Hepatitas C: gydyti, laukti ar „nurašyti“

Su virusinių hepatitų problema pasaulyje susiduria milijonai žmonių. Hepatitas C – sunkiausia hepatito forma, nes ligonius lydi didelė rizika susirgti kepenų ciroze ir kepenų vėžiu.

Hepatitas C nepripažįsta jokių autoritetų – juo darydamasi tatuiruotes užsikrėtė ir garsioji Holivudo aktorė Pamela Anderson. Nuo šios ligos neapsaugoti ir patys gydytojai – neseniai įvykusioje Klaipėdos apskrities gastroenterologų ir infektologų konferencijoje kalbėta ne tik apie naujausius hepatito C gydymo būdus, bet ir apie šios ligos prevenciją, rizikos grupes, tarp kurių – ir medikai.

„Dvigubas“ hepatitas – lyg AIDS

Hepatitas C vadinamas tyliuoju žudiku, nes ligos dažnai nelydi jokie simptomai, tuo tarpu virusas organizme atlieka griaunamąjį darbą. Dėl to hepatitas C pagal ligos sunkumą dažnai lyginamas su AIDS. Dar didesnę baimę kelia informacijos apie šią palyginti neseniai, prieš keliolika metų, atrastą ligą stoka.

Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomenimis, hepatito C virusu yra užsikrėtę 1-3 proc. pasaulio gyventojų ir ši liga tampa dažniausia kepenų transplantacijos priežastimi. Virusinis hepatitas C gali būti ūminis ir lėtinis. Susirgus ūmine ligos forma, pasveiksta iki 80 proc. ligonių. Bet dažniausiai ūminė ligos forma praeina nepastebimai, niekas nė neįtaria sergąs ir tuomet (iki 80 proc.) vystosi lėtinis hepatitas. Tokiu atveju pusei ligonių nepavyksta išvengti kepenų cirozės, kuri daugeliui komplikuojasi į kepenų vėžį.

Kasmet Lietuvoje užregistruojama apie 150 susirgusiųjų ūminiu hepatitu C. Manoma, kad Lietuvoje turėtų būti per 600 tūkst. infekuotų gyventojų. Didžioji ligonių dalis iki šiol apie tai nežino, nes gerai jaučiasi ir į gydytojus nesikreipia. Pavyzdžiui, didelė tikimybė užsikrėsti hepatitu C iki 1992 metų buvo kraujo donorams arba tiems, kuriems buvo perpiltas kraujas.

Jau nustatyta, kad hepatitu C užsikrečiama per kraują: vartojant intraveninius vaistus (taip pat narkotikus), po kraujo ar iš jo pagamintų preparatų perpylimų, naudojantis kito asmens daiktais (žirklėmis, švirkštais, skutimosi peiliukais ir pan.), tatuiruojant odą. Kas septintam sergančiajam vystosi chroninė šios ligos forma.

Pasak Klaipėdos ligoninės Gastroenterologijos skyriaus vedėjo medicinos mokslų daktaro Žilvino Šukio, sunkiausiai susergama, atsiradus dviejų ir daugiau virusų junginiui, pavyzdžiui, hepatitui C ir B. „Tai dažniausiai pasitaikanti koinfekcija, kuriai būtinas ilgas gydymas. Šios formos liga labai sunki, nes ją lydi kepenų cirozė bei vėžys. Kartais vienintelė išeitis – kepenų transplantacija. Dar sunkesnė forma, kai žmogus užsikrėtęs dviem virusiais: hepatitu C ir ŽI. Teko turėti du tokius ligonius“,- sakė Ž. Šukys. Pasak gydytojo, visų hepatito C formų gydymo pagrindas – pegiliuoto interferono ir ribavirino vaistų derinys. Šie vaistai, įvertinus gydymo efektyvumą, ligoniams kompensuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Paprastai taikant šių dviejų vaistų derinį, ūmus hepatitas C nebeprogresuoja po 24 savaičių. Tačiau kuo vyresnis ligonis, tuo mažiau galimybių jam pasveikti. Tokia kritinė amžiaus riba yra 65-eri metai“,- aiškino Ž. Šukys.

Jis akcentavo, kad gydant šią sunkią ligą būtina ilgai ir reguliariai stebėti ligonius, vykdyti specifinę terapiją, nes pasitaiko „tariamo pasveikimo“ fenomenas, kurio metu biocheminių kraujo tyrimų duomenys yra normalūs, o praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams liga vėl „išlenda“.

Medikai – rizikos grupėje

Beje, iki šiol manyta, jog kai kurie infekuotieji hepatito C virusu patys neserga, o tik platina virusus aplinkoje. „Todėl tokie žmonės nebuvo gydomi. Tik neseniai atskleista, kad jie taip pat turi būti gydomi, nes jų organizme virusas atlieka tą patį griaunamąjį darbą“,- sakė Ž. Šukys.

Dažnai lėtinio virusinio hepatito simptomai būna nežymūs, todėl žmogus ilgą laiką nekreipia dėmesio į ligą. Net 60 – 80 proc. ligonių, sergančių hepatitu C, bloga sveikata visai nesiskundžia. Kitiems gali pasireikšti į gripą panašūs negalavimai: silpnumas, karščiavimas, lengvi pilvo skausmai, apetito stoka ir pan. Todėl pasitaiko, jog klinikiniai ligos požymiai išryškėja po 10 – 20 metų, tačiau jau esant kepenų cirozei. Netinkama mityba, alkoholio vartojimas, kitos ligos dar pagreitina kepenų funkcijos nepakankamumo komplikacijas.

Būtent todėl kiekvienas žmogus, patenkantis į rizikos susirgti hepatitu C grupes, privalo nuolat tikrintis sveikatą, kraują. Kuo anksčiau bus pradėtas gydymas, tuo daugiau galimybių pasveikti ir išvengti sunkių kepenų komplikacijų.

Jūrininkų ligoninės Gastroenterologijos skyriaus vedėjas Giedrius Šimulionis atkreipė kolegų dėmesį į tai, kad sveikatos apsaugos darbuotojai taip pat patenka į rizikos grupę. Nors gydymo įstaigose griežtai laikomasi visų sanitarijos – higienos reikalavimų, užsikrėsti hepatito C virusu per medicinos instrumentus ar dirbant su kraujo komponentais grėsmė vis tiek išlieka. Todėl darbe būtina naudoti asmenines apsaugos priemones, vengti mikrotraumų atliekant invazines procedūras ar tyrimus, kuomet yra kontaktas su paciento krauju. O skiepų nuo virusinio hepatito C nėra.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

2 komentarai į "Hepatitas C: gydyti, laukti ar „nurašyti“"

  1. donata

    sveiki aš donata ar norite su manimi bendrauti ?????????????????????????? 😛 😀

  2. donata

    aš iš keles y žvaiždes 💡

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.