Savivaldybė gyventojams pasiūlė skubiai kraustytis į kitus būstus
Vakar Savivaldybės atstovai aplankė ant slenkančio šlaito gyvenančius žmones ir siūlė kuo greičiau pradėti kraustytis iš namų. Dvi šeimos jau bet kada gali perskelti į suremontuotus butus. Gyventojai iš Savivaldybės pareigūnų bandė sužinoti, kada bus baigtas šlaito sutvirtinimas ir jie galės sugrįžti į savo būstą, tačiau miesto valdžios atstovai kol kas nieko konkretaus jiems pasakyti negalėjo.
Skardis artėja prie slenksčio
Karkazų rato gatvės 6-ojo namo gyventojai apie kilusi pavojų buvo įspėti prieš kelias savaites. Slenkančio šlaito skardį ir pastatą skiria vos trys metrai. Pernai šis atstumas buvo dviem metrais didesnis. Specialistų teigimu, pastatas bet kada gali nuslinkti žemyn ir nuvirsti nuo 40 metrų aukščio šlaito. Šiuo metu matyti, kaip prie likusios kiemo dalies krašto grunte išilgai įskilęs dar keliasdešimties centimetrų pločio ruožas.
„Nuo nervinimosi jau visai sveikata pašlijo”, – guodėsi „Kauno dienai” pavojuje atsidūrusio namo gyventoja Jadvyga Križinauskienė. Ji pasakojo, kad dar pernai rudenį po liūčių žemyn nuslydo sklypo sodas su vyšniomis ir vaiskrūmiais. Ten pat atsidūrė ir kanalizacijos šulinys.
Moteris su vyru Vytautu nusprendė glaustis pas kaimynus, kad galėtu ateidinėti į namą pakurti krosnies. Trys jų dukrų ir anūkų šeimos sutinka išsikelti į laikinai paskirtus Savivaldybės butus. Į pasiūlytus Kauno kolegijos bendrabučius jie atsisakė kraustytis, kol miesto valdžia nepažadėjo suremontuoti manevrinio fondo būstus.
Darbai kainuos šimtus tūkstančių litų
„Ar mūsų namo nenugriaus? Kas garantuos, kada galėsime čia grįžti ir apskritai, kad prasidės darbai?” – klausinėjo žurnalistų Živilė Vildžiūnienė.
Atvykęs Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Robertas Stanionis kol kas negalėjo pasakyti, kada prasidės ir pasibaigs šlaito tvirtinimo darbai. „Dar laukiame lėšų iš Vyriausybės, šiuo metu rengiamas techninis darbų projektas”, – sakė jis.
Ši vieta patenka į Jiesios kraštovaizdžio draustinio zoną, todėl iš šalies biudžeto tikimasi sulaukti 700 tūkst. litų. Manoma, kad dar gali prireikti ir ne vieno šimto tūkstančio Savivaldybės pinigų.
R.Stanionis teigė, kad Aplinkos apsaugos departamentas neatmeta galimybės šiek tiek keisti Jiesios upės vagą. Mat upei priartėjus prie šlaito ir prasidėjo staigus jo irimas.
Skubino kuo greičiau kraustytis
R.Stanionis prašė gyventojų jau šią savaitę pradėti kraustytis iš namo. „Bet mes galėsime vaikščioti iš kitos pusės, jei prasidės darbai”, – kalbėjo žmonės. Pareigūnas paaiškino, kad palikti būstą reikia ne dėl patogumo statybininkams, bet dėl jų pačių saugumo. Gyventojai klausė, ar negalėtų gauti garantinio rašto, kad tikrai galės sugrįžti į savo namą. „Tai jūsų nuosavybė, į ją tikrai niekas nesikėsina, bet jei reikės, kokį nors raštą galėsime parašyti”, – kalbėjo R.Stanionis.
