Sūnų praradusiai šeimai – Temidės tarnų antausis

Dėl policininko klaidos sūnaus netekusi šeima vis nesulaukia teismo paskirtos žalos atlyginimo. Su nukentėjusiaisiais atsiskaityti turinti Teisingumo ministerija neskuba to daryti – esą nėra pinigų.

Pernai rugsėjį Klaipėdos rajono apylinkės teismas nutarė, kad rajono PK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus policininkas-kinologas Gintautas Kundrotas 19-metį uostamiesčio gyventoją Lauryną Mėčių nušovė per neatsargumą.

Kaltininkui skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant vieneriems metams.

Teismo sprendimu vietoj prašyto milijono nužudytojo jaunuolio tėvams buvo skirta 110 tūkstančių litų kompensacija. Šią sumą turėjo padengti valstybė, kadangi pareigūnas nusikaltimą padarė vykdydamas tarnybinę užduotį.

Toks sprendimas buvo apskųstas. Šių metų sausio 4 d. Klaipėdos apygardos teisme apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, policininkui liko ta pati bausmė.

Sumažėjo tik kompensacija žuvusiojo tėvams – nutarta, jog valstybės vardu Teisingumo ministerija Antanui Mėčiui ir jo žmonui privalės pervesti 55 tūkst. litų moralinei žalai atlyginti bei 12 tūkst. litų laidotuvių išlaidų.

Ministerija – neteisinga?

Anot 50-mečio A. Mėčiaus, praėjus porai mėnesių po paskutiniojo teismo sprendimo, pinigų nesulaukusi šeima raštu kreipėsi į Teisingumo ministeriją, tačiau jokio atsakymo nesulaukė.

Tada su advokatu kreiptasi ir į antstolius. Tačiau išgirdę, su kuo teks kariauti, pastarieji padėti atsisakę – antstoliai esantys pavaldūs būtent Teisingumo ministerijai, todėl net svajoti negalintys apie jos sąskaitos areštavimą.

Tiek A. Mėčius, tiek po sūnaus netekties pasiligojusi jo žmona Laima negali suprasti, kodėl vis nesulaukiama atsakymo iš ministerijos, kuri atrodytų turėtų būti pavyzdys kitiems.

„Bent jau į piliečio klausimą, kodėl, vadovaujantis teismo sprendimu, nepervedami pinigai, Teisingumo ministerija turėtų atsakyti.

Teko girdėti, jog panašioje situacijoje buvo atsidūrusi pacientė, kuriai teismo sprendimu žalą turėjo atlyginti Klaipėdos ligoninė, tačiau to vis nedarė. Galų gale reikalaujama suma buvo moteriai pervesta antstoliams areštavus sąskaitą. Šį kartą antstoliai kištis bijo. Tai ką mums su žmona daryti?” – klausė klaipėdietis.

Kalbėjo griežtai

L. Mėčienės teigimu, raštišką klausimą ministerijai registruotu laišku jie išsiuntę dar kovo 2-ąją. Šeima turi ir pašto patvirtinimą, kad Teisingumo ministeriją laiškas pasiekė kovo 6-ąją.

„Aš net sulaukiau dviejų skambučių. Netrukus po laiško išsiuntimo kažkoks vyras, prisistatęs Teisingumo ministerijos atstovu, pranešė, kad neįmanoma sumokėti visos sumos iš karto. Siūlyta parašyti prašymą, jog ministerija galinti mokėti dalimis: pirmiausia apdengti 12 tūkst. litų laidotuvių išlaidų, vėliau – 55 tūkst. litų moralinę žalą.

Antrą kartą tas pats vyriškis skambino prieš savaitę. Išgirdęs, kad pasitarę su advokatu nesutinkame su jų pasiūlymu, skambinantysis ėmė kalbėti labai griežtai. Pokalbį jis baigė tokia fraze: „Norėjau jums padėti, bet dabar galite tikėtis tik formalaus atsakymo”. Tačiau ir tokio nesulaukėme”, – pasakojo L. Mėčienė.

„Nemenka” suma

Teisingumo ministerijos atstovas spaudai Dainius Radzevičius, paprašytas pakomentuoti šią situaciją, iš pradžių suabejojo, ar klaipėdiečiai tikrai atsiuntė prašymą pervesti pinigus bei pridėjo teismo nutartį, nes Finansų departamento vadovė nieko apie tai nežinanti.

Anot D. Radzevičiaus, Mėčiai be reikalo po teismo sprendimo laukę, kad Teisingumo ministerija savo iniciatyva perves priteistą sumą – esą norint sulaukti pinigų, būtinas prašymas ir motyvacija.

Netrukus jis patikslino, kad ministerija visgi gavo Mėčių laišką. Anot jo, teismuose civilinio atsakovo vaidmenyje buvo Policijos departamento atstovai, todėl ministerija negalėjusi iš anksto numatyti, jog „gali prireikti nemenkos sumos”.

„Teisingumo ministerija laisvų tūkstančių neturi, ypač jei kalbama apie ne vieną dešimtį tūkstančių. Tačiau ši suma Mėčiams bus pervesta per tris mėnesius nuo registruoto laiško gavimo datos”, – tvirtino D. Radzevičius.

Šovė į nugarą

Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos abiturientas L. Mėčius buvo nušautas 2003-iųjų gruodžio 10-osios pavakarę per policijos surengtą pasalą „Pakrantės” sodų bendrijoje. G. Kundroto iš pistoleto paleista kulka vaikinui pataikė tiesiai į širdį. L. Mėčius mirė vietoje.

„Policininkas padarė nusikaltimą, bet man daug svarbiau policijos nemokšiškumas. Turėdami sūnaus moksleivio pažymėjimą su nuotrauka bei asmens kodu, pareigūnai jo neieškojo nei namuose, nei mokykloje, o tykojo pasaloje lyg kokio užkietėjusio nusikaltėlio”, – po teismo sakė žuvusiojo tėvas.

G. Kundrotas teisme teigė į L. Mėčių šūvius iš tarnybinio pistoleto „Makarov” paleidęs, nes jaunuolis nepakluso raginimui sustoti.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.