Jungtinėse Valstijose didėja spaudimas Baltųjų rūmų administracijai, kad ji peržiūrėtų savo santykius su Rusija, tačiau prezidentas Dž.V.Bušas su tuo nesutinka
Rusija jau nėra Jungtinių Valstijų strateginė partnerė – tokią išvadą pastaruoju metu daro vis daugiau Amerikos politinio elito atstovų. Jų kantrybės taurę perpildė Pentagono paskelbtas pranešimas, kad per karą Irake Rusijos diplomatai diktatoriui Sadamui Huseinui teikė slaptą informaciją apie JAV kariuomenės judėjimą.
Tuo tarpu prezidentas Džordžas V.Bušas – nepalenkiamas. Jis sako, kad ir toliau su prezidentu Vladimiru Putinu palaikys glaudžius ryšius, kartu ragindamas jį neišsižadėti demokratijos.
Skatino liautis apsimetinėti
Įtakinga Tarptautinių santykių taryba, kurią sudaro demokratų ir respublikonų atstovai, praėjusį mėnesį padarė išvadą, kad Rusija jau nebėra JAV strateginė partnerė, ir pasiūlė Dž.V.Bušo administracijai liautis apsimetinėjus, jog yra priešingai.
Tarptautinių santykių tarybos pranešime buvo pabrėžta, kad „demokratija Rusijoje baigiama uždusinti”, korupcijos mastai didėja, o priešinimasis JAV užsienio politikai nuolat stiprėja.
Pranešimo išvadas pastarosiomis dienomis sustiprino speciali Pentagono komisija, kuri paskelbė, kad, remiantis Irake rastais dokumentais, nustatyta, jog Rusija Sadamui Huseinui karo pradžioje teikė žvalgybinę informaciją apie įsiveržusios JAV kariuomenės judėjimą.
Amerikos laikraštis „Houston Chronikle” spėlioja, kodėl apie tai prabilta tik dabar, nors tų Maskvą kompromituojančių dokumentų turinys buvo žinomas gerokai anksčiau. „Galbūt pagaliau Dž.V.Bušo administracija mėgina korektiškai padaryti užuominą Rusijai, jog pagalba Iranui, turinčiam atominių ambicijų, kaip ir išdavystė Irake Jungtinių Valstijų atžvilgiu, yra nepriimtina ir gali tapti brangiu malonumu”, – rašo laikraštis.
Didelis nemalonumas
Kitas JAV laikraštis „Washington Post” teigia, kad Pentagono komisijos pranešimo pagrįstumu abejoti netenka. „Todėl plačiai pasklidusi žinia, kad Maskva padėjo Sadamui kariauti su amerikiečiais, yra labai nemaloni JAV administracijai, kuri vis dar mėgina vaizduoti V.Putiną dėmesio vertu ir patikimu Vakarų partneriu, galinčiu vasarą oriai priimti „didžiojo aštuoneto” aukščiausiojo lygio susitikimo dalyvius”, – nurodo laikraštis, kartu pažymintis: „Bet stebėtis nereikia. Dokumentais įrodyta, kad Rusija iš visų jėgų bandė žlugdyti sankcijas, taikytas Sadamo režimui, o vėliau užkirsti kelią Amerikos invazijai į Iraką. Mainais Rusija gavo naudingų ekonominių koncesijų, o jos valdininkai ir politikai – didelių kyšių”.
„Washington Post” rašo, jog V.Putinas daro viską, kad sužlugdytų JAV politiką kituose pasaulio regionuose. Jis priešinasi prezidento Dž.V.Bušo mėginimams skleisti demokratiją Centrinės Azijos šalyse, demonstruodamas solidarumą su Uzbekistano diktatoriumi.
