Premjeras Algirdas Brazauskas interviu Žinių radijui teigė, kad Lenkijos naftos koncernas „PKN Orlen” nepateikė Vyriausybei pasiūlymo įsigyti „Mažeikių naftos” akcijas, jei Lietuvos Vyriausybė jas įsigytų iš „Jukos”.
„Man atrodo, kad ne”, – ketvirtadienį sakė A. Brazauskas.
Trečiadienį „PKN Orlen” teigė pateikęs raštą Vyriausybei ir toliau dalyvaujantis „Mažeikių naftos” akcijų pirkimo procese. Lenkijos koncernas taip pat tikino palaikantis „Jukos” pateiktą pasiūlymą bei ketinąs tomis pačiomis sąlygomis išpirkti Lietuvos Vyriausybės valdomas „Mažeikių naftos” akcijas.
„PKN Orlen” taip pat neigė informaciją, jog jis esą neturi stebėtojų tarybos pritarimo investicijoms į „Mažeikių naftą” ir kad jo pasiūlymas yra sąlyginis.
Lenkijos naftos koncernas už „Jukos” valdomas 53,7 proc. „Mažeikių naftos” akcijas, neoficialiomis žiniomis, pasiūlė apie 1,5 mlrd. dolerių (apie 4,2 mlrd. litų).
A. Brazauskas interviu radijui dar kartą patvirtino, kad Lietuvos derybininkai yra parengę iš tiesų, anot jo, gerą sutarties, kurią belieka pasirašyti, variantą. Premjeras sakė, kad susidaro įspūdis, kad „Jukos” delsia pasirašyti sutartį.
„Nežinau, kokios yra delsimo priežastys, – teigė premjeras. – Tačiau jos nėra tokios, kad negalima būtų pasirašyti sutarties”.
Tarp galimų „Mažeikių naftos” akcijų pirkėjų minima Kazachstano bendrovė „Kazmunaigaz”, į derybų procesą sugrįžo Rusijos naftos bendrovės „Lukoil” ir TNK-BP.
„Kazmunaigaz” oficialiai patvirtino, kad už „Jukos” parduodamą „Mažeikių naftos” akcijų paketą yra pasirengusi sumokėti 1,2 mlrd. JAV dolerių (apie 3,4 mlrd. litų). Kazachstano koncernas taip pat pareiškė tokia pat kaina ketinantis įsigyti ir 20 proc. Lietuvos Vyriausybės valdomų „Mažeikių naftos” akcijų.
Lietuvos Vyriausybė turi 40,66 proc. „Mažeikių naftos” akcijų, pusę kurių vėliau numato parduoti kartu su iš „Jukos” nupirktomis akcijomis. Lietuva siekia surasti tokį investuotoją, kuris užtikrintų stabilų naftos tiekimą į „Mažeikių naftą”.
Vyriausybė turi Seimo leidimą „Mažeikių naftos” akcijų įsigijimui skolintis iki 3 mlrd. litų. Tiesa, pernai rudenį Seime priimtas įstatymas numato, kad akcijų įsigijimas gali būti finansuojamas ir kitais, skolinimosi valstybės vardu nereikalaujančiais, būdais.