Mikis Rurkė (Mickey Rourke) buvo vienas seksualiausių, liūdniausių ir jausmingiausių kino aktorių iki tol, kol netinkamos moterys, prastas likeris ir plastinės operacijos nuleido jį žemėn.
Filipas Andrė Rurkė jaunesnysis gimė 1950-ųjų rugsėjo 16 dieną. Kai kurie šaltiniai teigia, jog tai įvyko 1953 ar 1956 metais. Jis buvo atkaklus vaikis iš Šenestadžio (Niujorkas): boksininkas, kuris studijavo vaidybą Li Strasbergo mokykloje, vėliau ėmė tik boksuotis, bet netrukus vėl kibo ieškoti kelių, kaip grįžti į vaidybą. Moterys jį mylėjo, nes Mikis geriau nei kas kitas mokėjo kvailai šypsotis, atrodydamas taip, lyg tai teiktų jam didžiulį emocinį skausmą.
Rurkės karjera išsiskiria didžiule kaina, kurią jis sumokėjo už savo ekscentriškus poelgius. Daugiausia atsiėjo tai, kad jo, kaip aktoriaus, patikimumas buvo pažymėtas didžiuliu ryškiu klaustuku. Mažiausiai tai galima laikyti lengvu smūgiu. Geri draminiai aktoriai, kurie gali suvaidinti visą gamą įvairiausių jausmų, realiame gyvenime labai dažnai būna nepakenčiamai įnoringi ir perdėtai jautrūs. Tai padeda sukurti abejotinos artistinės vertės vaidmenis, ypač jei aktoriai nėra labai jau sumanūs. Rurkė turi visas minėtas savybes: ekrane jis skleidžia laikiną magiją, o to rezultatas – siaubingos kančios už ekrano ribų. Tas pats sproginėjantis emocionalumas, kuris taip žavi Holivudo prodiuserius karjeros pradžioje, yra aktoriaus amato baigties ženklas, kai jis neišvengiamai pavadinamas sunkiu kino verslo šulų.
Asmeninis teatrališkumas, sunkaus žmogaus reputacija ir nuolatinis absurdiškai kvailų scenarijų pasirinkimas viešą Rurkės įvaizdį pavertė tokiu, kad niekas jo nebelaikė rimtu didelių draminių sugebėjimų aktoriumi. Nors dauguma iš 53 jo filmų yra apibūdinami kaip vienkartiniai, vis dėlto, žiūrint objektyviai, jo vaidyba yra kur kas geresnė nei už ją mokama.
Lūžis Mikio karjeroje įvyko 1981 m., atlikus padegėjo vaidmenį trileryje „Kūno karštis”. Jo atkaklaus ir grėsmingo gražuolio laikysena privertė Holivudo pabaisą galvoti, jog jis kuriam laikui gali būti parankus.
Savo ankstesnius laimėjimus Mikis pagerino 1982 m. juostoje „Pietūs”, suvaidinęs Bugį, nepataisomą lošėją ir donžuaną, kuris dirbo kirpėju. Matyti, jog jis yra per daug geras aktorius šiam filmui, mat labai išsiskyrė iš kitų. Jo perkreiptos meilužio lūpos darė didžiulį efektą. Juostoje galima pastebėti netgi savotišką apeliaciją į dvilytę prigimtį; Rurkės personažas naudoja kur kas daugiau kontūrinio akių pieštuko nei Elen Barkin… Moterų auditorija buvo sužavėta Mikiu, ir tai davė savo – Nacionalinė filmų kritikų asociacija jam skyrė apdovanojimą.
1983 m. pasirodo kitas Mikio filmas „Rumble fish”, kuris pavergė beveik visų paauglių širdis, gal ne tiek pats aktorius, kiek jo vaidmuo: švelniabalsis lyderis su befiltre cigarete burnoje, poetiškai liūdnas ir intelektualus. Kartą Francis Fordas Kopola prasitarė: „Rumble fish” yra kultinis filmas paaugliams, ir jis veikia”.
Kitas Rurkės didelis vaidmuo buvo 1984 m. „Grinvič Vilidžo popiežiuje”. Šis filmas pradeda standartinių Mikio juostų temą. Jautrus, simpatiškas ir liūdnas švelniu šnibždančiu balsu netgi pačiose žiauriausiose scenose. Taigi nuo to karto, kai tik Holivudui prireikdavo aiškiai dominuojančio vaikino, buvo kviečiamas Rurkė.
Jeigu kokią nors ydą būtų galima įvardyti kaip Mikio Rurkės nuosmukio priežastį, tai turbūt būtų tuštybė. Tokie aktoriai kaip Robertas de Niras ar Džekas Nikolsonas stengėsi nesirinkti panašaus charakterio veikėjų, tuo tarpu Mikis kentė nuo puikybės. Jis ir toliau vaidino personažus, kurie tik dulkinosi ir mušėsi.