Dvi šeimos kartu su Savivaldybės atstovais nuvažiavo apžiūrėti jau suremontuotų butų Marių ir Panerių gatvėse. Egidijus ir Živilė Vildžiūnai, pamatę siūlomą dviejų kambarių būstą Palemone, Marių gatvėje, buvo patenkinti. „Nuosavame name išlaidos daug mažesnės, o čia turbūt patiems teks mokėti didelius komunalinius mokesčius?” – klausė jie. R.Stanionis atsakė, kad Savivaldybė padės tik transportu, kai reikės kraustyti baldus. „Palyginti su grėsme gyvybei, tai nėra blogiausia”, – kalbėjo administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Šeima guodėsi, kad labai padidės ir išlaidos kelionei į darbą. Jie dirba Fredoje esančiame baldų fabrike. „Kad nuvažiuotume šeštai valandai ryto teks keltis dvi valandas iki darbo pradžios”, – sakė Vildžiūnai.
Kiek sutrikusiai šeimai nerimą kėlė ir automobilio, būsto saugumas, nes jie tvirtino girdėję apie ne kokią mikrorajono reputaciją.
Giedraičių gatvėje esantis butas dar remontuojamas. Visų trijų būstų atnaujinimo išlaidos Savivaldybei atsieis apie 60 tūkst. litų.
Nuošliaužų yra ir daugiau
Savivaldybė pernai ragino išsikelti ir P.Dovydaičio gatvės 94-ojo namo gyventojus. Avarinės būklės namas statytas dar 1929-aisiais, jis yra neįteisintas. Šlaitas prie pat namo sienos dėl liūčių metu mirkstančio grunto ir nuolatinio automobilių judėjimo yra nestabilus, kelia realų pavojų.
Pernai rudenį nuošliauža užgulė pastato sieną. „Takas aplink namą buvo užpiltas žemėmis, jas patys iškasėme, – tada „Kauno dienai” pasakojo namo gyventoja Jurgita Ščepanauskienė. – Kartu su vandeniu pro silpnas sienas pateko ir daug grunto – jų išnešiau gal septyniolika kibirų. Virtuvėje vandens buvo apie 20 centimetrų”. Kartu su moterimi gyvena jos sūnus, brolis, sesuo ir mama. Jie atsisako palikti savo namus, tačiau Savivaldybė to daryti neverčia, nes šiuo atveju pavojaus gyvybei nėra.
R.Stanionis sakė, kad konkrečių sprendimų dėl šio namo šlaito dar nėra, „bet šis klausimas įtrauktas į Savivaldybės darbotvarkę”.
Nuolatinė grėsmė
Civilinės saugos tarnybos vedėjas Jonas Griškevičius minėjo, kad pradėjus eiti įšalui prasideda ir nuošliaužų grėsmės laikotarpis, kuris trunka iki rudens.
Nuošliaužos Kauno gyventojų kiemus užpila palyginti dažnai. Pastaraisiais metais ne vieną kartą nuo jų nukentėjo keli Veiverių gatvės namai. Jų kiemus iki langų užpylė žemės. Šlaitų sutvirtinimo darbai tada Savivaldybei kainavo ne vieną šimtą tūkstančių litų. Nustatyta, kad du kartus šioje gatvėje žemės atitrūko dėl statybos darbų aukščiau stovinčiuose namuose ir po ilgesnių liūčių. Vienas aukščiau ant šlaito esantis namas buvo nugriautas, nes grėsė, kad jis nuslinks į žemiau esančius kiemus.
Savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Petras Morkūnas mano, kad potencialaus pavojaus sąlygomis gyvena dauguma Aleksoto ir Žaliakalnio šlaitų gyventojų.
Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, Kaune užfiksuotos 38 potencialios nuošliaužos. Jos dažniausiai susiformuoja Jiesios, Marvelės, Sėmenos, Veršvos, Girstupio, Nemuno ir Neries upių slėnių bei griovų šlaituose. Dvylika nuošliaužų aptikta Kauno marių krantuose Palemono – Armališkių ruože.