Klaipėdiečiai nusivilia vartotojų teisių gynėjais
Įsigijusieji nekokybišką prekę pagalbos tikisi sulaukti iš pirkėjų teises ginančių specialistų. Tačiau kovoje su pardavėjais žmonės neretai lieka vieni.
Klaipėdos 4-ojo komisariato nuovados viršininkas Viačeslavas Žarkovas, nesulaukęs tinkamos pagalbos iš Ne maisto produktų inspekcijos, apskundė ją teismui. Lietuvoje – tai vienintelis atvejis, kai pirkėjas į teismą padavė vartotojų teises ginančią valstybinę instituciją.
Nerado teisybės
Policijos pareigūnas prieš trejus metus nusipirko centriniam šildymui ir karšto vandens paruošimui skirtą katilą.
Instrukcijoje buvo nurodyta, kad vandenį galima pašildyti nuo 40 iki 60 laipsnių. Tačiau temperatūra nepasiekdavo net 40 laipsnių.
V.Žarkovas parašė skundus bendrovei, iš kurios pirko šildymo katilą, bei Ne maisto produktų inspekcijos Klaipėdos skyriui.
Bendrovės ir inspekcijos atstovai patikrinę prietaisą, pareiškė, kad jis yra tvarkingas. Nesutikdamas su tokia išvada V.Žarkovas kreipėsi į centrinę Ne maisto produktų inspekcijos būstinę Vilniuje. Nuolatiniai skambučiai, dokumentų siuntinėjimai nedavė jokių rezultatų.
„Supratau, kad teisybės nebus, mano interesų niekas negins. Ne maisto produktų inspekciją padaviau į teismą”, – sakė policijos pareigūnas.
Bylą laimėjo
Skundo nagrinėjimą Vilniaus apygardos administraciniame teisme V.Žarkovas prisimena kaip absurdo teatrą. Pareigūnas gynėsi vienas, o prieš jį stovėjo atstovai iš inspekcijos, šildymo katilo gamintojų firmos bei bendrovės, prekiaujančios šiais įrenginiais.
„Valstybė turi ginti vartotojo interesus. Bet inspekcijos specialistai ėjo išvien su verslininkais”, – stebėjosi nuovados viršininkas.
Klaipėdietis laimėjo bylą. Teismas nustatė, kad Ne maisto inspekcija nekompetentingai išnagrinėjo vartotojo skundą.
V.Žarkovas su prekybos bendrove pasirašė taikos sutartį. Šildymo katilas jam bus pakeistas artimiausiu metu.
Policijos pareigūnas bendrovei priekaištų neturi. Tačiau jį papiktino vartotojų teisių gynėjų abejingumas, nekokybiškas jų darbas.
Numeris neegzistavo
Klaipėdietė Irena Juzefa Petraitienė taip pat nesulaukė pagalbos iš vartotojų teisių gynėjų.
Moteris skundėsi, kad jai nekokybiškai sutaisė auksinę grandinėlę. Ji nunešė papuošalą atgal, tačiau juvelyras nesutiko taisyti dar kartą.
„Aplaksčiau visą miestą, ieškodama, kas galėtų man padėti”, – skundėsi I.J.Petraitienė.
Ne maisto produktų inspekcija jai negalėjo pagelbėti, nes ši institucija nėra įgaliota tikrinti aukso gaminius. Inspekcijos specialistai I.J.Petraitienei davė kitų specialistų telefono numerį. Anot pašnekovės, paaiškėjo, kad toks numeris neegzistavo.
Nuovados viršininkas V.Žarkovas irgi beldėsi į visas institucijas, nevyriausybines organizacijas, kurios gina vartotojų interesus.
„Vartotojų gynėjų mieste yra pilna. Bet pirkėjas vis tiek lieka vienas”, – ironizavo policijos pareigūnas.
Anot pašnekovo, vartotojų gynėjams skiriamos lėšos iš valstybės, tačiau naudos iš jų nėra.
Nėra visagaliai
Valstybinė ne maisto produktų inspekcija yra finansuojama iš valstybės biudžeto. Ūkio ministerijos duomenimis, 2006 metams inspekcijai skirta daugiau nei 7 mln. litų.
Ne maisto inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjos Raimondos Bučinskienės teigimu, sunku išskirti, kiek kainuoja vartotojo skundo nagrinėjimas. Vien techninis patikrinimas kartais atsieina brangiau nei pati prekė.
Vedėjos žodžiais, jie nėra dievai ir visiems negali padėti. Žmonės nesupranta, kad kai kuriose srityse inspekcijos specialistai nepajėgūs padėti. Pavyzdžiui, jie netiria skundų, susijusių su medicinos, aukso prekėmis. Tokiais atvejais inspektoriai besiskundžiantiesiems pasiūlo kitus specialistus.
Pasak R.Bučinskienės, darbuotojams kartais pritrūksta laiko. Klaipėdos apskrityje dirba tik septyni Ne maisto produktų inspekcijos specialistai.
Neužteko pinigų
Iš valstybės biudžeto nubyra ir nevyriausybinėms vartotojų teises ginančioms organizacijoms.
Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba tiek pernai, tiek šiemet joms skyrė 250 tūkst. litų. Pernai finansinę paramą gavo devyni organizacijų projektai.
Kaip paskirstytos lėšos šiemet, turėtų paaiškėti dar šią savaitę.
Pernai apie 25 tūkst. litų iš valstybės gavo Klaipėdoje veikianti Vakarų Lietuvos vartotojų federacija. Federacija laimėjo paramą trims savo projektams – vadovėlio, informacinio leidinio, nuotolinio kurso mokymams parengti.
Federacijos direktorė Audronė Rickuvienė teigė, kad jų informacinį leidinį „Teisė žinoti ir spręsti” galima rasti jų būstinėje, miesto savivaldybėje, Teisingumo ministerijoje, Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos skyriuose, švietimo įstaigų bibliotekose, aukštosiose mokyklose.
Kiti du projektai yra parengti, bet dar nepasiekė vartotojų.
Anot direktorės, paramos lėšos buvo skirtos tik projektų parengimui. Jų ledybai Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba pinigų šiemet neskyrė. Paramą Vakarų Lietuvos vartotojų federacija gavo tik vienam projektui – „Euro įvedimas Lietuvoje”.
Pirmininkė tikino, kad vadovėlis ir nuotolinio kurso mokymai vartotojus pasieks šį rudenį.
Valstybė nekontroliuoja
Vakarų Lietuvos vartotojų federacijos direktorės A.Rickuvienės teigimu, nevyriausybinėms organizacijoms sudėtinga išgyventi. Jos nuolat turi ieškoti finansavimo.
Didžiąją dalį vartotojų asociacijų finansuoja tarptautiniai projektai.
Ar nepriklausomos organizacijos tinkamai gina vartotojų teises, valstybė nekontroliuoja.
Jei projektams skiriama valstybinė parama, organizacija turi pateikti metinę ataskaitą.
Anot Nacionalinės vartotojų apsaugos tarybos atstovo Vito Jono Ūso, kol kas jokių pažeidimų nenustatyta. Pernai paramą laimėjusių vartotojų teisių ginančių organizacijų metinės ataskaitos buvo priimtos.