Ląsteliena, vanduo ir mikroelementai mityboje yra svarbesni, nei manyta anksčiau
Organizmui reikia įvairių maisto medžiagų, net ir tų, kurios jam nesuteikia energijos. Baltymai, riebalai ir angliavandeniai žmogaus organizmui yra tarsi benzinas automobiliui ir kuras būstui šildyti. Todėl griežtos dietos laikytis žiemą itin keblu – savijauta bus kur kas blogesnė, nei laikantis jos vasarą. Energijos nesuteikiančios medžiagos yra ląsteliena, vanduo ir mineralinės medžiagos, turinčios didžiulę įtaką organizmo funkcionavimui.
Ląsteliena
Ląsteliena yra augalinės kilmės ir priskiriama neįsisavinamiems angliavandeniams. Ji yra dviejų rūšių: tirpi ir ne. Vaisiuose, daržovėse, grūdinėse kultūrose ir pupose yra netirpios ląstelienos – lignino ir celiuliozės. Tirpi ląsteliena yra pektinas, agaras, guaras. Jos randama vaisiuose ir jūros dumbliuose.
Netirpi ląsteliena sugeria vandenį tarsi kempinė ir skatina tuštinimąsi, todėl ji vertinama kaip puiki vidurių užkietėjimo profilaktikos bei cholesterolio kraujyje mažinimo priemonė. Taip pat ji padeda mažinti akmenų tulžies pūslėje atsiradimo galimybę. Ląstelienos vartojimas mažina storosios ir tiesiosios žarnos vėžio, nuo kurio Prancūzijoje kasmet miršta 25 tūkst. žmonių, grėsmę.
Ląsteliena netrukdo įsisavinti vitaminų bei mineralinių medžiagų. Tirpi ląsteliena vandenyje tampa želė konsistencijos medžiaga ir užpildo skrandį, suteikdama sotumo jausmą.
Ląsteliena sulėtina angliavandenių bei riebalų įsisavinimą. Vartojant produktus, kuriuose jos gausu, cukraus kiekis kraujyje yra mažesnis. Insulino, kuris skatina riebalų kaupimąsi, išskiria mažiau ir svoris auga lėčiau.
Vietoje vandens galima gerti sultis
Ląstelienos vartojimas visame pasaulyje pastaraisiais dešimtmečiais sumažėjo. Prancūzai jos suvartoja tik 17 gramų per dieną, nors organizmui reikėtų net 40 g. Amerikiečiai ląstelienos kasdien gauna vos 10 g.
Skystis sudaro nuo 45 iki 60 proc. suaugusio žmogaus organizmo. Žmogus gali badauti kelias savaites, tačiau tik kelias dienas apsieiti be vandens. Netekus apie 10 proc. skysčio pradedamas jausti nuovargis. Per parą organizmas pašalina apie 2,5 litro vandens, maždaug tokį kiekį reikėtų ir kompensuoti.
Išgerti 2,5 litro vandens yra nelengva, todėl rekomenduojama suvartoti 1,5 litro skysčių – pieno, sulčių, arbatos, valgyti sriubą. Šiek tiek vandens yra kietuose produktuose. Pavyzdžiui, duonoje yra 35 proc. vandens.
Jei išgeriama pakankamai vandens, šlapimas turi būti šviesus. Jei jo spalva labai geltona, pirmasis požymis, kad reikia daugiau skysčių.
Mineralinės druskos ir mikroelementai
Mineralinės druskos aktyviai dalyvauja medžiagų apykaitoje, nervų sistemos ir raumenų elektrocheminiuose procesuose bei formuojantis skeletui ir dantims.
Mineralai skirstomi į dvi grupes: būtinus organizmui dideliais kiekiais (makroelementai) ir tuos, kurių reikia itin mažai (mikroelementai). Pastarieji veikia kaip katalizatoriai, aktyvinantys fermentų darbą, be jų nevyktų jokios cheminės reakcijos organizme.
Kai kurie mikroelementai, pavyzdžiui, geležis, buvo žinomi seniai, tačiau dauguma atrasti tiriant vadinamąsias socialines ligas – gyvybinės energijos trūkumą, chronišką nuovargį. Anksčiau pakankamas mikroelementų kiekis būdavo gaunamas valgant žemės ūkio produktus – augalai juos pasiimdavo iš dirvos. Dabar dauguma dirvų intensyvios žemdirbystės kraštuose yra nuskurdintos, todėl pasikeitė ir mikroelementų kiekai jose išaugintose daržovėse bei vaisiuose. Mikroelementų stygių jaučia ne tik žmonės, bet ir gyvūnai. Tarkim, į karvių pašarą pridėjus cinko, jos vėl tampa vaisingos. Mikroelementų maiste trūkumas, daugelio specialistų manymu, yra kaltas dėl XX amžiaus pabaigoje išryškėjusių patologijų. Išeitys dvi: sugrįžti prie ekologinės žemdirbystės arba produktus dirbtinai praturtinti mikroelementų.