Įrašęs albumą Ezopas išvyko į Indiją

Buvęs grupės ŽAS narys kompaktinę plokštelę pristatė prieš egzotišką kelionę.

„Visas teises saugo visatoje egzistuojantis priežasties ir pasekmės dėsnis. Kopijuoti, platinti, nuomoti ir transliuoti šį albumą be leidėjų sutikimo neapsimoka, nes pakenksite patys sau. „Dievas Records”, – taip užrašyta ant debiutinio Lino Karaliaus, labiau žinomo Ezopo slapyvardžiu, albumo „Shirdies balsu” nugarėlės, rašoma dienraštyje L.T.

„Kodėl širdis neparašyta lietuviškai? Tiesiog mano kompiuteryje nėra lietuviškų simbolių”, – juokėsi atlikėjas.

Buvęs ŽAS narys pirmąjį solinį albumą pristatė Vilniaus geležinkelio stotyje su imbiero arbata ir sausainiais likus valandai iki išvykimo į Indiją.

Solinį albumą L.Karalius kūrė net ketverius metus.

„Pradėjau įrašinėti, kai buvau „žasuose”, nes norėjau realizuoti tai, kas viduje, kas tikra”, – aiškino atlikėjas.

„Shirdies balsu” sudaro trylika dainų, kurioms tekstus sukūrė pats L.Karalius.

Albume galima rasti ir rekomendacijų, kokias knygas skaityti, bei jogos patarimų.

Pirmadienį pristatęs albumą, 17 valandą Linas sėdo į traukinį, kuriuo vyko į Maskvą, o iš ten po 11 valandų laukė skrydis į didžiausią Indijos miestą Bombėjų. Indijoje L.Karalius bus mėnesį.

Į geležinkelio stotį su sūnumi atsisveikinti atvyko L.Karaliaus tėvas Jonas Mažeika. Paskutinę minutę pasirodė ir buvusi L.Karaliaus žmona Raimonda. Ji pakštelėjo Linui į lūpas ir pasveikino su debiutinio albumo išleidimu.

Į ilgą kelionę L.Karalius išsiruošė turėdamas tik nedidelę kuprinę ir maišelį.

„Pirmiausia keliauju į Bombėjų, paskui į Goa, ketinu aplankyti Sai Babos ašramą, vėliau į šiaurę, kalnus, į jogų centrą. Visai nesiskiepijau, nes man nieko negali atsitikti. Aš pozityviai mąstau ir mano mąstymas mane saugo”, – tvirtai kalbėjo dainininkas, į kelionę įsidėjęs dvi knygas: „Dvasinis vaikų auklėjimas” ir „Kuriamoji vizualizacija”.

Dar būdamas Vilniuje L.Karalius prisiminė ankstesnes keliones po Indiją.

Muzikantas tikino, kad jam ten labai gerai, nes yra daug vegetariško aštraus maisto.

Į atmintį muzikantui įstrigo ir tai, kaip teko filmuotis Bolivudo filme.

„Kai filmavomės, turėjome važiuoti kelias valandas į džiunglių gilumą. Gavome po šimtą dolerių už dieną. Siūlė po 50, bet aš ilgai derėjausi. Žinau tokią vietą, kur atvažiuoja Bolivudo žmonės ir ieško masinėms scenoms baltaodžių. Dar vietiniai pasakojo įdomų dalyką – jei politikai nori, kad juos išrinktų, jie vaidina filmuose. Indijoje žmonės neišsilavinę, televizorius irgi nepopuliarus, bet kino teatrai yra visuose kaimuose. Nueina partijos lyderis ir vaidina kokį nors pasaulio gelbėtoją. Tada visos bobutės įsimyli ir balsuoja už jį. Važiuojame ir matau reklamas su šokančiu diedu – čia, sako, yra mūsų premjeras. Bandžiau įsivaizduoti Brazauską”, – juokėsi Ezopas.