V.Putinas pakvietė į svečius ekstremistinio judėjimo „Hamas” atstovus tuo metu, kai JAV administracija mėgina šią grupuotę politiškai izoliuoti. Rusijos prezidentas remia Baltarusijos diktatorių tuo metu, kai JAV ir Europos Sąjunga griebiasi prieš jį sankcijų už tai, kad jis grubiai suklastojo prezidento rinkimų rezultatus. „Washington Post” primena ir kitus Kremliaus žingsnius, prieštaraujančios partnerystės su JAV dvasiai.
Privertė reaguoti
JAV administracija, nors ir nenoromis, buvo priversta reaguoti į Pentagono komisijos pranešimą. Dėl šio dokumento pasirodymo motyvų politologai nesutaria. Vieni mano, kad karinėje žinyboje yra jėgų, kurios priešinasi JAV partnerystei su Rusija, kiti teigia, kad taip atsitiko grynai dėl biurokratinių priežasčių – pranešimas turėjo būti slaptas, bet dėl klerkų neapsižiūrėjimo jis pateko žiniasklaidai.
JAV valstybės sekretorė Kondoliza Rais kreipėsi į savo kolegą Rusijoje Sergejų Lavrovą, kad šis paaiškintų, kodėl Sadamui buvo teikiama žvalgybinė informacija, kai Rusija deklaravo, jog prieš tarptautinį terorizmą visais frontais ji kovoja išvien su Vakarais. Rusijos URM oficialiai paneigė bet kokį jos atstovų bendradarbiavimą su Sadamo Huseino režimu po to, kai JAV pajėgos įsiveržė į Iraką.
Dar po kelių dienų Kremlius į priekaištus reagavo priekaištu. V.Putinas apkaltino JAV, kad jos priešinasi Rusijos įstojimui į Tarptautinę prekybos organizaciją (TPO).
„V.Putinas mestelėjo didelę ledo porciją į dviejų šalių santykius, apkaltindamas Ameriką, kad ji dirbtinai daro kliūčių Rusijos siekiams įstoti į TPO”, – konstatavo britų laikraštis „Financial Times”.
Raginimams nepasiduos
Politologai abiejose Atlanto pusėse konstatuoja, jog JAV ir Rusijos santykiai smarkiai atšalo dėl to, kad šalių pozicijos dažniau kertasi, negu sutampa. Vis dažnesni tampa raginimai Dž.V.Bušui boikotuoti vasarą Sankt Peterburge įvyksiantį „didžiojo aštuoneto” aukščiausiojo lygio susitikimą.
Bet JAV prezidentas praėjusią savaitę dar kartą patvirtino, kad tokių raginimų nepaisys. Drauge jis vylėsi, kad Rusija sugrįš prie atviresnės ir demokratiškesnės visuomenės plėtotės.
„Nepasidaviau raginimams dėl Rusijos boikoto, – sakė jis susitikime, kurį surengė žmogaus teisių gynimo organizacija „Freedom House”. – Vis dar manau, jog Rusija supranta, kad jos interesus atitinka ryžtas būti su Vakarais, dirbti drauge su Vakarais, veikti viena banga su Vakarais. Tačiau niekas nesako, kad Rusija turi būti panaši į Jungtines Valstijas”.
Kalbėdamas apie įtakingų Amerikos įstatymų leidėjų raginimą pašalinti Rusiją iš „didžiojo aštuoneto”, Baltųjų rūmų vadovas pareiškė, kad JAV „turi turėti galimybę tiesiogiai pareikšti pačiam V.Putinui susirūpinimą dėl demokratijos perspektyvų jo šalyje”.
„Aštuoneto lyderių susitikimai gali padėti pasiekti konsensusą, ginti demokratijos idėjas”, – pažymėjo Dž.V.Bušas. „Turiu turėti galimybę susėsti su Rusijos prezidentu prie vieno stalo ir atvirai jam pasakyti, kodėl mes esame susirūpinę dėl kai kurių jo politikos vingių”, – Dž.V.Bušo žodžius citavo agentūra „Reuters”.