Valstybinis Jaunimo teatras balandžio 4 – 8 dienomis pristato unikalų projektą – Baltarusijos Laisvojo teatro Forumą. Šis projektas tęsia jau keletą metų Jaunimo teatre inicijuojamų šiuolaikinę kaimyninių šalių dramaturgiją pristatančių Forumų tradiciją. Šių metų Baltarusijos Laisvojo teatro Forumas neapsiriboja naujausių baltarusių pjesių eskizais ir skaitymais. Naujojo Jaunimo teatro projekto tikslas – pristatyti tik prieš metus kaimyninėje šalyje gimusį naują Laisvąjį teatrą.
Minsko Laisvasis teatras atstovauja unikaliam kultūriniam reiškiniui, viešai išreiškiančiam nesusitaikymą su esama padėtimi Lukašenkos vadovaujamoje Baltarusijoje. Šiandien Laisvasis teatras yra vienintelė nepriklausoma trupė, drąsiai besipriešinanti valdžios cenzūrai ir spaudimui. Prieš metus gimęs laisvasis teatras iškarto atsidūrė tarptautinio dėmesio centre. Nuo pat teatro įsikūrimo pradžios jo globėjais tapo iškiliausios pasaulinės kultūros asmenybės: Vaclavas Havelas, Tomas Stopardas, Arturas Kopitas. Britų dramaturgijos žvaigždė T.Stopardas Laisvojo teatro kvietimu 2005 buvo atvykęs į Minską susitikti su jaunaisiais Baltarusijos dramaturgais. 2005 lapkritį įvyko Baltarusijos Laisvojo teatro prisistatymas Rygos Jaunojo žiūrovo teatre, kur buvo sutiktas su didžiuliu susidomėjimu ir Latvijos kultūrinės bendruomenės palaikymu. 2006 vasarį įvyko Laisvojo teatro debiutas Rusijoje, vienoje iš progresyviausių Maskvos teatrinių aikštelių – Mejercholdo centre. Po viešnagės Vilniuje Laisvasis teatras laukiamas Helsinkyje, Ciuriche, Dubline. Pasak Laisvojo teatro lyderio N.Chalezino, „tam, kad Minske žiūrovas patektų į mūsų spektaklį, jis turi sužinoti specialų telefono numerį, prisiskambinti ir užsiregistruoti. Tik po to atvykstama į susitartą vietą mieste, kur reikia patvirtinti savo tapatybę. Į visus spektaklius žiūrovai registruojami iš anksto, tiesiog šiaip patekti į patalpą kurioje rodomas spektaklis praktiškai neįmanoma.”
Baltarusijos Laisvasis teatras įkurtas 2005 metų kovą, kuomet dramaturgas Nikolajus Chalezinas ir jo žmona Natalija Koliada inicijavo šiuolaikinės dramaturgijos konkursą. Per du mėnesius jie sulaukė 230 pjesių iš 9 šalių. Nuo to laiko Laisvajam teatrui pavyksta statyti išskirtinius spektaklius aktualiomis temomis, teatro iniciatyvinės grupės tikslas – ryžtingai kovoti už savo teisę kurti alternatyvų teatrą iki Lukašenkos režimo griūties.
