Kiekvienas automobilio savininkas yra patyręs nemalonių pojūčių, aptikęs savo mašiną apibrozdintu kėbulu, nusuktu veidrodėliu ar nulaužta durų rankenėle.
Tokie nuostoliai dažniausiai nesiekia 100 litų, tačiau, defektų daugėjant, mažėja prekinė automobilio vertė.
Laimė, jei kaltininkas už automobilio langų valytuvų užkiša lapelį su savo telefono numeriu ar pats pasitinka nukentėjusio automobilio savininką.
Geriausia, kai nukentėjusysis ir kaltininkas santykius išsiaiškina geruoju. Tada žalą įvertina abu autoįvykio dalyviai ir susitaria dėl jos atlyginimo.
Kitas būdas – elgtis kaip ir kiekvienu atveju, kai įvyksta avarija. Apie įvykį pranešama Eismo priežiūros skyriaus pareigūnams. Jie fiksuoja eismo įvykį, nustato kaltininką ir skiria jam nuobaudą.
Tokiu atveju net menkus nuostolius atlygina draudimo kompanija, kurioje yra apsidraudęs kaltininkas. Tačiau kitais metais jam draudimas kainuos brangiau.
Netrukus ketinama keisti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą ir panaikinti nuostatą, reikalaujančią dėl menkų eismo įvykių kviesti pareigūnus. Įstatymą ketinama keisti taip, kad policijos nebereikės kviesti. Nukentėjusios pusės bei kaltininko derybose dalyvaus ir draudimo kompanijos atstovai. Visi drauge tarsis dėl žalos dydžio, ją atlygins draudimo kompanija. Taip ketinama palengvinti vairuotojų santykius bei policininkų darbą.
Automobilio savininko nuotaika gerokai sugenda bei piniginė nukenčia, jeigu kaltininkas pasprunka. Gali laimėti tie, kas yra apsidraudę kitokiomis draudimo rūšimis.
Vairuotojai, kurie renkasi tik privalomąjį civilinį draudimą, priversti susitaikyti su faktu, jog kaskart aptikę net menkus savo automobilio apgadinimus, turi nuostolių.