Lietuvos politikams balandžio 1-oji, melagių ir pokštininkų diena, tęsiasi ištisus metus. Tai – jų profesinė šventė.
Tokį ironišką verdiktą „Vakarų ekspresui” paskelbė patys tautos išrinktieji, kurie nespjauna ir į išdaigas kolegų atžvilgiu, ir patys būna „išdurti”.
Politologas Alvydas Lukošaitis pripažino, kad šiais laikais politikoje be melo toli nenuvažiuosi, tačiau kiek pati visuomenė toleruoja akių dūmimą, tiek jo ir yra.
V. Uspaskichas švenčia
„Vakarų ekspresas” keliolikos Seimo narių paklausė, kas iš Lietuvos politikų per metus nuo 2005-ųjų balandžio 1-osios galėtų pretenduoti į didžiausio melagio titulą. Tačiau kaip varnas varnui akies nekapoja, taip ir tik keli tautos išrinktieji išdrįso paminėti keletą pavardžių.
Anot klaipėdiečio Seimo nario Eligijaus Masiulio, klasikinio mulkinimo aukso fonde pirmąją vietą užimtų buvęs ūkio ministras, Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas.
„Jo benefisas su G. Plechanovo ekonomikos akademijos baigimo diplomu yra puikus miglos pūtimo į akis pavyzdys. Tauta iki šiol taip ir nežino, sąžiningai jis gavo diplomą, ar ne. O Artūras Zuokas – ne melagis, bet manipuliatorius. Melagė yra ir Vyriausybė, nes tai, kas žadama jos programoje, niekaip neįgyvendinama. Kad ir euro įvedimas 2007-aisiais: žadėjo, pripūtė „arabų”, o panašu, kad kitais metais euro nepavyks įsivesti”, – mūsų dienraščiui sakė parlamentaras.
Pats V. Uspaskichas „Vakarų ekspresui” sakė, kad melagių dieną visada švenčia.
„Ko nepavyko padaryti per metus, padarau per vieną dieną – balandžio 1-ąją. Kaip? Paskambinu ir pasakau, kad padariau”, – mįslingai kalbėjo milijonierius.
Paprašytas įvardyti didžiausius politinius melagius V. Uspaskichas pritilo, telefono ragelyje įsivyravo tyla, o vėliau Darbo partijos lyderis pripažino, kad labai daug tokių esama, tačiau kolegas kaltinti jam būtų nepadoru.
Elitinis melas
Parlamento opozicijos lyderis Andrius Kubilius tryško narcisizmu ir teigė, kad savęs didžiausiu metų melagiu tikrai negalėtų pavadinti.
„O iš kitų politikų… Toks didelis pasirinkimas! Gal labiausiai melu atsiduoda Darbo partijos programa su 11, 111, 1111 dienomis. Tų dienų skaičius vis didėja nuo Seimo išrinkimo, o pažadai lieka tik jais pačiais”, – „Vakarų ekspresui” sakė parlamentaras.
Seimo narys Vytautas Čepas patikslino, kad balandžio 1-oji – ne melagių, o linksmybių, šmaikštavimo diena.
„Tačiau juk linksma būna, kai ką nors „apstumi”, apšmeiži, – juokavo V. Čepas. – Man nekarūnuotas melagių karalius yra A. Zuokas. Dar tie visi veikėjai, kurie už mokesčių mokėtojų pinigus vežioja šunis pasivaikščioti. Arba kur „popieriuje” gauna 2 tūkst. litų algos, o į rankas – 6 tūkst. Tai – didžiausi mulkintojai. Jiems kasdien yra balandžio 1-oji”, – teigė politikas.
Parlamentaras Julius Veselka didžiausiu melagiu rinktų premjerą Algirdą Brazauską – dėl „Mažeikių naftos” pardavimo peripetijų.
„Jis gi puikiai žinojo, kad viskas taip baigsis, tačiau norėjo konservatorius už nosies pavedžioti. Todėl ir melavo pusę metų. Lietuva dabar pateks į aklavietę. Visa politika pagrįsta melu. Net Tarybų Sąjungoje nebuvo tiek melo, kiek jo dabar yra Vakarų valstybėse. Jei nori būti elitiniu politiku, turi tik meluoti”, – pyktelėjo buvęs ekonomikos ministras.
Apgavo visą Seimą
Politikai buvo labiau linkę ne kapstytis po melagių krūvą, tačiau prisiminti pačių iškrėstus ar patirtus balandžio 1-osios pokštus.
Vienas ryškiausių atvejų – dabartinio krašto apsaugos ministro Gedimino Kirkilo išdaiga 2003-iaisiais, kuomet šis politikas užėmė taip pat svarbias parlamento Užsienio reikalų komiteto vadovo pareigas.
Tuomet Seimo plenarinių posėdžių salėje visų nuostabai prie parlamentaro stalo sėdėjo du Gediminai Kirkilai – vienas tikras, o kitas – antrininkas.
Pats G. Kirkilas „Vakarų ekspresui” pripažino dar dabar regintis kolegų šypsenas, juoką ir „atsidariusius stalčius”.
