Po incidento Kaliningrade – mirtina tyla

Grėsmė į vandenį išsilieti 400 tonų naftos produktų – ne priežastis apie pavojingą incidentą informuoti artimiausius kaimynus.

Matyt, taip mano Rusijos valdžios institucijų atstovai, nesiteikę Lietuvai pranešti apie tanklaivio sprogimą ir teršalų išsiliejimą Kaliningrado uoste.

Trečiadienio pavakarę Kaliningradą sudrebino mažiausiai trys galingi sprogimai, girdimi visame mieste. Po jų užsidegė uosto akvatorijoje stovėjęs 10 tūkstančių tonų talpos tanklaivis „Giovanna”, priklausantis Kaliningrado bendrovei „Baltterminalbunker”.

Incidentas įvyko apie 19.30 val. Lietuvos laiku, kai užsiliepsnojo vadinamajame Kaliningrado jūros kanale, prie laivų statybos ir remonto gamyklos „Jantar” krantinės, stovėjęs tanklaivis su 200 tonų mazuto ir 200 tonų dyzelinio kuro.

„Laivas degė gražiai”

Įvairių šaltinių teigimu, kilus gaisrui nugriaudėjo dar iki 10 įvairaus galingumo sprogimų. Vienas jų prakiurdė tanklaivio bortą, todėl netrukus iš triumų ėmė tekėti naftos produktai.

Liepsnos apėmė beveik visą 80 metrų ilgio tanklaivį. Dienraščio „Komsomolskaja pravda v Kaliningrade” žurnalistai „Vakarų ekspresui” sakė, jog „laivas degė gražiai” – kelių dešimčių metrų aukščio liepsnose lydėsi metalinės pertvaros, lynai trūkinėjo it gitaros stygos.

Gesinti gaisro uoste išvyko beveik visi Kaliningrado ugniagesių ekipažai, įvykio vietoje dirbo ir keturių gaisrininkų katerių įgulos, du buksyrai. Ugnis buvo sutramdyta tik apie 2 valandą nakties.

Nors laivas labai pasviro, jis neapvirto, nes ugniagesiai spėjo grąžinti lygsvarą į triumus pripildami vandens. „Giovanna” sudegė nepataisomai.

Per incidentą nukentėjo trys laivo triume buvę jūrininkai. Du iš jų nugabenti į ligoninę, tačiau jau vakar išleisti namo. Nežymiai nukentėjo ir vienas ugniagesys.

Manoma, jog gaisro priežastimi tapo dyzelinio kuro garų užsiliepsnojimas nuo trumpo elektros laidų jungimosi arba statinio krūvio. Neatmetama ir saugumo technikos reikalavimų pažeidimo versija – esą tanklaivyje rūkyta.

Iš Kaliningrado – tyla

Nepaisant incidento pavojingumo, Lietuva apie gaisrą Kaliningrade oficialiai informuota nebuvo.

„Nieko nuostabaus, visada taip būdavo – apie panašias nelaimes Kaliningrade mes sužinodavome anksčiau nei rusai mums pranešdavo. Taip ir šį kartą – šiandien rytą gavome pirmąsias žinias apie gaisrą, bet ne iš Rusijos institucijų, o iš paprastų lietuvių, gyvenančių Kaliningrade”, – „Vakarų ekspresui” sakė Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis.

Apie aplinkos taršą valstybę, kurios interesus liečia vienas ar kitas incidentas, turi pranešti šalis, kurioje tokia nelaimė įvyko. Tokio informavimo būtinybę reglamentuoja dar 1990 metais priimta Tarptautinė konvencija dėl parengties, veiksmų ir bendradarbiavimo įvykus taršos nafta incidentams.

Pirmasis informaciją apie incidentą turėjo gauti Lietuvos jūrų paieškos ir gelbėjimo koordinacinis centras, tačiau jo nei užvakar vakarą, nei vakar rytą jokios žinios iš Kaliningrado nepasiekė.

„Gal rusai pamanė, kad tas incidentas nepateko į tam tikrus kriterijus, kuriems esant reikėtų informuoti kaimynines valstybes”, – spėjo A. Spruogis. Vakar Aplinkos ministerija į Kaliningradą nusiuntė oficialų paklausimą apie nelaimės aplinkybes ir pasekmes.

Dėmių nepastebėta

Vakar pavakarę žinios iš Kaliningrado buvo gana prieštaringos. „Komsomolskaja pravda v Kaliningrade” žurnalistų teigimu, apie 18 val. ocialiai pranešta, kad nesiseka sustabdyti iš tanklaivio bėgančių naftos produktų.

Kaliningrado srities ekologai baiminasi didelio užteršimo. Grupės „Ekozaščita” vadovės Aleksandros Koroliovos teigimu, nafta gali pražudyti į įlanką neršti susirenkančias žuvis. Gamykla „Jantar” yra įsikūrusi per Kaliningradą tekančio Priegliaus žiotyse, beveik visiškai šalia – uosto kanalas.

„Nustatyti dėmės dydį nėra laiko, tačiau ji didelė”, – įvykio vietoje teigė ir Nepaprastųjų situacijų ministerijos atstovai.

Vis dėlto Lietuvos jūrų aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Tilvikas „Vakarų ekspresui” sakė esąs beveik tikras, kad naftos produktai mūsų šalies krantų nepasieks.

„Jų uosto akvatorija yra uždara, o ir, kiek žinau, nelaimės vakarą srovė buvo įeinanti. Galų gale, iškart po gaisro buvo pastatytos boninės užtvaros”, – teigė jis.

Vakar per pietus lėktuvą į orą pakėlę Jūrų aplinkos apsaugos agentūros pareigūnai apžiūrėjo Lietuvos teritorinius vandenis šalia valstybinės sienos. „Jokių naftos dėmių nepastebėjome”, – tvirtino V. Tilvikas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Aplinkosauga su žyma , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.