Po metų – tie patys pažadai statyti atminimo paminklus

Iki šiol neįgyvendinta nė viena Popiežiaus Jono Pauliaus II asmenybę ir jo atsidavimą Lietuvai turėjusi įprasminti idėja

Pasauliui minint žmonių Popiežiumi vadinto Karolio Voitylos mirties metines, Lietuvoje žadėta atidaryti rekonstruotą Jono Pauliaus II aikštę, pradėti statyti bažnyčią, buvusio Katalikų bažnyčios vadovo vardu pavadinti didžiųjų miestų gatves.

Tačiau skambūs politikų ketinimai taip ir liko pažadais – Lietuvai išskirtinį palankumą rodžiusį pontifiką primena vienintelis po jo mirties iškilęs „paminklas“ – Šv.Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje pasodintas gležnas ąžuoliukas.

Tiesa, tas vietas, kur 1993 metais lankėsi Šventasis Tėvas, Bažnyčios iniciatyva ir pastangomis dar iki pontifiko mirties paženklino kryžiai, paminklinės lentos ar kiti pagarbos ir atminimo ženklai.

Sutrukdė politinės intrigos

Praėjusiais metais, po Popiežiaus mirties praėjus kelioms dienoms, daugiausiai iniciatyvų, kaip įamžinti Jono Pauliaus II atminimą, pateikė sostinės meras Artūras Zuokas.

Kai kurios jo idėjos iš karto vertintos prieštaringai, bet Vilniaus vadovas užtikrino siekęs ieškoti sutarimo ir praėjusių metų gegužę įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių bei Miesto plėtros departamentą paskelbti idėjų konkursą Jono Pauliaus II aikštei, esančiai priešais Šv.Petro ir Povilo bažnyčią, sutvarkyti bei Šventojo Tėvo Jono Pauliaus II atminimui įamžinti.

Per metus iš esmės nepasistūmėta, atliktas vienintelis darbas – Vilniaus savivaldybėje suformuota tuo besirūpinanti darbo grupė. Iki šiol ji buvo susirinkusi vos į kelis posėdžius. Sostinės vicemeras Vitas Karčiauskas mano, kad Popiežiaus įamžinimo darbai sustojo dėl Vilniaus savivaldybėje kilusių skandalų. „Turiu pripažinti, kad darbo grupė padarė labai mažai. Sunku pasakyti, kas dėl to kaltas, bet, matyt, politikai buvo užimti politiniais žaidimais“, – sakė naujasis sostinės vicemeras.

Iki šiol darbo grupė tik išklausė įvairių institucijų pasiūlymus. „Gavome 18 idėjų. Siūloma pervadinti gatves, ligonines, aikštes, pastatyti paminklus“, – sakė sostinės vicemeras. Kovą vykusiuose posėdžiuose darbo grupė atrinko šešis realiausius pasiūlymus, dabar juos teiks dvasininkijos ir visuomenės vertinimui. „Likusius suskirstėme į tris grupes: svarstomos dvi vietos paminklui, dvi vietos bažnyčiai statyti ir dvi ligoninės, kurioms siūloma suteikti Popiežiaus vardą“, – sakė sostinės vicemeras.

Tiesa, pernai aikštelei prie Šv.Petro ir Povilo bažnyčios suteiktas Jono Paulio II vardas, tačiau iki šiol joje statomi automobiliai. „Po rekonstrukcijos ta vieta turėtų tapti antra pagal dydį aikšte sostinės centrinėje dalyje“, – sakė sostinės vicemeras. Anot jo, šiuo metu pradedamos derinti techninės aikštės rekonstrukcijos sąlygos.

Iniciatoriai nuleido rankas

Įamžinti Popiežiaus Jono Pauliaus II atminimą sostinės merą bei premjerą Algirdą Brazauską praėjusiais metais ragino Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija. Komisijos pirmininkas, Seimo Pirmininko pavaduotojas Česlovas Juršėnas tuomet teigė, kad būtina įprasminti Popiežiaus atminimą raiškiu skulptūriniu ženklu iki kitų metų balandžio 2 dienos. Vadinasi, šiandien vilniečiai ir miesto svečiai jau turėtų vaikščioti rekonstruota aikšte.

Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija taip pat siūlė Popiežiaus laidotuvių dieną Vilniuje pasodinti jo atminimą įamžinantį ąžuoliuką. Šis medis – kol kas vienintelis atminimo ženklas, atsiradęs po Popiežiaus mirties.

Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos sekretorius Andrius Vaišnys tik skėsčioja rankomis ir sako, kad ši institucija padarė viską, ką galėjo. „Seimas nieko negali nulemti, ypač tokioje sostinėje kaip Vilnius, kur svarbiausias – vienas žmogus, – sakė A.Vaišnys. – Mes pateikėme pasiūlymą bei Šv.Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje pasodinome ąžuoliuką“.

Jis apgailestauja, kad darbai sustojo. „Galime tarpininkauti, prašyti, siūlyti, ir viskas. Iš tiesų buvau daug pažadų, tačiau kažkodėl jie nevykdomi“, – pripažino A.Vaišnys.

