Mokslininkai nustatė: sutuoktiniai privalo turėti vienodą išsilavinimą, kad gyvenime juos lydėtų meilė ir darna.
Labai norime, kad švelnūs šeimyniniai santykiai truktų visą gyvenimą. Jaudinančios dovanos, rytinė ramunių puokštė! Tačiau po kiek laiko visa tai netikėtai dingsta. Jų vietą užima priekabės ir ginčai dėl neplautų indų. Kur dingsta meilė, ar galima ją susigrąžinti? Vokiečių mokslininkams šis klausimas kilo dar 1984 metais. Šešiolika metų jie atliko stebėjimus. Dar beveik šešerių metų jiems prireikė duomenims išanalizuoti. Tyrimas pavadintas „Ar santuoka padaro žmones laimingus, arba Tuokiasi laimingi žmonės?”.
Tyrimas įrodė seną tiesą: laimingas šeimyninis gyvenimas baigiasi gimus vaikams. Kūdikis reikalauja dėmesio, todėl vyras ir žmona negali visą laisvalaikį būti kartu.
Tyrinėtojai sudarė laimingų ir sunkių šeimyninio gyvenimo metų schemą. Laimingai santuokai stiprų užtaisą suteikia „medaus mėnuo”, palaimingas periodas trunka maždaug metus. Vėliau palaipsniui prasideda nuosmukis, trunkantis apie dvejus metus. Keblu tai, kad žmonės šeimyninio gyvenimo džiaugsmus suvokia kaip savaime suprantamą dalyką. Be to, kai kurie anksčiau mieli atrodę įpročiai dabar ima siutinti partnerius. Po dvejų bendro gyvenimo metų sumažėja moterų seksualinis potraukis. Vyrai jaučiasi apgauti ir dėl tokios padėties kaltina žmonas. Tik trečiaisiais metais sutuoktiniai šiek tiek „apsitrina” ir laimingai gyvena dar porą metų.
Po penktųjų nelengvo santuokinio gyvenimo metų vėl prasideda atšalimas. Septintieji metai tampa kritiškais. Sutuoktiniai nusivilia „visuose frontuose”. Žmonos priekaištauja vyrams, kad šie sustorėjo. Vyrai skundžiasi, kad žmonos tapo nebepatrauklios, nebeprisižiūri savęs.
Dešimtaisiais metais šeimyniniai santykiai palaipsniui nustoja „pikiruoti”, „laimės lygis” tampa beveik toks pat, kaip iki santuokos.
Vis dėlto šeimyninis gyvenimas naudingas. Jis žmonėms teikia laimę. Per 40 metų sutuoktinių „laimės lygis” kur kas didesnis nei vienišių. Tačiau tam reikia pasirinkti tokį pat išsilavinimą turintį partnerį.