Stebuklinga gydomoji kino galia

Jus į neviltį varo skolos, nesiseka meilėje ar tiesiog pavargote nuo gyvenimo? Tada siūlome pažiūrėti filmą „Rokis”. Kinoterapija – nauja madinga gydymo tendencija.

Britų kino ir televizijos akademijos apdovanojimų (BAFTA) ceremonijos metu prodiuseris lordas Patnemas, atsiimdamas savo apdovanojimą, pasakė jausmingą kalbą. Jis užsiminė apie didžiulę kino meno jėgą, kaip pavyzdį pateikdamas sceną, kuri padėjo jam susitaikyti su tėvo mirtimi, iš kino filmo „Šeštasis pojūtis”. Šie prodiuserio žodžiai Londone dirbančiam psichoterapeutui Berniui Vuderiui nuskambėjo kaip muzika. Mat pastarasis daugiau nei 10 metų savo pacientams pataria įvairias emocines problemas spręsti žiūrint meninius filmus.

Turite problemų dėl motyvacijos? Pažiūrėkite „Rokį” ir „Arabijos Lorensą”. Šis juostų derinys jus įkvėps. Pavargote nuo gyvenimo? „Don Žuano de Marko” porcija prieš miegą – ir jūs vėl šypsositės gyvenimui.

B. Vuderio kinoterapinis metodas, kažkada neigtas ir ignoruotas, dabar sulaukia vis daugiau dėmesio – prieš trejus metus kinoterapijos jis ėmė mokyti Londono „Guy’s Hospital” psichoterapeutus, o praėjusiais metais Karališkasis psichiatrijos koledžas jo metodiką pavadino „gera psichologinės konsultacijos pagalba”.

Nuo vaikystės žavėjęsis kinu, profesiją ir pomėgį B. Vuderis derinti pradėjo tik prieš 15 metų. Tąkart vieno seanso metu psichoterapeutas prisiminė filmą, kuriame buvo pasakojama apie klaidžias, sudėtingas herojaus emocijas, kurių niekaip negalėjo apibūdinti ir nupasakoti viena jo pacienčių.

„Ta moteris labai išgyveno dėl savo partnerio išdavystės, – pasakoja jis. – Kol ji kalbėjo, aš prisiminiau sceną iš kino filmo „Uoste” – Marlono Brando herojus sužino, kad jo brolis, kurį jis taip dievino, nėra doras, koks atrodė. Filme užfiksuotas skausmo iškreiptas M. Brando veidas, kai jis sužino tiesą. Buvau įsitikinęs, jog mano pacientė jaučia lygiai tą patį, kaip ir filmo herojus.

Moters paklausiau, ar ji matė šį filmą. Išgirdusi klausimą pacientė nušvito: „Tiksliai! Būtent taip aš ir jaučiuosi.” Tai man padėjo suprasti, ką ji jaučia ir išgyvena.”

Kinoterapija teigia, kad žmonės privalo aptarti, ką jiems reiškia filmo siužetas, muzika ar net herojų veidų išraiška, kai jie žiūri vienas į kitą.

B. Vuderis papasakoja apie vieną savo ateitimi neužtikrintą verslininką, kuris akimirksniu pakilo karjeros laiptais po to, kai kiekvieną vakarą žiūrėdavo filmą „Rokis”; apie pacientę, kuri dievino kino filmą „Dienos pėdsakais”, nes jis padėjo jai praregėti: jei ji nesiims jokių veiksmų, jos gyvenimas bus nepakenčiamas; apie vieną šventiką, kuris po filmo „Skrydis virš gegutės lizdo” peržiūros suprato, kad bijo žmogaus laisvę varžančios santvarkos, todėl leidosi į kelionę aplink pasaulį.

Filmas „Kuprotas kalnas”, pelnęs tris „Oskarus”, tapo ir B. Vuderio kinoterapijos hitu. Kai kurios jo pacientės teigia, kad šis filmas joms padeda suprasti, kad jų nusivylimas gyvenimu susijęs su tuo, jog niekada neišgyveno tokio artumo ir meilės, kokia pavaizduota tarp dviejų kaubojų naujajame filme.

Filmas taip pat gali lemti ir sėkmingą vyro bei moters bendravimą šeimoje. 48 metų Natalija Džozef į B. Vuderį kreipėsi dėl jos santuokai iškilusios grėsmės. Jos problemos susijusios su pirmąja, prieš ketverius metus nuo krūties vėžio mirusia, vyro žmona. „Aš labai išgyvenu, kad nesu tokia, kaip ji, – sako moteris. – Be to, anyta manęs nekenčia. Bandžiau tai paaiškinti vyrui, tačiau jis manęs nesiklauso ir kiekvienas mūsų pokalbis baigiasi barniu.”

B. Vuderis savo klientei rekomendavo pažiūrėti 1940 metais susuktą juostą „Rebeka”, kurioje misis De Vinter jaučiasi nevisavertė ir yra nuolat lyginama su mirusia pirmąja vyro žmona Rebeka.

„Tas neapykantos žvilgsnis, kuriuo ekonomė misis Denvers, dievinusi Rebeką, žiūrėdavo į misis De Vinter, buvo lygiai toks pat, kaip ir mano anytos, – pasakoja Natalija. – Daktaras rekomendavo šį filmą pažiūrėti kartu su vyru, atkreipiant jo dėmesį į scenas, kurios man atrodė svarbios. Pasirodo, tai buvo pats paprasčiausiais būdas paaiškinti jam, ką aš jaučiu jo motinai. Pirmąkart per mūsų vedybinio gyvenimo metus vyras mane suprato – pamatęs, kaip filme ekonomė elgiasi su misis De Vinter, jis pastebėjo ir savo motinos neapykantą man.”

Pasak B. Vuderio, jei filmo kadrai jums primena asmeninį jūsų gyvenimą, tokiu atveju verta aptarti kiekvieną detalę. Viena iš klienčių, patyrusi emocinę ir fizinę agresiją, užaugo labai uždara. Ji pasakojo, jog, nepaisant to, kad 1998 metais sukurtas filmas „Vilties spindulys” pasakoja apie skyrybas, juosta ją labai sujaudino.

Jai įstrigo scena, kurioje dukra žiūri, kaip tėvas į mašinos bagažinę krauna lagaminus. Kai jis išvažiuoja, dukra surinka širdį draskančiu riksmu.

„Į šitą šauksmą ji sudėjo visus negandų metus. Filmo mergaitės šauksmas prasiskverbė į ją taip giliai, kaip nė vienas psichoterapeutas nebūtų galėjęs to padaryti. Kai ši emocija pagaliau buvo išlaisvinta, ji tapo atviresnė”, – pasakoja psichoterapeutas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kinas su žyma , , , , , , , , , , , , , , .

3 atsiliepimai į "Stebuklinga gydomoji kino galia"

  1. super

  2. super

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.