Delsia skirti sklypą

Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, be kita ko, įamžinti Popiežiaus Jono Pauliaus II atminimą ragino ir atnaujinant bažnyčios A.Vivulskio gatvėje statybą. Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą suprojektuota ir pradėta statyti bažnyčia sovietmečiu buvo paversta Statybininkų kultūros rūmais.

Dar 2004 metais buvo pradėtos svarstyti bažnyčios A.Vivulskio gatvėje atstatymo galimybės ir netgi parengtas pirminis atstatymo projektas, tačiau dabar apie šventovės atstatymo darbus – nė ženklo. Tiesa, šiai idėjai iš karto nepritarė kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Jo teigimu, būdamas Krokuvos arkivyskupu būsimasis popiežius nepaisė sovietų draudimų ir statė bažnyčias naujuose miesto rajonuose, kad žmonėms būtų arčiau ir patogiau atvykti į šventąsias Mišias. „Jei miesto valdžia Vilniuje, Klaipėdoje ar kur kitur nori įamžinti Popiežiaus atminimą naujomis bažnyčiomis, tegul skiria žemės nedidelėms jaukioms šventovėms miesto pakraščiuose“, – ragino kardinolas. Vilniaus arkivyskupijos kurija prašė skirti žemės sklypą Fabijoniškių mikrorajone, tačiau jokio atsakymo iš Savivaldybės nesulaukė.

„Kai kurie valdininkai teigia, kad skirtas sklypas Pašilaičiuose, tačiau tai nuspręsta dar iki Popiežiaus mirties. Fabijoniškių bažnyčią ketiname pavadinti Jono Pauliaus II vardu, tačiau Savivaldybė mūsų negirdi. Teigia, kad sklypą turėtų skirti apskritis“, – sakė A.J.Bačkio vikaras monsinjoras Kęstutis Latoža.

Jo žodžiais, bažnyčia ir toliau laikosi nuomonės, kad geriausiai Popiežiaus atminimą įamžintų nepagydomų, specialios globos reikalaujančių ligonių slaugos namai, kuriuose medikai, kunigai, vienuoliai teiktų žmonėms medicininę ir dvasinę pagalbą. „Tokie namai būtų gyvas paminklas ypač nuosekliai, veržliai Gyvybės Evangeliją skleidusiam Popiežiui. Galbūt jiems labiausiai tiktų Jono Pauliaus II vardas“, – svarstė monsinjoras.

Tam, regis, pritaria, ir sostinės Savivaldybės valdininkai. Anot jų, Jono Pauliaus II vardas gali būti suteiktas Greitosios pagalbos ligoninei arba Kūdikėlio Jėzaus globos namams. „Nenoriu prognozuoti, kada bus įgyvendinti šie sumanymai. Kol kas nežinome, kaip juos įvertins Bažnyčios vadovai“, – nieko nežada sostinės vicemeras V.Karčiauskas.

Savo ruožtu monsinjoras K.Latoža sako, kad dvasininkai vis dar turi vilties, jog Jono Pauliaus II atminimas bus įamžintas. „Svarbu, kad prisidengiant Popiežiaus atminimu nebūtų tvarkomi vienokie ar kitokie nešvarūs reikalai“, – akcentavo dvasininkas.

Vienkartinė kauniečių iniciatyva

Kauno valdžia taip pat ieškojo būdų, kaip įamžinti Popiežiaus Jono Pauliaus II atminimą. Kauno meras Arvydas Garbaravičius praėjusiais metais tai aptarė su Kauno arkivyskupu Sigitu Tamkevičiumi.

„Miestas siūlo savo paslaugas, o bažnyčios vadovai apsispręs, ar būtų tikslinga statyti paminklą, ar kitaip įamžinti Šventojo Tėvo atminimą“, – tuomet sakė Kauno meras A.Garbaravičius. Tačiau šiuo susitikimu ir baigėsi visos iniciatyvos, vėliau bet kokių idėjų atsisakyta.

Kauno miesto savivaldybės Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo komisijos pirmininkas Stasys Žirgulis sakė, kad praėjusiais metais jo vadovaujama komisija tokio klausimo nėra svarsčiusi. „Niekas tokios idėjos net nekėlė. Nė vienas komisijos narys taip pat neparodė iniciatyvos, kad reikėtų įamžinti Jono Pauliaus II atminimą“, – sakė S.Žirgulis.

Tokią situaciją jis linkęs vadinti nesusipratimu. „Esu tikras, kad neturime pamiršti šios didžios asmenybės. Jo apsilankymas padarė didelę įtaką Lietuvos tikintiesiems, to negalima nevertinti. Visas pasaulis kalba apie jo šventumą“, – sakė Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo komisijos pirmininkas.

Apie tai, kad 1993 rudenį Popiežius lankėsi Kaune primena tik atminimo lenta Santakos parke. Ji ne kartą suniokota – apipilta dažais, tačiau miesto komunalininkai ją operatyviai nuvalo.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.