Geraširdžiams žmonėms – šinšilos

Šinšilos – draugiški, maži graužikai.

Iš prigimties jie yra taikūs žvėreliai ir savo dantimis gali pasinaudoti tik tada, kai jie išsigąsta ir negali pabėgti.

Priešą apšlapina

Jei šinšilai gresia pavojus, ji pasikliauna savo vikrumu, dantimis ir sugebėjimais.

Sugautas arba išgąsdintas žvėrelis dažnai paskleidžia kvapą, panašų į degintus migdolus.

Patelės akimirksniu gali apšlapinti numatomą agresorių.

Pasitaiko, kad išgąsdintam žvėreliui iškrenta plaukų kuokštai.

Nuplikimo pavojus ypač didelis, kai žvėrelis yra išgąsdintas arba šiurkščiai sugaunamas.

Todėl šinšilą galima griebti tik už ausies arba uodegos.

Nėra vienišiai

Žvėreliai turi kasdien po 15 minučių maudytis specialiame smėlyje.

Jis yra būtinas geram šinšilų kailiukui išsaugoti.

Šinšilos – labai švarūs žvėreliai. Juos gerai prižiūrint ir vėdinant patalpą, gyvūnai neskleidžia jokio ypatingo kvapo.

Šinšilos gali būti auginamos poromis arba grupėmis.

Veisiant geriausia vieną patinėlį poruoti ne daugiau kaip su 5 patelėmis.

Bijo skersvėjo

Laikant šinšilas reikia suvokti jų savitumą.

Tai gana jautrūs žvėreliai, todėl jų šeimininkas neturėtų būti nervingas ar irzlus, o geraširdis ir suprantantis žmogus.

Naujai nupirkta šinšila yra nerami ir baikšti, bet jei šeimininkas nuolat kalbins, ramiai bendraus su ja, gyvūnas netrukus taps geriausiu jo draugu.

Gyvūno narvelį reikėtų statyti prie sienos, tokioje vietoje, kur jie jausis saugiai, nebus skersvėjo pavojaus, nes šinšilos, kaip ir kiti gyvūnai, labai jautrios skersvėjams.

Narvelis turėtų būti erdvus, geriausia pirkti specialius narvus šinšiloms.

Ant narvelio dugno beriama presuotų pjuvenų granulių.

Patalpoje, kur laikoma šinšila, neturėtų būti kačių ar šunų, nes jų parazitai labai kenkia šinšilų kailiukui.

Reikia šieno

Vienas svarbiausių šinšilų laikymo reikalavimų – maisto kokybė ir dozavimas.

Šinšiloms labai svarbu maistą gauti pastoviu laiku, kitaip jos pasidaro nervingos, pradeda panikuoti.

Be specializuoto maisto, šinšilų racionui yra svarbus šienas.

Jis negali būti šviežias, nes jame dar nepasibaigę fermentacijos procesai.

Jokiu būdu negalima šinšilai duoti apipelijusio šieno, nes pelėsiai sukelia viduriavimą. Negalima duoti ir žalio pašaro (žolės, lapų).

Nereikia pamiršti vandens, kadangi jis šinšiloms yra gyvybiškai reikalingas.

Vandenį reikėtų duoti tik šviežią ir keisti kiekvieną dieną.

Žvėrelių racione turėtų būti speciali mineralinė kreida.

Ją nuolat grauždami graužikai galanda ir valosi dantis, taip pat gauna daugybę reikalingų mineralų.

Gyvena 10 metų

Gamtoje šinšilos gyvena Pietų Amerikoje, Peru kalnuose.

Šinšilų amžius, teisingai maitinant, siekia 8 – 10 metų.

Patelės lytiškai subręsta 5 mėnesių. Poruoti galima ne anksčiau kaip nuo 8 mėnesių, tačiau geriausia būtų kergti ne jaunesnes kaip 1 metų pateles. Per jauna patelė gimdo sunkiau ir vaikai būna ne tokie geri kaip kitų.

Šinšilų nėštumas trunka 111 dienų. Sveikos ir stiprios patelės paprastai veda 2 kartus per metus.

Šinšilų jaunikliai gimsta plaukuoti ir matantys.

Natūrali šinšilų spalva yra tamsiai pilka, dar būna baltos (Vilsono baltieji), smėlinės ir juodos spalvos.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Augintiniai su žyma , , , , , , , , , , .

1 atsiliepimas į "Geraširdžiams žmonėms – šinšilos"

  1. JUSTINA 12345678910

    TAI TIKRIAUSIAI GRYNA TEISYBE (KIEK SKAICIAU) 😳 BET TIKRIAUSIAI TEISYBE 😀 😛

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.