Į melą įklimpęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas 32 metų Haroldas Šinkūnas nutarė atsistatydinti, tačiau prieš pabėgdamas gavo dar vieną netikėtą spyrį.
„Jis tikrai pernai visą informaciją žinojo. Gal čia naujos generacijos teisininkai dabar atsiranda, kurie taikosi į teisminę valdžią. O gal šis jaunuolis pasiklydęs mintyse ar kur kitur? Aš jo nepriimčiau dirbti net notaru”, – taip apie H.Šinkūną vakar kalbėjo buvęs teisėjas Valentas Margevičius.
Biržų rajono apylinkės teismo pirmininkas V.Margevičius, kaip ir prezidento patarėjas, atsistatydino savo noru.
Kilo neregėtas konfliktas
Būtent dėl prieštaringos reputacijos V.Margevičiaus skyrimo Biržų teismo vadovu aplinkybių kilo iki šiol neregėtas konfliktas tarp prezidento ir Aukščiausiojo teismo pirmininko Vytauto Greičiaus.
Kaip rašė „Lietuvos rytas”, Teismų tarybai pernai birželio mėnesį sprendžiant dėl V.Margevičiaus tinkamumo toliau eiti teisėjo pareigas, buvo perskaityta jam nepalanki Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma.
Anot V.Greičiaus, šią informaciją girdėjo ir prezidento atstovas Teismų taryboje H.Šinkūnas, kuris ir turėjo informuoti šalies vadovą prieš jam pasirašant dekretą.
Tuo tarpu H.Šinkūnas teisinasi pažymos negavęs raštu, todėl šia informacija nesirėmęs.
„Visi žinojo, kad anksčiau turėjau nemalonumų. V.Greičius pasielgė teisingai, kai posėdyje paviešino faktus apie mano praeitį. Tačiau dabar nesuprantu kitų Teismų tarybos narių – jie klaidina visuomenę sakydami, kad nieko nežinojo”, – V.Greičių užvakar gynė V.Margevičius, nors prieš jo kandidatūrą pernai balsavo vienintelis Aukščiausiojo teismo vadovas.
Biržietis buvo kandus
Penktadienį V.Margevičius ramiai laukė, kol bus pakviestas išklausyti Teismų tarybos sprendimo dėl jo atstatydinimo.
„Tikrai pernai nesitikėjau, kad man bus leista ir toliau dirbti teisėju. Juk faktai apie mane buvo seniai visiems žinomi.
Jei patarėjai teisingai būtų patarinėję, nemanau, kad prezidentas būtų mane paskyręs”, – samprotavo teisininkas.
Jis už pareigūno vardo žeminimą anksčiau buvo išvytas iš sovietinės milicijos, vėliau jam buvo iškelta baudžiamoji byla.
Vakar V.Margevičius dar įgėlė ir Teismų tarybai, kuri praėjusių metų birželį apie jo skandalingą praeitį esą ne viską žinojo, todėl ir paskyrė teismo pirmininku: „Ar tikrai apie mane svarstymas? Ar visi turi medžiagą? Ar nesakys paskui, kad kažko nebuvo?”
Patarėjas bandė pasprukti
Kur kas prasčiau vakar jautėsi H.Šinkūnas. Jis greitai spruko iš Aukščiausiojo teismo rūmų, kur vyko Teismų tarybos posėdis, atsisakydamas bent minutei stabtelėti prie gausiai susirinkusių žurnalistų.
Tuo metu Prezidentūroje tvyrojo įtampa, o patarėjai vienas po kito kilo laiptais pas V.Adamkų.
Maždaug po valandos H.Šinkūnas buvo pastebėtas Prezidentūros kieme, išeinantis iš rūmų pro rūsį. Čia ir buvo užkluptas klausimų.
Patarėjo teigimu, dėl jo atsistatydinimo jis svarstąs visas galimybes: „Kai bus priimtas sprendimas, tada ir pasakysiu.
Esu asmeninio pasitikėjimo pareigūnas ir dirbu tol, kol manimi pasitiki prezidentas”.
Bet H.Šinkūnas nepanoro atsakyti, ar jį paragino atsistatydinti šalies vadovas: „Klauskite paties prezidento”.
Prezidentui trūksta duomenų?