Įspūdingo Kirkilų šou užuomazgos glūdi Palangos oro uoste bei tuometinio parlamento socialdemokratų frakcijos Informacijos centro darbuotojo Raimundo Polio galvoje.
Pasak jo paties, kartą prisistatė vyriškis, kuris tikino esąs stulbinamai panašus į G. Kirkilą.
„Po susirašinėjimo jis man atsiuntė keletą savo nuotraukų. Aš, nieko nesakydamas, jas parodžiau vienai artimai G. Kirkilo šeimos draugei. Ji pažvelgė, tarstelėjo, kad Gediminą pažįsta, o tų kitų žmonių šalia jo – ne. Supratau, kad panašumas išties pritrenkiantis ir nutariau pasiūlyti iškrėsti pokštą balandžio 1-osios proga”, – „Vakarų ekspresui” pasakojo R. Polis.
Parūpino pypkę
Apie scenarijų buvo informuoti abu „Kirkilai” – tikrasis, ir Palangos oro uosto Aviacijos saugumo ir klientų aptarnavimo skyriaus viršininkas Stanislavas Jomantas. Jiems reikėjo apsivilkti panašius švarkus, vienodai susišukuoti, buvo parinkti identiški kaklaraiščiai, marškiniai, o A. Jomantui – ir pypkė, nes G. Kirkilas yra užkietėjęs pypkiautojas.
„S. Jomantas pirmasis atėjo į Seimo plenarinių posėdžių salę ir atsisėdo G. Kirkilo vietoje. Aš jam sakiau, kad su visais parlamentarais sveikintųsi, tačiau nieko nekalbėtų. Vėliau, iš anksto susiderinus su Seimo vicepirmininku Česlovu Juršėnu bei keliais kitais kolegomis, buvo išprovokuota situacija, kad netikrasis G. Kirkilas pašalinamas iš salės. Vėliau į ją atėjo du Kirkilai”, – prisiminė R. Polis.
Seimo nariai aikščiojo iš nuostabos, nebesuprato, kuris – tikrasis politikas.
Mūsų dienraščiui S. Jomantas teigė, kad nuotykį Seime mielai prisimenantis ir dabar, tačiau savo panašumu į G. Kirkilą niekada nesinaudojantis.
„Negalima tuo piktnaudžiauti, nes gali į nepatogią padėtį pastatyti tą žmogų, į kurį esi panašus. Po išdaigos Seime kolegos man net pypkę padovanojo, nors aš nerūkau. Dabar ją papsiu per šventes”, – teigė S. Jomantas.
„Vakarų ekspreso” paklaustas, ar ir šiandien mėgstantis iškrėsti pokštus balandžio 1-osios proga, šis atsakė, kad tai darantis nuolat ir nepriklausomai nuo užimamų postų.
„Buvau „išdurtas” ir aš kartą. Man paskambino apie penktą valandą ryto žmogus, kuris prisistatė esantis mokslininkas, rašantis daktaro disertaciją. Jis naršė po Sankt Peterburgo archyvus ir rado duomenų apie mano giminės genealoginį medį. Mokslininkas tvirtino, kad rado sąsajų su škotų valstiečiais”, – pasakojo krašto apsaugos ministras.
Mokslininkas net paklausė, ar G. Kirkilas žinąs, jog yra net tokia Kirklando vietovė. „Atsakiau, kad taip, nes ji išties yra”, – sakė ministras.
Tačiau pabudęs ryte G. Kirkilas pažvelgė į kalendorių ir suprato, kad tai tebuvo balandžio 1-osios „šposas”.
Melas – ne melas
Politikų melagiais politologai nevadino – anot Lauro Bielinio, jie tiesiog po visuomenės padidinamuoju stiklu, o A. Lukošaitis teigė, kad dauguma jų sako netiesą iš nežinojimo, kompetencijos stokos.
„Melas dažnai būna ir sąmojingas. Juo naudojasi politikai, kurių nekankina mintys, kad kažką leptelėjo ne taip, suklydo, gali apsijuokti. Tokiu sąmojingu melu pasižymi Č. Juršėnas, A. Kubilius. Kas kita – rinkiminiai pažadai, nes nubrėžti ribą tarp argumentuotos tiesos ir melo gana sudėtinga. Žinoma, vardan siekiamo rezultato neretai yra meluojama”, – „Vakarų ekspresui” sakė A. Lukošaitis.
Jis sutiko, kad politikoje meluojant, blefuojant šią dieną gali ir pralaimėti, o rytoj gali gauti politinius dividentus.
„Visgi juodo melo viršūnė politikoje – tautai duotos priesaikos sulaužymas. O moralinė priesaika laužoma kasdien”, – sakė politologas.
Pasak V. Čepo, geriausi melagiai yra aukščiausio lygio politikai: „Norint gerai meluoti, reikia labai daug malti liežuviu, išmonės, mokintis to”, – sakė jis.
E. Masiulis rėžė, kad balandžio 1-oji – profesinė visų politikų šventė.