„9 su puse savaitės” (1986 m.) padėjo vėl sužibėti Mikio žvaigždei. Volstryto sadistas Džonas maitina Kim Besindžer heroję kaip vaiką, perka jai žaislus bei balionus ir žiauriai mylisi. Filmas yra savotiškai groteskiškas: Besindžer vaidmuo juokingai infantiliškas bei absurdiškai nuolankus, o Rurkė – tiesiog šliužas. Tiesą sakant, Mikis šiame filme savo personažui suteikia kur kas sunkesnį psichinės ligos laipsnį nei apie jį galima spręsti iš scenarijaus. Ir kas galėtų jį kaltinti? Juk 1987-ieji Holivude buvo Rurkės metai. Trys jo juostos buvo žiūrimiausių filmų sąrašų viršūnėje („Baro musė”, „Angelo širdis” ir „9 su puse savaitės”).
Trumpai tariant, tikrajame gyvenime Rurkė pradėjo vaidinti kaip vaikinas gražiu veidu, kuris vėliau nuo daugybės plastinių operacijų ir žiaurių muštynių tapo neatpažįstamas.
1990-ųjų „Laukinė orchidėja” – kvailas ir pigus filmelis. Čia Rurkės išorinis veidas sutampa su sumišusiu vidumi. Jo užteptas pudra veidas atrodo per daug gaiviai – dėl plastinių operacijų jam sunku judinti lūpas, o juodos akys prarado sugebėjimą reikšti emocijas. Tai, ko gero, vienas prasčiausių scenarijų, visas filmas yra ilgas finišo laukimas.
1991 m. Mikis meta vaidybą ir imasi profesionaliojo bokso, mat Holivudo „mašina” taip ir neatpažino, jog jis iš tikrųjų buvo geras aktorius. Jis laimėjo keletą kovų, kankinosi nuo sulaužytų skruostikaulių, šonkaulių, nosies bei perplėšto liežuvio skausmų.
1995 m. aktorius meta boksą dėl traumų ir grįžta į kiną.
M. Rurkė ir Kerė Otis, drauge vaidinę „Laukinėje orchidėjoje”, susižavi vienas kitu, ir 1992 m. įvyksta vestuvės. Tačiau po dvejų metų jie išsiskiria, nors Rurkė ir toliau persekioja Kerę. Visuomenėje garsiai nuskambėjo įvykis, kai Mikis žiauriai sumuša Otis. Tai baigiasi Rurkės areštu 1994 m. Žinomas ir tas faktas, kad Kerė kurį laiką vartojo heroiną, gelbėdamasi nuo asmeninių problemų. Dabar ji blaivi, praktikuojanti budistė bei vis dar dirba didesnių dydžių drabužių modeliu. Daugiau nei metus Mikis vargsta bandydamas ją susigrąžinti, kartą net užpuolė kitą žvaigždę Džefą Koberį dėl to, jog šis kalbėjosi su Otis.
1997 m. Rurkė priverstas suvaidinti antrojoje „9 su puse savaitės” dalyje, tačiau tai jau nepanašu į pirmąją dalį. Rurkės veidas sužalotas: viršutinė lūpa siaubingai iškreipta, nosis – praradusi formą ir t.t. Balsas nuo alkoholio vartojimo taip pat nebeatpažįstamas. Rurkės pasirodymai filmuose buvo lyg dokumentas, kuriame matyti, kaip smarkiai vidiniai demonai užvaldė jo kūną. Tačiau gerbėjai ir toliau myli Rurkę, netgi labiau nei anksčiau.
Pasak spaudos, Rurkė tapo realaus gyvenimo personažu, mažiau kompleksuotu ir daug įdomesniu nei tie, kuriuos jis vaidino ekrane. Mikio širdis buvo pilna kraujuojančių žaizdų, kuriomis jis dosniai dalijosi su auditorija. Aktorius sunkai dirbo ir pateikė visuomenei kelis perlus. Tik dabar Holivudas įvertino jo genialiai įdomų ir lankstų talentą, būdingą desperatiškai tiesai.
Įdomybės
Ūgis – 1,80 m.
Mikis Rurkė buvo vedęs Kerę Otis, vėliau Debrą Fer, su kuria taip pat išsiskyrė.
Jis turi septynias tatuiruotes bei pamišęs dėl motociklų.
Apie moteris: „Tai lyg pirktum arklį: nenoriu stambiu kaklu bei trumpomis kojomis”.
Dalyvavo reklamuojant televizijoje įmonę „Toyota”.
Suvaidino Deivido Bouvio dainos „Never Let Me Down” klipe.
„Vakarų ekspresas”