Šiandien socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė Seimo svarstymui pateiks naujojo Užimtumo rėmimo įstatymo projektą, kuris padės prisitaikyti darbo ieškantiems asmenims prie šiandienos darbo rinkos poreikių. Vyriausybė šiam projektui pritarė kovo pabaigoje.
Kintant padėčiai darbo rinkoje bei sparčiai mažėjant nedarbui, darbo pasiūlos ir paklausos derinimo problema nemažėja. Darbdaviams sudėtinga rasti tinkamus darbuotojus, nes darbo rinkoje trūksta reikiamos kvalifikacijos darbo jėgos. Nors bendras bedarbių skaičius mažėja, didėja ilgalaikių bedarbių dalis, kuriems sunku susirasti darbą. Įstatymo projektu siekiama sudaryti palankesnes sąlygas darbo pasiūlai ir paklausai derinti, padedant ieškantiems darbo asmenims integruotis į darbo rinką ir remiant darbdavius, įdarbinančius turinčius sunkumų įsidarbinti asmenis.
„Jau šiandien teritorinėse darbo biržose laisvų darbo vietų registruojama daugiau nei bedarbių. Mūsų tikslas yra visiškas užimtumas, o tai reiškia siekti, kad kiekvienas galintis dirbti žmogus – dirbtų, o socialinės žmonių problemos būtų sprendžiamos, įtraukiant kuo daugiau, kiek tai įmanoma, galinčių dirbti asmenų į darbo rinką”, – teigia ministrė.
Siekiant reaguoti į minėtus darbo rinkos iššūkius siūlomos visiškai naujos užimtumo rėmimo priemonės: bedarbių teritorinio mobilumo rėmimas, darbo rotacija; tobulinamos iki šiol buvusios: neįgaliųjų integravimo į darbo rinką rėmimas, buvusių bedarbių, pradedančiųjų savo verslą, rėmimas, darbo įgūdžių įgijimo rėmimas ir t.t.
„Siekdami padidinti galimybę darbdaviams susirasti tinkamus darbuotojais, numatome remti ir taip skatinti darbuotojų mobilumą. Bedarbiams, įsidarbinus įmonėse nutolusiose nuo jų gyvenamosios vietos, bus kompensuojama jų kelionių ar apgyvendinimo išlaidos iki 6 mėnesių, mokant pusę Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos mėnesinę išmoką”, – aiškina Vilija Blinkevičiūtė.
Dar viena priemonė, prisidėsianti prie darbdavių aprūpinimo kvalifikuota darbo jėga – darbo rotacija. Darbdaviai, kol jų darbuotojai atostogaus ar negalės dirbti dėl kitų priežasčių, galės juos pakeisti bedarbiais ir jam už kiekvieną mėnesį dirbantį asmenį bus mokama Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų suma.
Siekiant skatinti bedarbius mokytis, numatoma didinti mokymosi stipendiją. Bedarbiams už ne ilgesnį kaip nustatyta mokymo programose mokymosi laikotarpį per pirmuosius 3 mokymosi mėnesius numatyta mokėti 0,7, o per vėlesnius – 1 Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio mokymo stipendiją. Iki šiol jos dydis siekė 1,5 MGL, t.y. 187,5 litus.
Įstatymo projekte numatyta didinti paramą darbdaviams steigiantiems ar pritaikantiems darbo vietas neįgaliesiems. Subsidijos dydis galės siekti iki 22 Vyriausybės paskutiniojo oficialiai paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžių, darbo vietai įsteigti ar pritaikyti, kai tuo tarpu iki šiol jos dydis 12 mėnesių siekė MMA ir 6 mėnesius – 0,5 MMA ir praktiškai buvo kompensuojamas darbo užmokestis, o ne išlaidos darbo vietų steigimui ar pritaikymui. Taigi žmonės su negalia galės lengviau įsidarbinti, jiems specialiai pritaikius darbo vietas. Be to darbdaviai, įdarbinę asmenis su žemu nedarbingumo lygiu (30-40 proc.) galės gauti nuolatinę paramą.
Skatinant bedarbių savarankišką užimtumą bei verslumą, buvusiems bedarbiams, įsteigusiems mikroįmonę, per 36 mėnesių laikotarpį nuo įmonės įregistravimo dienos kuriant naują darbo vietą priimti į darbą darbuotoją iš bedarbių tarpo, numatyta galimybė gauti darbo vietos steigimo ar pritaikymo subsidiją.
Siūloma, kas naujasis įstatymas, jei jam pritars Seimas, įsigaliotų nuo šių metų birželio 1 dienos.