Darbdavys – kaip šeimos narys
Provincijos žmogui darbdavys – tarsi mylimas šeimos narys. Visai nesvarbi jo tautybė, investuotų milijonų kilmė, partiškumas.
Tai – gerbiamas asmuo, suteikiantis galimybę sunkiai dirbti ir išmaitinti šeimą.
Provincijos darbininkui nesvarbu, kad dalis atlygio neteisėtai įdedama į voką ar įkišama į rankas. Svarbu – bendra pinigų suma.
Tuo įsitikino ir „Lietuvos ryto” žurnalistas, porą dienų pasižvalgęs Krekenavoje ir jos apylinkėse.
Panevėžio rajone, Nevėžio upės slėnyje, įsikūrusį miestelį išgarsino iš Krekenavos agrofirmos išmesta mėsos sūdytoja Dalia Budrevičienė. Jos garsiai pasakyti žodžiai apie mokamus nelegalius atlyginimus vokeliuose iki šiol skamba visoje šalyje.
Nors krekenaviškiai pripažįsta, kad moteris pasakė tiesą, jie ne juokais įpyko – po to žmonės nebegavo vokelių ir neteko nemažos dalies pajamų.
Grynų pinigų sumažėjimas jaučiamas daug kur – kad ir parduotuvėse be pirkėjų ar miestelio centre, kur klientų nesulaukia dėvėtų drabužių prekeiviai.
Šnekūs žmonės prityla
Pikti ir įbauginti – tokius žmones dažniausiai teko sutikti Krekenavoje ir miestelio apylinkėse.
Apie Lietuvos vadovus noriai kalbantys ir nuomonę turintys gyventojai iš karto prityla, kai kalba ima krypti apie vokelius arba mokesčius slepiančią agrofirmą.
„Vaikeli, gal nebežinai, į kieno žemę esi atvykęs”, – mestelėjo aplink sodybą besidarbuojanti Kėdainių rajono Kalnaberžės kaimo gyventoja.
Dirbo netgi neįdarbintas
Fotoaparato neišsigando ir įsiamžinti sutiko tiktai keturiasdešimt trečias žurnalisto pašnekovas. Tai buvo 65 metų krekenaviškis Valentas Žilinskas.
„Ne viena Krekenavos agrofirma taip moka, ne tik mūsų rajone, – įsitikinęs pensinio amžiaus vyriškis. – Kodėl žmonės tyli? Džiaugiasi išvis turintys darbą”.
Krekenaviškis prisipažino, kad ir pats yra dirbęs nelegaliai, bet ne Krekenavos agrofirmoje. Prieš išeidamas į pensiją jis sutiko dirbti vienoje bendrovėje išvis neįdarbintas.
„O ką daryti? Sėdėti prie tvoros ištiesus ranką ir laukti, kol kas ką nors numes?” – liūdnokai šyptelėjo V.Žilinskas.
Vyriškis neslėpė nusivylimo šalies valdžia, kurios atstovus mato tik prieš rinkimus: „Kiek čia buvo atvažiavusių, niekas nepasikeitė”.
Seniūnui – irgi ne naujiena
Šešerius metus Krekenavos seniūnijai vadovaujančiam Jonui Uliui atlyginimai vokeliuose – irgi ne naujiena: „Žmonės pasišneka apie tai, bet ne viešai, o tarpusavyje. Esu girdėjęs daug kalbų apie tokią pat tvarką kitose įmonėse”.
Vietos gyventojai labai skausmingai reagavo į D.Budrevičienės poelgį. Būta net tokių, kurie ragino seniūniją įsikišti ir sutvarkyti išsišokėlę.
J.Ulis nesiryžo spėti, kaip įpykę gyventojai elgsis su šia moterimi: „Gal jai ir nereikės išsikraustyti. Kur ras darbą? Nežinau. Žmonių požiūris į ją – neigiamas, nes jie jaučiasi nesaugūs dėl savo ateities”.
Seniūnas žino, kad gyventojai itin brangina darbą, nes darbdavių apylinkėse yra labai mažai.
Maždaug kas ketvirta miestelio šeima susijusi su agrofirma – dirba arba kiaulidžių komplekse prie Krekenavos, arba naujoje gamykloje už Kėdainių.
Iki keršto – vienas žingsnis
Per pusantros dienos apie D.Budrevičienę teko prisiklausyti įvairių nuomonių.
