Įsimylėję Lietuvą čia ir už Atlanto

„Nuo sausio 25 iki kovo 4 dienos Pasaulio lietuvių bendruomenės kvietimu važinėjau po Jungtines Valstijas – Čikagą, Niujorką, Klivlendą, Floridą su filmu „Įsimylėję Lietuvą”. Susitikimai su tautiečiais skiriami Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui. Iki 2009 metų norėčiau su tuo filmu aplankyti visas lietuvių bendruomenes įvairiose šalyse”, – sakė režisierius, kurio kūrybinėje sąskaitoje – per 40 filmų.

Lauktas tautiečių

Filmą „Įsimylėję Lietuvą” Arvydas Barysas kūrė trejus metus. Jis buvo rodomas Pasaulinėje parodoje Japonijoje. Šio darbo tęsinys, pasak jo, turėtų būti apie lietuvius, garsinančius gimtąjį kraštą, daug nusipelniusius, kad lietuviška dvasia, kalba, papročiai nepranyktų atsidūrus svečiose šalyse.

Po Ameriką Arvydas Barysas važinėjo išsinuomotu automobiliu, įveikdamas didelius atstumus. „Kelionės buvo varginančios, bet labai įdomios. Čikagoje surengėme net septynis, Niujorke – tris, Floridoje – du, Klivlende vieną susitikimus su vietos lietuviais. Dėl laiko stokos nespėjome pasiekti Los Andželo. Į filmo pristatymus ateidavo daugiausia senosios kartos emigrantai, palikę Lietuvą karo pabaigoje. Tiesa, Niujorke jau buvo šiek tiek kitokia publika, matėsi ir dabartinių išeivių. Žiūrovams patiko, kad filmą galima žiūrėti įgarsintą pasirinktinai anglų, lietuvių, vokiečių, prancūzų kalbomis”, – pasakojo A.Barysas.

Iš Amerikos parsivežtoje atsiliepimų knygoje – žiūrovų įrašai lietuvių ir anglų kalbomis. 1942 metais Lietuvoje gimusi Aldona Marlough rašo: „1995-aisiais aplankiau Kauną ir galvojau kada nors atvažiuoti vėl. Filmas „Įsimylėję Lietuvą” paskatino mane ruoštis į gimtinę artimiausiu metu”. O štai Aldonos Bendoraitienės įrašas: „Reikėjo išlaukti 50 metų, kad Jūs atvyktumėt ir atvertumėt akis – kur aš gimiau ir augau, kokia graži Tėvynė”.

Produktyvus ir kūrybingas

1992 metais įkūręs privačią filmų kūrimo kompaniją Arvydas Barysas dažnai suka kelias juostas vienu metu. Jis pats – ir režisierius, operatorius, scenarijų autorius, ir filmų prodiuseris. Nors turi krūvas užsakymų, daugiausiai laiko ir širdies šilumos atiduoda dokumentiniams filmams, pasakojantiems apie gimtąją šalį. Jo darbuose kuriamas harmoningas ir sakralus Lietuvos paveikslas, kuriame istorinė atmintis papildoma ryškiais dabarties potėpiais.

Režisieriaus filmai įtaigiai pristato Lietuvos gamtą, istoriją, lankytinas vietas, kultūrinį paveldą, papročius. Pernai Italijoje vykusiame festivalyje „Europa Nostra” jo filmas apie Kuršių neriją „Tarp aštuonių vėjų” buvo apdovanotas kaip geriausias festivalio kūrinys. Šis filmas 2004 metais rodytas Pažaislio muzikos festivalyje kartu kompozitoriaus Vidmanto Bartulio muzikine misterija „Kuršiai”. Projektas buvo įgyvendintas netradicinėje aplinkoje – Žemaitkiemio dvare netoli Babtų.

Pasaulis be sienų

Reto darbštumo menininkas turi turtingą Lietuvos ir kitų šalių vaizdo bei fotografinės medžiagos archyvą. Juo dažnai naudojasi mokslininkai, įvairių sričių specialistai, tyrinėtojai. Pats režisierius irgi bendradarbiauja su mokslo žmonėmis, kurdamas savo juostas.

„Dabar baigiu filmą „Gintaro kelias”, kuris paseks „saulės akmens” kelionę nuo Baltijos iki Nerono laikų Romos imperijos. Jį numatoma parodyti per Italijos RAI UNO televiziją. Šioje kinematografinėje gintaro ekspedicijoje mano bendrakeleivis – archeologas profesorius Mykolas Michelbertas. Taip pat suku filmą apie kryždirbystę Lietuvoje. Planuose – ir vaidybinis dokumentinis filmas „Akis, karieta ir aitvaras”, kuriame noriu papasakoti apie nepaprastą armėną, gyvenantį mūsų šalyje. Turiu svajonę parodyti filmus apie Lietuvą per „Discovery” kanalą”, – pasakojo Arvydas Barysas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.