Vaiko dar neįkvepia garsi pavardė

Panevėžio „Saulėtekio” vidurinės mokyklos trečiaklasis Jonas Šabaniauskas dar tik žengia pirmuosius dainų atlikėjo žingsnius į sceną, tačiau klausytojai jam vis dažniau pranašauja garsaus protėvio šlovę.

9 metų J.Šabaniauskas – beveik prieš du dešimtmečius mirusio estradinio dainavimo pradininko Lietuvoje Antano Šabaniausko brolio vaikaitis.

Paveldėjo balsą ir manieras

Mokytojai ir giminaičiai jau pastebėjo, kad berniukas paveldėjo iš savo garsiojo senelio ne tik kai kuriuos išvaizdos bruožus ir manieras, bet ir išskirtinio tembro melodingą balsą.

Panevėžio muzikos mokyklos berniukų chore „Vieversėlis” dainuojantis J.Šabaniauskas koncertuoja ir su kolektyvu, ir vienas, jo balsas skamba įvairiose salėse – mokykloje, darželiuose, miesto kultūros įstaigose.

J.Šabaniauskas Panevėžio muzikos mokyklos duris pravėrė būdamas septynerių metų. Tam jį paskatino močiutė. Jai atrodė, kad turint tokią pavardę ir gerą klausą tiesiog nuodėmė nesimokyti muzikos.

Mokslo metai jau buvo prasidėję prieš kelis mėnesius, bet pedagogai gerą klausą turintį vaiką nusprendė priimti.

Visus metus mušė būgnus

Tuomet Jonui muzika ir dainavimas visai nerūpėjo. Berniukas pasiliko mokykloje tik todėl, kad jam leido mušti būgnus.

„Jonukas metus nieko neveikė, tik mušė būgnus. Tik po metų vaikas įsidrąsino ir pradėjo dainuoti. Pernai jis išdrįso išeiti į sceną ir padainuoti vienas.

Pastebėjome, kad jis turi išskirtinį tembrą ir neeilinius muzikinius sugebėjimus. Per dvejus metus Jonas labai ištobulėjo ir pasikeitė”, – apie savo auklėtinį kalbėjo jį dainuoti mokanti muzikos mokytoja Zita Jakštonienė.

Reikalavo atvesti tėvą

Muzikė prisimena, kai būdama studentė Vilniuje klausėsi tuomet dar gyvo populiaraus estrados atlikėjo A.Šabaniausko koncerto. Dabar, stebėdama dainuojantį savo auklėtinį, moteris įžvelgia penktos kartos A.Šabaniausko palikuonio panašią į protėvio plaukų spalvą, akis, kai kurias manieras.

Z.Jakštonienė juokauja, kad Šabaniauskų giminėje labai stiprūs vyrų genai ir iš kartos į kartą persiduoda meniniai sugebėjimai.

Jonas savo pirmąjį išėjimą į sceną įsidėmėjo visam laikui. Tada jis niekaip nenorėjo prieš žiūrovus stovėti vienas ir reikalavo, kad pedagogai iškviestų į koncertą tėvą, o šis tik pastovėtų šalia.

Mažasis dainininkas vėliau nusivylė, kai su kolektyvu teko koncertuoti sostinėje vykusioje Dainų šventėje. „Ką, man dabar reikės dainuoti kartu su visais?” – nustebino ir prajuokino savo klausimu muzikos mokytoją J.Šabaniauskas.

Norėtų tapti elektriku

Jono tėvai panevėžiečiai Skirmantė ir Aidas Šabaniauskai jau įprato, kad namuose, vaikų kambaryje, nuolat vyksta koncertai. Iš vaikiškų trinkelių pasidaręs sceną Jonas dainuoja, o jo klausosi ir vis dažniau pritaria trejų metų sesuo Viltė. Abiejų artistų nuolatiniai žiūrovai ir klausytojai – tame pačiame kambaryje gyvenančios papūgos Pukė ir Rikis.

Paklaustas, kuo norėtų būti užaugęs, J.Šabaniauskas nedvejodamas atsako, kad elektriku. Įvairūs laidai, baterijos, mikrofonai ir radijo bangomis valdomi žaisliniai automobiliai – jo stichija.

„Jeigu kas iš šeimos draugų nori Jonui įteikti dovaną ar pamaloninti, atneša susuktą laidų ritinėlį ar kokią kitą nebereikalingą smulkmeną. Jis nuolatos su jais žaidžia, kažką jungia, kuria, ardo”, – sakė Jono tėvas A.Šabaniauskas.

Kambaryje nuolatos būna pritampyta laidų, jie kyšo iš pa-lovio, karo nuo kėdžių ir stalų. Savo pomėgio berniukas neketina atsisakyti ir su juo sieja savo ateitį.

Jonas neslepia, kad jį nelabai žavi muzikanto ar dainininko karjera, nors apie šios profesijos žmones jis atsiliepia pakankamai rimtai. Jam atrodo, kad muzikantai gyvena gerai.

Berniukui šiek tiek patinka Žilvinas Žvagulis, o dar labiau Deivis. Bet dažniausiai jis paleidžia realybės šou „Dangus” ir „Kelias į žvaigždes” atlikėjų kompaktines plokšteles ir garsiai su jais dainuoja.

Šlagerius prisimena visa šalis

Skardžiabalsio Jono tėvas A.Šabaniauskas prisimena, kaip vaikystėje, jam viešint Jurbarke pas senelius, į gimtinę atvažiuodavo ir tuometė estrados žvaigždė Antanas Šabaniauskas.

Kartais jis surengdavo koncertą ir dainuodavo nepamirštamais šlageriais tapusius kūrinius. Daugelis dar ir dabar žavisi į estrados istoriją įėjusios A.Šabaniausko kolekcijos dainomis – „Roz Mary”, „Žavingos akys”, „Paskutinį sekmadienį” ir kitomis.

Kitąmet A.Šabaniausko gerbėjai švęs 100-ąsias jo gimimo metines.

Solistas tarpukario metais mokėsi Italijoje, ten įgijo tvirtus vokalinio dainavimo pagrindus. Specifinio melodingo balso vyriškis buvo kviečiamas koncertuoti ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir Londone, Kopenhagoje ir kitur.

Gimtinėje A.Šabaniauskas dainavo įvairiuose Valstybinės filharmonijos kolektyvuose, bet labiausiai vyresniosios kartos tautiečiams įsiminė iš dalyvavimo sostinės „Dainavos” ir „Šaltinėlio” naktinių klubų pro-gramose.

Lietuviškos estrados grandas mirė beveik prieš du dešimtmečius Vilniuje.

Panevėžiečiai Šabaniauskai teigia, kad ir dabar Jurbarke gyvena nemažai šio dainininko giminaičių. Ne vienas iš šios garsios giminės kilęs palikuonis turi meninių sugebėjimų, pasirinko artisto kelią ar dalyvauja saviveiklinių kolektyvų veikloje.

„Giminės geneologinio medžio dar nesudarinėjome. Daugiau literatūros yra apie Antano muzikinį gyvenimą, tačiau jo asmenybės nuodugniau tikriausiai niekas neaprašinėjo”, – sakė garsiojo dainininko brolio provaikaitis panevėžietis verslininkas A.Šabaniauskas.

J.Šabaniausko senelis aktorius Juozas Šabaniauskas vaidino Panevėžio dramos teatre bei režisieriaus Alberto Stepankos vadovaujamoje trupėje, močiutė Aldona Šabaniauskaitė vadovavo šokių kolektyvui.