinę su konkrečiomis pavardėmis, tada bus galima kalbėti apie būsimus rezultatus Japonijoje.
– Ar bus pasikeitimų Lietuvos rinktinės trenerių štabe?
– Nelabai. Kaip ir praėjusią vasarą, prieš Europos pirmenybes Serbijoje ir Juodkalnijoje, bus sudarytos dvi rinktinės su trenerių štabais, tad darbo tikrai užteks. Kiek žinau, antrajai ekipai vadovaus Ramūnas Butautas.
– Gintaras Krapikas kalbėdamas apie galimybę kada nors sugįžti treneriu į „Žalgirį” teigė, jog nereikia niekada sakyti „niekada”. Ar jūs taip pat laikotės tokios nuomonės?
– Gal Gintaras šią mintį pasiskolino iš manęs (juokiasi). Esu ne kartą sakęs „niekada”, o po to gailėjęsis.
Dar neseniai apie vieną žaidėją maniau, kad jis niekada netaps geru krepšininku, o dabar mąstau – kodėl gi ne. Taip yra ir su „Žalgiriu” – nepasakiau, jog daugiau niekada jo netreniruosiu.