Šalies garbės kaina

Lietuva pradeda pasirengimą po kelerių metų teksiančiai misijai pirmininkauti visai Europos Sąjungai

Daugiau kaip 300 milijonų litų arba po 100 litų nuo kiekvieno Lietuvos gyventojo – maždaug tiek turėtų kainuoti Lietuvos pirmininkavimas visai Europos Sąjungai 2013 m. antroje pusėje, kai Bendrijoje tikriausiai bus dar daugiau valstybių nei dabartinės 25. Pareigūnai tai vadina brangiu, bet garbingu diplomatiniu iššūkiu Lietuvai.

Pirmoji iš Baltijos šalių

Pagal dabar ES galiojančią tvarką kas pusmetį viena valstybių pirmininkauja visai Bendrijai. Iki šiol tai darė tik vadinamosios ES senbuvės. Tačiau artėja ir bloko naujokių eilė.

Pernai gruodį ES užsienio reikalų ministrai patvirtino pirmininkavimo Bendrijai tvarkaraštį 2006-2018 m. Šiuo metu ES pirmininkė yra Austrija, nuo liepos 1-osios iki metų pabaigos pirmininkavimą perims Suomija, kitąmet – Vokietija ir Portugalija.

Pirmoji iš dešimties naujųjų ES valstybių visai bendrijai pirmininkaus Slovėnija. Tai bus jau po beveik dvejų metų – 2008-ųjų pirmojoje pusėje. 2009 m. sausį-birželį ES pirmininke bus Čekija, 2011 m. – Vengrija ir Lenkija.

Lietuva bus pirmoji iš Baltijos valstybių, kuriai teks pirmininkavimo visai gigantiškai Bendrijai našta. Mūsų valstybė pusę milijardo gyventojų turinčiai Sąjungai vadovaus nuo 2013-ųjų liepos 1 dienos iki pat metų pabaigos. Latvijai ši garbė teks 2015 m. pirmojoje pusėje, Estijai – tik 2018 m. sausį-birželį.

Patvirtins planą

Pasirengimas šiam įvykiui prasidėjo jau dabar. Netrukus Vyriausybė turėtų svarstyti ir pritarti Pasirengimo pirmininkauti ES planui. Pasirengimas pradedamas jau dabar, nes pirmininkavimas daugiamilijoninei Bendrijai, nors ir truksiantis tik šešis mėnesius, yra didžiulis iššūkis ne tik Lietuvos diplomatijai, bet ir visai šalies valdymo sistemai.

ES pirmininkaujanti valstybė yra atsakinga už Bendrijos viršūnių tarybos darbą ir daugiau kaip 250 jos parengiamųjų organų posėdžių. Iš viso per pusmetį lietuvių atstovai turės vadovauti daugiau kaip tūkstančiui įvairių ekspertų grupių, komitetų ar tarybų darbui.

Pirmininkaudama ES Lietuva privalės tinkamai organizuoti visų šių organų darbą, taip pat vadovauti visų ES valstybių vadovus ir įvairių sričių ministrus vienijančioms taryboms. „Reikės sugebėti atlikti organizatoriaus-vadybininko, politinių iniciatyvų generatoriaus, derybų tarpininko, atstovavimo Sąjungai funkcijas. Tuo laikotarpiu Lietuva taps visos daugiamilijoninės ES veidu”, – „Kauno dienai” sakė Užsienio reikalų ministerijos ES departamento Politinio ir institucinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjas Neilas Tankevičius.

Kol kas nėra aišku, Lietuvos Prezidentas ar Ministras Pirmininkas taps ES viršūnių tarybos vadovu tuo laikotarpiu, kai mūsų šalis pirmininkaus Bendrijai. „Tai kiekvienos valstybės apsisprendimo reikalas. Matyt, bus kažkoks politinis sprendimas šiuo klausimu”, – tvirtino N.Tankevičius.

Be to, iki 2013 m. gali atsirasti vadinamasis ES prezidentas, tai yra Viršūnių tarybos pirmininkas. Tokiu atveju Lietuvos aukščiausiems pareigūnams neteks garbė pabūti visos ES vadovu.

Reikia parengti daug valdininkų

Iki 2013 m. Lietuvoje reikės tinkamai parengti apie 600 valstybės tarnautojų, kuriems teks pagrindinis pirmininkavimo visam blokui darbo krūvis. „Tai iš Lietuvos atstovų pareikalaus ne tik gilių dalykinių žinių visose ES vykdomų politikų srityse, bet ir kvalifikuoto supratimo apie jos institucijų darbo organizavimą, taip pat labai gero anglų ir prancūzų arba vokiečių kalbų mokėjimo”, – teigė N.Tankevičius.