Pamatiniai Laisvojo teatro siekiai suformuluoti 2005 metų gruodį pasirodžiusiame Manifeste: „Mes, žmonės, mylintys teatrą ir nusprendę susieti su juo savo gyvenimą; įsitikinę tuo, kad teatras egzistuoja dėl žiūrovo: mąstančio, atjaučiančio ir tobulėjančio; siekiantys kurti ir perteikti savo idėjas žiūrovams; suvokę, kad mūsų šalies teatro menas nugrimzdo į baimės ir autocenzūros liūną; suprantantys, kad virš šiuolaikinio nacionalinio teatro pakibo grėsmė tapti ideologinių dogmų priedu; tikintys tuo, kad susiklosčiusią situaciją galima pakeisti, pareiškiame, jog siekiame: statyti spektaklius ir juos rodyti žiūrovams nepaisant iš bet kur kylančių trukdymų; provokuosime žiūrovų emocijas, versdami juos mąstyti, tikėti ir pergyventi kartu; skelbsime aktualaus teatro idėjas, teatro, laisvo nuo ideologinių tabu, konjunktūros ir konformizmo; naudosime teatro kalbą atliepiančią nūdienos iššūkiams; pritrauksim į teatrą naują žiūrovą – nepriimantį falšo, melo ir kvailumo; naudosime mūsų nuomone būtinas meninės raiškos priemones, nepaisydami stereotipų ir dogmų; perteiksime žiūrovams meno moralumo ir nuoširdumo tezę; nuosekliai ginsime savo teisę į kūrybinę laisvę.
Forume pristatomos šiuolaikinės Baltarusijos pjesės. Balandžio 4 d. 18 val. K.Stešiko „M.m. Scenos iš gyvenimo” (rež. B.Latėnas – Salė 99) Konstantinas Stešikas gimė 1979 m., nuo 15 metų rašo poeziją, prozą ir pjeses. Šiuo metu studijuoja dramaturgiją Baltarusijos valstybinio kultūros ir meno universitete. 2005 jo pjesė „Vyras – Moteris – Pistoletas” tapo Tarptautinio konkurso „Eurazija” laureate, nominacijoje „Pjese laisva tema”. Tais pačiais metais dramaturgui atiteko specialus prizas I Tarptautiniame konkurse „Laisvasis teatras” už pjesę „Raudon Kepurė”. Parašė 14 pjesių, viena iš naujausių – „M.m. Scenos iš gyvenimo” analizuoja vieną iš didžiausių Baltarusijos sociumo ir meno tabu – savižudybės fenomeną.
2006 balandžio 5 d. 18 val. N.Chalezino „Aš atėjau” (rež. S.Uždavinys – Salė 99). Laisvojo teatro lyderio, žurnalisto, dramaturgo Nikolajaus Chalezino 2003 m. parašyta pjesė yra pelniusi Specialų žiuri prizą II Tarptautiniame dramaturgijos konkurse „Eurazija-2004”; Šiuolaikinės dramaturgijos konkurso „Veikiantieji asmenys” žiuri diplomą; specialų televizijos kanalo „Kultūra” prizą už „Originalią žmogaus likimo ir apsisprendimo temos traktuotę”; specialų „Radijo Rosija” prizą už „Humanizmą kūryboje”; specialų kompanijos „Allianz – ROSNO” prizą už „Žmogiškumą teigianti pjesė”.
Baltarusijos Laisvojo teatro spektakliai:
Balandžio 6 d. 18 val. K.Stešiko P.Priažko P.Rasolko „Mes. Autoidentifikacija” (rež. Vladimiras Ščerbanas – Didžioji salė) Anot Nikolajaus Chalezino, pjesė ir spektaklis siekia išskirti ryškiausias bei skausmingiausias baltarusių charakterio ypatybes ir siūlo apie tai atvirai diskutuoti. „Mes. Autoidentifikacija”, sukurtas iš epizodų, analizuojančių mirtį, vedybas, laisvę užfiksuotų naujos Nacionalinės Minsko bibliotekos statybos darbų aikštelėje. Šis Lukašenkos inicijuotas statybų projektas buvo įvertintas kaip didžiausia kvailystė. Socialiai orientuotoje medžiagoje režisierius Vladimiras Ščerbanas pasitelkia priemones iš „play theatre” ir Anatolijaus Vasiljevo kalbos ugdymo pratimų elementus.
2006 balandžio 7 d. 18 val. N.Chalezino ir N.Koliados „Džinsų karta” (rež. Nikolajus Chalezinas – Salė 99) Spektaklio muziką kūrė Lavras Beržaninas DJ Laurel, savo muzikiniais darbais užsitarnavęs nuosekliausio bei intelektualiausio Baltarusijos diskžokėjaus vardą. „Džinsų kartą” galima pavadinti kontr – kultūrine ode. Monologo metu diskžokėjas leidžia muzikinius įrašus, kurių sunkios bosinės linijos suteikia projektui magiško skambesio.