„Atsistatydinimo pareiškimą jis man įteikė prieš dvi dienas. Jis guli ant mano stalo, bet mano sprendimas bus padarytas, kai gausiu pakankamai informacijos”, – vakar pavakare pareiškė V.Adamkus.
Jis pasiskundė, kad tokios sunkios savaitės pabaigos jau seniai nebuvo, todėl savaitgalį nutarė pailsėti pajūryje.
Šalies vadovas teigė lauksiąs, kol bus patikrintos Prezidentūros kompiuterių laikmenos ir galutinai paaiškės, ar jo patarėjas H.Šinkūnas pernai birželį gavo elektroninį laišką su VSD pažyma, kurioje – V.Margevičių kompromituojanti informacija.
Tai, kad toks laiškas buvo išsiųstas, jau įrodė ne tik V.Greičius, bet ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.
Įkaitu tapo ir šalies vadovas
Neatmetama, kad užkulisinių žaidimų meistrams siekiant nuversti V.Greičių iš Aukščiausiojo teismo vadovo posto, būtent dabar buvo sukeltas didžiulis skandalas dėl V.Margevičiaus kanencijos pratęsimo ir VSD pažymos.
Tačiau ne viskas buvo apskaičiuota. Kaip parodė tolesni įvykiai, intrigų įkaitu tapo ir prezidentas.
Paveiktas savo patarėjo bei jo bičiulių iš Teismų tarybos V.Adamkus užvakar net nesiteikė išklausyti V.Greičiaus pateikiamos informacijos, išvadino jį nekultūringu ir pareiškė nepasitikįs juo nei kaip teisėju, nei kaip žmogumi.
Tuo tarpu V.Greičius jau tą pačią dieną remdamasis dokumentais įrodė buvęs teisus.
Atsiprašyti net neketina
Galutinai paaiškėjus, jog H.Šinkūnas prezidentui melavo ir laiku nesuteikė reikiamos informacijos, pernai pateiktos Teismų taryboje apie V.Margevičių, kai kurie įtakingi politikai paragino šalies vadovą atsiprašyti V.Greičiaus.
„Ką, jūs juokaujate?” – išgirdęs tokį pasiūlymą penktadienį atkirto V.Adamkus.
Prezidentas teigė nemanąs, kad kilęs konfliktas tarp jo ir Aukščiausiojo teismo vadovo kaip nors pakenkė Prezidentūros institucijai. Pasak V.Adamkaus, šis konfliktas tik dar labiau išryškinęs teismų darbo spragas bei problemas.
Kaip ateityje galėtų susiklostyti V.Adamkaus ir V.Greičiaus santykiai, jei šiam viešai pareikštas nepasitikėjimas?
„Aš jam pareiškiau savo asmeninę nuomonę dėl pasitikėjimo, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad jis turi pasitraukti. Tai – jo sprendimas”, – aiškino prezidentas.
V.Greičius po vakar vykusios Teismų tarybos teigė vis dar tikįs, kad šalies vadovas, susipažinęs su visa jam pateikta medžiaga, savo nuomonę apie jį pakeis.
A.Paulauskas tapo gynėju
V.Adamkaus užsipultas V.Greičius vakar sulaukė Seimo vadovo Artūro Paulausko paramos.
„Šiandien vieni nori pasirodyti teisesni ir pridengti savo sprendimą: tarkime, visi Teismų tarybos nariai balsavo už pritarimą V.Margevičiaus kandidatūrai, išskyrus V.Greičių ir prezidento atstovą, kuris susilaikė.
Tad Teismų tarybos nariai šiandien turėtų galbūt patys pamąstyti, ar teisingai padarė.
Taip pat ir prezidentas turėtų užklausti specialiųjų tarnybų ir prieš paskyrimą gauti atsakymą apie kandidatą. Ir, kaip nekeista, bet visoje šitoje istorijoje V.Greičius yra teisus. Jis tikrai vienintelis pasisakė prieš šito teisėjo skyrimą”, – kalbėjo Seimo pirmininkas.
Anot A.Paulausko, reikėtų sumažinti aistras bei pripažinti klaidą, kad buvo paskirtas žmogus, nevertas teisėjo vardo, po to susėsti ir ramiai kalbėtis.