Praėjusią savaitę ilgokai lijęs pirmasis pavasario lietus gerokai palaistė vietomis iki metro vis dar įšalusią žemę.
Mažiau nei per parą Panevėžyje iškrito 9,5 milimetro kritulių. Kitaip tariant, maždaug per 18 valandų į kiekvieną kvadratinį metrą Panevėžio žemės iš debesų išsiliejo beveik 10 litrų vandens.
Nors liūties ir nebuvo, dėl įšalusios žemės, tirpstančio sniego ir netvarkingų vandens pralaidų daug kur mieste užtvino privačių namų kiemai.
Kai kur vanduo kaupėsi žemės paviršiuje ir dėl užšalusios, oro kamščių ar tiesiog šiukšlių užkimštos požeminės lietaus kanalizacijos.
Daugiausia rūpesčių „Panevėžio gatvių” specialistams kėlė Panevėžio marios, tiksliau, vandens lygį užtvankoje reguliuojančių pakeliamųjų skydų būklė.
Laukiama, kad iš laukų ir upelių į užtvanką plūstelės daug vandens.
Butų ūkio bendrovė pranešė, kad mieste jau prakiuro 4 daugiabučių namų stogai.
Situacija Panevėžyje, anot minėtų tarnybų vadovų, buvo rimta, bet ne avarinė.
„Šaukti ir rėkti nereikia”, – situaciją apibūdino bendrovės „Panevėžio gatvės” direktorius Petras Giedrikas.
Sausasis periodas nutrauktas
Iš tiesų tai būtų tik paprastas pavasario lietus, jeigu jis nebūtų nutraukęs beveik pusmetį Panevėžio apskrityje trukusios sausros. Tiesa, hidrometeorologijos specialistai siūlo tuos šešis mėnesius įvardinti ne sausra, o sausuoju periodu.
„Lietaus labai reikėjo, nes kritulių, ypač Panevėžio apskrityje, labai trūko nuo pat praėjusių metų rugsėjo. Ruduo buvo labai sausas, – sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologijos specialistė mokslų daktarė Audronė Galvonaitė. – Be to, ir ši žiema buvo viena iš šalčiausių ir sausiausių (besniegių) per pastaruosius dešimt metų”.
Sausį Panevėžio apskrityje iškrito tik 30 procentų, o vasarį – tik pusė vidutinės kritulių normos. Kovo mėnesį (iki 26 dienos) kritulių iškrito tik 14 milimetrų, arba tik ketvirtadalis vidutinės normos.
Lietingas kovas į žemę kai kuriais metais pažeria per 70 milimetrų, vidutinis – per 40 milimetrų lietaus.
Dalis meteorologijos ir klimatologijos specialistų mano, kad dėl šaltos ir besniegės šių metų žiemos Lietuvoje kaltas meteorologinis reiškinys „La-Ninja”. Mokslininkai šiam klimatą periodiškai ir skirtingai įvairiuose žemynuose keičiančiam reiškiniui turi ir kitą pavadinimą – „Pietų mergaitė”.
Laukiama neramios vasaros
Ši mergaitė gimsta, kai ties ekvatoriumi atšąla Ramiojo vandenyno vanduo. Kai vanduo toje pačioje vandenyno vietoje sušyla, žemėje pasirodo jos brolis „El-Ninjo”.
Dėl jų abiejų iš savo vietų pasitraukia ciklonai ir anticiklonai, pasikeičia atmosferos slėgio centrai – pusiausvyros netekęs klimatas ima krėsti visai nejuokingus pokštus.
„Pietų mergaitės” išdaigos būna įvairios. Kai kur ji sukelia liūtis, kai kur sausrą, o dar kai kur tampa didesnio nei įprasta šalčio priežastimi.
„Jeigu ji lemia Pietų Amerikos ir Australijos klimatą, kodėl jo neturėtų jausti kiti pasaulio žemynai – visi mes po vienu stogeliu gyvename. Šių metų šalčiai Japonijoje, Korėjoje ir Europoje yra tos pietų išdykėlės pokštas”, – sakė A.Galvonaitė.
„La-Ninja” atėjimą, anot mokslų daktarės, visada išduoda išskirtinai šiltas ir sausas ruduo (toks jis ir buvo visoje Europoje), ir šalta bei sausa žiema bei toks pat bjaurus pirmas pavasario mėnuo.
„Kokius orus „La-Ninja” lems vasarą, sunku pasakyti, bet esu pastebėjusi vieną dėsningumą, – teigė A.Galvonaitė. – Kai šis reiškinys atsiranda, vasaros pradžia Lietuvoje būna šilta, o rugpjūtis vėsus”.