Klaipėdos dramos teatras šiemet liepos 26 d. minės 60-metį, kai muzikinės pjesės „Eglė žalčių karalienė” premjera buvo oficialiai atidarytas lietuviškas teatras uostamiestyje. Tačiau iš tiesų kur kas anksčiau, 1946-ųjų balandžio 5 d., žiūrovai pirmą kartą susirinko į Vinco Adomėno spektaklio „Svetimos plunksnos” premjerą.
Pirmoji žinia apie teatrą
Rašydamas knygą „Teatro šviesos ir šešėliai” pirmąjį spektaklį vos keliais sakiniais pamini net Klaipėdos dramos teatro veteranas B. Juškevičius, pats vaidinęs „Svetimose plunksnose” pagrindinį vaidmenį. Šiandien teatrologas užpildo šią spragą išsamesniu pasakojimu apie „Svetimas plunksnas” „Kultūros uosto” puslapiuose.
„Rašant knygą man buvo labai svarbu prisiminti kuo daugiau apie „Eglę žalčių karalienę”, nes tai buvo jau tikras, rimtas spektaklis. Tačiau iš tiesų buitinės V. Adomėno komedijos „Svetimų plunksnos” premjera buvo labai reikšmingas įvykis. Karo nuniokotoje Klaipėdoje, kai į teatrą reikėdavo eiti ratais aplink griuvėsių krūvas, naujieji klaipėdiečiai labai norėjo ir laukė kažko šviesaus ir gražaus.
Teatras būvo kritiškos būklės. Patys atsivedėme elektrą, prožektorius pritaikėme, patys pečių po scena kūrenom, kad šilta būtų. „Svetimos plunksnos” buvo pirmoji žinia žiūrovams apie tai, kad teatras Klaipėdoje kuriasi.
Žiūrovų salė buvo sausakimša. Iš visų Lietuvos kampelių suvažiavę žmonės pirmą kartą pasijuto kažko vieno dalimi. Tas bendrumo jausmas tvyrojo ore”, – pasakojo B. Juškevičius.
Iš „Vaidilos” repertuaro
Spektaklį „Svetimos plunksnos” sukūrė pirmieji į Klaipėdą iš Vilniaus „Vaidilos” teatro atvykę artistai.
„Kai tik truputį pažinome vieni kitus per studijines pratybas, teatro vyr. režisierius Juozas Gustaitis pasiūlė pastatyti spektaklį. V. Adomėno „Svetimos plunksnos” buvo pastatytas „Vaidilos” teatre, pats Gustaitis jame vaidino pagrindinį advokato Čiurkos vaidmenį. O čia, Klaipėdoje, režisierius pats nevaidino, o sukurti Čiurką patikėjo man – tuomet 25-erių metų amžiaus, sceninės patirties neturinčiam vaikėzui”, – su šypsena prisiminė B. Juškevičius.
„Sūnų vaidino Stasys Ratkevičius – dabar Kauno lėlių teatro veteranas, kurio vardu ir pavadintas lėlių teatras. Tetulę vaidino Bronė Liktoraitė. Vėliau ji išėjo iš teatro ir ilgus metus vadovavo Klaipėdos kraštotyros (dabar Mažosios Lietuvos istorijos) muziejui. Gražuolę tetulės dukrą vaidino Ona Butvilaitė. Tetulės draugę suvaidino Valerija Bačiulytė. Vytautas Kancleris vaidino tetulės auklėtinį ir buvo spektaklio vedėjas.
Dekoracijas spektakliui sukūrė dailininkas Juozas Jankus, vėliau iki mirties dirbęs Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vyr. dailininku. Kostiumus aktoriai apsivilko kas ką turėjo”, – vardino B. Juškevičius.
Dėl sudaužyto vazono – nuleido uždangą
V. Adomėno pjesė „Svetimos plunksnos” – buitinė komedija. Jos siužetas apie tai, kaip avantiūristas advokatas stengiasi „prasukti” savo sūnų dailininką į kilmingos aukštuomenės ratą. Jiedu nusitaiko į vieną turtingą tetulę bei jos dukrą. Ir jas visokiomis priemonėmis vilioja.
„Viena iš pagrindinių priemonių turėjo būti – sūnaus dailininko paroda, – tęsė pasakojimą pašnekovas. – Joje buvo tokia scena – tėvo portretas. Aš turėjau vaidinti savo paties paveikslą – gulėti rėmuose ir laikyti rankoje gėlių vazoną. Ir šioje scenoje įvyko liapsusas – parodą fiksuojantį žurnalistą vaidinęs aktorius Kęstutis Elertas užkliuvo už gėlių vazono ir jį sudaužė. Scenoje ir salėje kilo didžiulis sąmyšis. Ir neliko nieko kito kaip nuleisti uždangą. Taip baigėsi pirmasis spektaklis”, – kvatodamas pasakojimą apie pirmąją premjerą Klaipėdos dramos teatre baigė B. Juškevičius.
Po premjeros, pasak teatro veterano, spektaklis jau be klaidų dar buvo suvaidintas 5-6 kartus Klaipėdoje, aktoriai buvo išvykę su juo gastrolių į Šilutę.