Keturkojų draugų platinamos ligos kelia pavojų žmonių sveikatai
Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) gydytojai epidemiologai pavasarį sutinka sunerimę: šunų ir kačių ekskrementais užteršti mikrorajonų kiemai, vaikų darželių, mokyklų teritorijos, vejos, rekreacinės zonos. Tai ne tik nemalonu, bet ir kelia didžiulį pavojų gyventojams susirgti šių naminių gyvūnų platinamomis parazitinėmis ligomis.
Taisykles ignoruoja
Bet kuriame miesto mikrorajone sutiksi ir palaidų lakstančių šunų, ir vedžiojamų su pavadėliais. Daug kauniečių myli ir augina šunis, deja, ne visi gerbia šalia gyvenančius kaimynus ir laikosi tvarkos.
Laisvės alėjos medį „palaisčiusio” kilmingo čiau-čiau šeimininkė Sonata tame neįžvelgė nieko blogo. „Iš manęs žmonės juoksis, jei aš šuns išmatas rinksiu”, – įsitikinusi miesto centre gyvenanti moteris.
Inžinierė Neringa Kazlauskienė gyvena Pramonės prospekte. „Mūsų ir aplinkiniuose namuose žmonės laiko gana daug šunų ir daugumą jų išleidžia į kiemą be priežiūros. Jie laksto ir teršia, kur jiems patinka. Taip pat ir po mūsų buto langais. Būna, kad net laiptinėje. Atėjo pavasaris, o aš negalėsiu lango dėl dvoko atidaryti, nes gyvenu pirmame aukšte”, – piktinosi moteris.
Pensininkas Zenonas Stankevičius, turintis ištikimą draugą taksą Bimą, mano, jog pirmiausiai valdžia turi įrengti pakankamai aikštelių šunims vedžioti, šiukšliadėžių, o tik po to bausti. Vyras sutinka, jog ne visose miesto vietose reikėtų leisti vedžioti keturkojus draugus. Jo nuomone, būtina drausti juos atsivesti į paplūdimius, nes užterštuose ilsėtis nesinori.
„Neseniai sėdėjau kavinėje „Miesto sodas”, o pro šalį žmogus vedė šunį, kuris nusišlapino ant paminklo R.Kalantai, – piktinosi Aleksoto seniūnė Liukrecija Navickienė. – Seniūnijoje mes raginame žmones tvarkytis, rengiame talkas, tačiau į jas dažniausiai ateina tvarkingi žmonės, kuriems skauda širdį dėl teršiamų gatvių”. Seniūnė mano, kad nedrausmingi šunų šeimininkai turi būti baudžiami.
Nukenčia vaikai
„Labai daug ligų platina mūsų keturkojai draugai. Dažniausiai jomis užsikrečia vaikai, kapstydamiesi šunų ir kačių ekskrementais užterštose smėlio dėžėse ar žaisdami su kamuoliu stadionuose ir neplautomis rankomis imdami maistą”, – teigia Kauno visuomenės sveikatos centro gydytoja epidemiologė Irena Bulsienė.
Nors yra galiojantys įstatymai, Kauno tarybos patvirtintos taisyklės, reglamentuojančios gyvūnų globą ir laikymą, tačiau nedrausmingi šunų šeimininkai šiuos teisės aktus ignoruoja. Daugiabučiuose namuose gyvenantys žmonės savo šunis dažnai išleidžia į kiemą palaidus. Šie dergia kaimynams po langais, vaikų smėlio dėžėse, ant šaligatvių. Net ir vedžiojami už pavadėlio keturkojai atlieka savo gamtinius reikalus bet kur, o retas kuris šeimininkas turi specialų maišelį surinkti savo augintinio ekskrementams, nors tai jis privalo daryti. Už gyvūnų globos, laikymo taisyklių nesilaikymą šuns šeimininkas gali būti baudžiamas bauda – nuo įspėjimo iki tūkstančio litų.
„Užkertant kelią ligoms plisti, turime raginti žmones būti nepakantiems gyvūnų taršai mieste. Matydami, kad šunys teršia kiemus, vejas, turime perspėti jų šeimininkus, o jei tai nepadeda – skambinti policijai”, – tvirtino KVSC direktorius Gintautas Kligys.
Nubausta pusė tūkstančio kauniečių
Tačiau prie kiekvieno šuns šeimininko pareigūno nepastatysi. KVSC direktorius G.Kligys įsitikinęs, kad labai svarbu šią problemą spręsti įvairių miesto tarnybų bendromis pastangomis. Tai aptarė Visuomenės sveikatos centre susirinkę gydytojai epidemiologai, policijos, Savivaldybės, seniūnijų, gyvūnų globos draugijos ir kitų instancijų atstovai.
Daugumos nuomone, reikia šviesti visuomenę, tačiau, antra vertus, mieste turi būti sudarytos sąlygos, kur tuos šunelius vedžioti. Vakarų Europos šalyse nepamatysi parko, gatvės, kur nebūtų šiukšliadėžės. Yra vietų, kur negalima vedžioti šunų, ir apie tai perspėja pastatyti specialūs ženklai. Pas mus šunis galima vedžioti bet kur.
Miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus viršininkas Rimas Sidara informavo, kad už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimą pernai kauniečiams buvo surašyta pusė tūkstančio protokolų ir jie nubausti baudomis.
Savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus Miesto tvarkos priežiūros poskyrio vedėjo R.Rutavičiaus teigimu, įvairiose miesto vietose įrengtos 38 dėžutės ekskrementams sudėti, V.Krėvės prospekte ir Nemuno salos parke įrengtos šunų vedžiojimo aikštelės, tačiau pastaroji gyvavo vos keletą mėnesių, nes viskas buvo išplėšta ir išvogta.
KVSC direktorius G.Kligys mano, kad šunų vedžiojimo aikštelės miesto teršimo problemos neišspręstų. „Šuo, išėjęs iš namų, greitai savo gamtinius reikalus atlieka – jam nepasakysi, kad reikia eiti iki aikštelės. Tam turi būti pasirengęs šeimininkas ir turėti specialius maišelius, kastuvėlį”, – sakė G.Kligys.