Miegas – menkai ištirta fiziologinė smegenų, nervų sistemos ir organizmo būsena, kurią charakterizuoja staigus judrumo sumažėjimas, silpna reakcija į išorinius dirgiklius ir ypatingas galvos smegenų neuronų aktyvumas.
Senovėje žmonės manė, jog kai žmogus užmiega, tuo metu jo siela persikelia į kitą pasaulį. Kai miegame, negalime suvokti, kas vyksta mūsų organizme. Todėl net nenutuokiame apie daugybę dalykų, kuriuos patiriame miegodami.
Pateikiame įdomių faktų apie miegą.
* Žmogus pramiega vidutiniškai trečdalį savo gyvenimo.
* Žmogaus miegas turi penkias stadijas: perėjimas nuo būdravimo prie miego, užmigimas, paviršutiniškas miegas, saikingai gilus miegas ir gilus miegas.
* Gilaus miego metu kvėpavimo ir kraujospūdžio duomenys būna mažiausi per visą dieną.
* Gyvūnų miegas turi tris stadijas: snaudulys, lengvas ir gilus lėtas miegas.
* Užmigimo stadija taip pat vadinama „greituoju miegu”. Jai būdinga aktyvesnė smegenų ir kai kurių raumenų veikla.
* Suaugusiam žmogui reikia miegoti 8 valandas per parą.
* Antroje nakties pusėje miegame jautriausiai. Pažadinti gali net nedidelis garsas.
* Katės miega vidutiniškai 18 valandų per parą, žirafos – ne daugiau nei 20 minučių.
* Pažadinti vaiką gilaus miego metu kur kas sunkiau nei suaugusį žmogų. Prievarta pažadinti vaikai dažnai nesuvokia, kur yra, ir išsigąsta.
* Nemiga sukelia depresiją ir per didelį nervingumą.
* Dauguma stambiųjų raumenų miegant atsiduria paralyžiaus būsenoje. Galbūt tokiu būdu smegenys miegant neleidžia kūnui daryti to, ką mes su savimi darome sapnuodami.
* Per naktį žmogus atsibunda vidutiniškai penkis ar šešis kartus.
* Ketvirtą valandą ryto sveiko žmogaus kūno temperatūra sumažėja, devintą – pakyla iki normalios.
* Miegant žmogaus smegenys nesugeba visiškai atsijungti. Todėl pašalinis triukšmas gali pažadinti.
* Moterys ir pagyvenę žmonės labiau nei vyrai linkę į nemigą.