Todėl per ateinančius trejus metus bus skiriamas didelis dėmesys ir finansiniai ištekliai šių pareigūnų mokymui ir kvalifikacijos kėlimui. „Tarnautojų korpusas neturėtų būti radikaliai didinamas tik pirmininkavimo laikotarpiu. Svarbu jau dabar atrinkti tuos pareigūnus, kurie galėtų po kelerių metų imtis su pirmininkavimu ES susijusių darbų. Juos reikia atitinkamai parengti”, – sakė N.Tankevičius.

Tačiau jis nepaneigė, kad gali tekti specialiai pirmininkavimui pasamdyti vieną kitą šimtą žmonių, su kuriais bus pasirašytos specialios darbo sutartys tik tam laikotarpiui.

Pasak pareigūno, norint, kad su ES klausimais detaliai susipažintų kuo daugiau valstybės tarnautojų, reikėtų plėsti specialiųjų atašė, jų pavaduotojų ir padėjėjų Lietuvos atstovybėje prie ES korpusą, deleguoti nacionalinius ekspertus laikinai dirbti į bloko institucijas, skatinti stažuotojų iš Lietuvos siuntimą į jas.

„Ministerijos ir kitos valstybės institucijos taip pat turėtų siųsti daugiau valstybės tarnautojų į ES Tarybos darbo grupių posėdžius”, – tvirtino N.Tankevičius.

Gali susirinkti valstybių vadovai

Rengdamasi pirmininkavimui Lietuva turės peržiūrėti ir parengti savo infrastruktūrą. „Didesnė dalis posėdžių vyks Briuselyje, tačiau praktika rodo, kad ne vienas ekspertų ar ES valstybių pareigūnų susitikimas rengiamas ir pirmininkaujančioje šalyje. Tad turime parengti atitinkamas vietas, kur tokie posėdžiai galėtų vykti”, – sakė N.Tankevičius. „Į būsimus renginius pirmininkavimo metu atvyksiančioms delegacijoms ir žiniasklaidos atstovams turės būti parengtos tinkamos patalpos ir logistika”, – pridūrė jis.

Neatmetama galimybė, kad pirmininkaujant visai Bendrijai Lietuvoje bus surengtas ir ES valstybių vadovų susitikimas, nors paprastai dabar jie rengiami Briuselyje. „Gali būti, pavyzdžiui, surengtas neformalus valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas”, – sakė pareigūnas.

Tai, anot jo, labai padidintų Lietuvos prestižą. Tačiau ar toks susitikimas bus surengtas, paaiškės ne anksčiau kaip 2012 metais, kai bus maždaug aiški Lietuvos pirmininkavimo ES aktualių klausimų darbotvarkė.

Kainuos šimtus milijonų

N.Tankevičiaus tvirtinimu, pirmininkavimo ES krūvį kiekviena valstybė jaučia nevienodai. „Didesnėms šalims tai mažesnis iššūkis, nes jos turi gerokai didesnius pajėgumus pirmininkauti daugiamilijoninei Bendrijai. Tuo tarpu mažesnėms šalims, tokioms, kaip Lietuva, tai gerokai didesnis iššūkis, kuriam reikia kruopščiai rengtis iš anksto”, – sakė pareigūnas.

Anot jo, pirmosios naujosios ES valstybės, kurioms teks pirmininkauti blokui 2008 ir 2009 m. – Slovėnija ir Čekija – jau dabar susiduria su nemažomis pasirengimo problemomis, nes tenka didesnę dalį savo pareigūnų skirti apmokymams dirbti su ES reikalais, taip „atplėšiant” juos nuo aktualių klausimų sprendimo.

Paklaustas, kiek kainuos pasirengimas pirmininkauti ES ir pats pirmininkavimas, N.Tankevičius sakė, kad, kaip rodo praktika, ši suma priklauso nuo valstybės ir varijuoja nuo maždaug 240 iki 350 milijonų litų.

Pasirengimas pirmininkavimui jau pradėtas. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę Užsienio reikalų ministerija užregistravo du interneto adresų vardus – anglišką ir prancūzišką, kurie bus naudojami informuoti apie Lietuvos pirmininkavimą ES – www.eu2013.lt ir www.ue2013.lt. Taip pat pasirašyta daugiašalė sutartis dėl daugiametės Lietuvos valstybės tarnautojų prancūzų kalbos mokymo programos.