2006 balandžio 7 d. 20 val. 30 min. S.Kane „4.48 Psichozė” (rež. Vladimiras Ščerban – Baras BIX) Vaidina: Olga Šancina ir Jana Rusakevič. Baltarusiškoji garsiosios britės Sarh Caine pjesės „4.48 Psichozė” pastatymo versija yra tikrasis Laisvojo teatro kūrybinis manifestas, išreiškiantis nesitaikstymą su šiuolaikinį sociumą ištikusia socialine ir moraline krize. Spektaklis sukrečia išorinio minimalizmo, ribinio aktorių įsigyvenimo į vaidmenis formos užaštrinimo bei įžūlaus atvirumo ir nevilties vienybe. Išeidamos prieš žiūrovą į jokios atsiribojimo nuo žiūrovo galimybės nepaliekančią klubo vaidybinę erdvę, aktorės S.Kane personažų lūpomis prabyla apie save pačias, apie tuos kurie šalia, apie tai ką teko pamatyti ir iškentėti. 2005 spalio 1 dieną „The Guardian” publikuotame straipsnyje Tomas Stopardas rašė: „Alternatyviame klube Minsko pramoniniame rajone rodomas Laisvojo teatro spektaklis „4.48 Psichozė” pagal Sarah kane pjesę. Salė perpildyta žiūrovais, o improvizuota „scena” tokia mažytė, kad vienai iš aktorių darant staigų judesį, jos ranka užkliudo mano petį… Aktorės užpučia žvakes. Spektaklis pasibaigia, į salę grįžta šviesa ir „nacionalinė psichozė” – permanentiška nūdienos Baltarusijos būsena. Tai šalis kur policijos skaičius gyventojų skaičiuj lenkia bet kurią pasaulio šalį, ir šalis, sukaustyta pojūčio, kad niekas pasaulyje net neįtaria kur ji randasi.”
Balandžio 7 d. 22 val. Baltarusijos Roko grupių – „Draugas Mauzeris” ir „Sudaužyta vaikino širdis” koncertas Bare BIX „Draugas Mauzeris” – baltarusiško roko naujosios bangos lyderiai. Grupės daina „Nešvarus vanduo” vienintelio baltarusiško internetinio hit parado lyderė. Šiuo metu grupė Lenkijoje įrašinėja savo debiutinį albumą. Ruošiasi išleisti singlus „Baltarusija bus laisva” ir „Džinsų karta”. „Sudaužyta vaikino širdis” susibūrė 2004 metais. Pasirodymas tais pačiais metais Baltarusijos kultūros universitete, greitai grupė išsiveržė į baltarusiško pogrindinio roko elitą.
2006 balandžio 8 d. 19 val. N.Moščina „Kvėpavimo technika beorėje erdvėje” (rež. Vladimiras Ščerbanas – Salė 99) Vaidina: Aleksejus Razmachovas; Pavelas Rodak – Gorodnickis; Jana Rusakevič; Ana Solomianskaja; Denisas Tarasenko
„Kvėpavimo techniką beorėje erdvėje” galima būtų lengvabūdiškai pavadinti tragikomišką jaunos moters, mirštančios vėžininkų palatoje, istorija. Pasak Rusijos kritikės A.Nikolskajos: „Pačiu išbaigtčiausiu ir paveikiausiu tiek formos, tiek turinio atžvilgiu Laisvojo teatro repertuare galima pavadinti „Kvėpavimo techniką beorėje erdvėje”. Puikioje Rusijos dramaturgės Natalijos Moščinos pjesėje susikerta išmintingi svarstymai apie Dievą ir terorizmą, meilės polėkis atsidūrus ant būties prarajos ir nepataisomos, totalinės kiekvieno iš mūsų vienatvės.”