Žvejų dėka Kaliningradas atsistojo ant kojų

Buvo laikai, kai Kaliningrado srities žvejai sugaudavo 11 proc. visų buvusios Sovietų Sąjungos sugaunamų žuvų. Žuvininkystė šiame krašte klestėjo ir buvo plėtojama. Dabar okeaninė žvejyba šiame krašte išgyvena ne pačius geriausius laikus, tad kaliningradiečiai stengiasi atgaivinti žvejų dvasią.

Pasak Pasaulinio vandenyno muziejaus Kaliningrade direktoriaus pavaduotojo moksliniam darbui Viktoro Striuko, žvejų dėka Kaliningradas atsistojo ant kojų: buvo pastatyti stadionai, parkai, kultūros rūmai, gyvenamieji namai.

Ir visa tai pasiekta silkių gaudymo Atlanto vandenyne ekspedicijų dėka. Pirma tokia ekspedicija surengta 1948 metais, ja ir prasidėjo kaliningradiečių žvejyba Atlanto vandenyne. Po silkių gaudymo ekspedicijų Kaliningrado srities žvejai ėmė žvejoti iš esmės visuose Pasaulinio vandenyno žūklės rajonuose. Rytų Prūsijos laikais, kai Kaliningradas dar buvo Kionigsbergas, šiame krašte okeaninės žvejybos nebuvo.

Pasaulinio vandenyno muziejaus istorinio laivyno krantinė Kaliningrade yra pažymėta žvejybos Atlanto vandenyne pionierių ženklu – 1978 metais, minint 30-ąsias pirmosios silkių ekspedicijos metines, pastatytu paminklu okeaninės žūklės žvejams.

Pasak V. Striuko, pastaruoju metu žuvininkystė Kaliningrado srityje ne itin klesti, tad kaliningradiečiai tikisi, kad tokia šventė kaip Silkės diena padės prisiminti žuvininkystės pramonės Kaliningrado srityje veteranus ir atgaivinti šios pramonės šakos dvasią.

„Vakarų eksprese” jau buvo rašyta, kad norint prisiminti tuos, kurie pradėjo čia kurti žuvies pramonę, balandžio 2 d. pirmą kartą Kaliningrade, Pasaulinio vandenyno muziejuje, buvo organizuota Silkės diena.

Silkės rūšių yra 170. Tai ir Norvegijos, ir Islandijos, ir Belomorsko, ir Ramiojo vandenyno silkės, ir Baltijos jūroje žvejojamos silkės – strimelės, ir brėtlingiai, ir t. t. Kaliningrado srities žvejai dabar daug žvejoja Norvegijos jūroje, gaudo strimeles ir Baltijos jūroje.

Srityje dabar yra 5 bendrovės, kurių okeaninės žvejybos laivai gaudo žuvis įvairiose Atlanto ir Pasaulinio vandenyno rajonuose, Norvegijos jūroje. Tai privačios įmonės, akcinės bendrovės. Jas vienija Vakarų žvejybos verslininkų sąjunga. Jos nariai sugautas žuvis, tarp jų ir silkę, parduoda ten, kur jiems naudingiau – ir Kaliningrade, ir Sankt Peterburge, ir Klaipėdoje.

Priekrantės žvejyba Kaliningrado srityje užsiima kolūkiai, susivieniję į Žvejų kolūkių asociaciją. Jie gyvena neblogai ir dabar, nes dar Kionigsbergo laikais šiame krašte priekrantės žvejyba buvo labai populiari, tad tęsiamos senos tradicijos.

Kaliningrado srityje yra net keli žuvies konservų kombinatai, pavyzdžiui, Kaliningrade, Svetle, Mamonove. Juose gaminama 40 proc. visos Rusijos žuvies konservų. Pasak V. Striuko, kas antra konservų dėžutė ant rusų ir, ko gero, jų kaimynų stalo yra pagaminta Kaliningrado srityje.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.