Dauguma pašnekovų siuntė prakeiksmus moteriai.
„Užtektų, kad autobusai darbuotojų nebevežiotų į darbą agrofirmoje. Vien tai mums būtų tolygu bankrotui”, – rėžė vienas krekenaviškis.
Mėsos gaminių priedas vietoj vokelių taip pat prisimenamas su pykčiu. Apie nelegalius pinigus neigęs maždaug 35 metų vyras įpykęs pareiškė, kad „sukištų tas dešras tai skundikei”.
Krekenaviškiai neslėpė, kad kol kas D.Budrevičienė atsiperka pašaipomis, bet prognozavo, jog jau netolimoje ateityje gali sulaukti rimto keršto.
„Mes patyrėme nuostolių, o ji gavo pinigų, net dirbti nebereikia”, – nuoskaudą išliejo gyventojai.
Kaip penktadienį rašė „Lietuvos rytas”, iš agrofirmos atleistą Kėdainiuose gyvenančią D.Budrevičienę jau pakvietė dirbti bendrovė „Vilniaus mėsa”.
Alus – „Dvigubas smūgis”
Bene vienintelė vieta Krekenavoje, kur gyvenimas vyksta ir dieną, ir naktį, – alaus barai, kurių miestelyje yra du. Dieną į juos pasėdėti prie bokalo susirenka bedarbiai, vakare užsuka darbus baigę krekenaviškiai.
„Tavernos” baro šio sezono naujiena – nenusakomos spalvos ir kvapo alus „Dvigubas smūgis”.
Litą kainuojančio 9,5 laipsnio stiprumo alaus poveikis išties dvigubas. Už porą bokalų netgi putos neturinčio drumzlino skysčio galima sužinoti daug – pašnekovo amžių, vardą ir pavardę.
Bedarbiui atsirišo liežuvis
„Ar yra vokeliai? Aišku, yra. Pats ten nedirbu – man per sunku, bet draugų turiu, – šypsojosi Jonu Jankausku prisistatęs 53 metų vyriškis. – Draugas voke iki šiol visada gaudavo antrą atlyginimą, o dabar neteko 400 litų”.
Kontrabandines cigaretes „Prima” rūkantis murzinas pašnekovas spėjo, kad D.Budrevičienei gresia dideli nemalonumai: „Dabar tiktai špygas jai rodo, o kokią naktį, žiūrėk, ateis į namus. Žmonės labai pikti, nes paskutinį mėnesį vieni gavo 300, kiti – 400 litų mažiau”.
Darbo biržoje įsiregistravęs bedarbis neslėpė, kad jo pažįstami Krekenavos agrofirmoje dirba itin sunkiai – tenka vargti ir po 14 valandų. „Jeigu jaučių atvežė, reikia darbą užbaigti”, – paaiškino.
„Dvigubo smūgio” bokalą ištuštinęs bedarbis ilgokai svarstė, ar sutikti fotografuotis. Padvejojęs, ar už išsakytus žodžius ir nuotrauką naktį nepasibels į namus nekviesti svečiai, J.Jankauskas užsimaukšlino kepurę ant akių: „Nebent taip. Gerai? Tada – penki bokalai”.
Ima kvepėti permainomis
Ar pasikeis žmonių požiūris į juos išnaudojantį darbdavį? Ko reikia, kad žmonės viešai prabiltų apie negeroves?
Atsakymų į šiuos klausimus nei Krekenavoje, nei aplinkinėse gyvenvietėse gauti nepavyko.
Čia esanti situacija kažkiek primena prieš kelerius metus buvusią padėtį bedarbių sostine tituluotuose Šiauliuose. Migracija į užsienį, darbo jėgos stygius jau privertė šiauliečius branginti save ir kilstelėti reikalavimų darbdaviui kartelę.
Yra pirmų ženklų, kad Krekenavos agrofirmai, kur tvarkosi Darbo partijos vedlio Viktoro Uspaskicho šeima, irgi gresia permainos. Paaiškėjo, kad į darbą vis sunkiau prikalbinti Kėdainių gyventojus.
Besididžiuojantys ištverme ir besišaipantys iš lepių, darbo bijančių kėdainiškių provincijos gyventojai greitai turėtų suprasti, kodėl darbdavio autobusai suka ratus ir į darbą juos veža už dyką.