Gerai besimokantys moksleiviai nemano, kad vien tik puikūs pažymiai padės jiems pasiekti visus užsibrėžtus tikslus
Dažnas mano, kad geri pažymiai, tai – kelias į sėkmę, tačiau mūsų kalbintieji pirmūnai teigė, kad norint pasiekti savo svajones, vien dešimtukų nepakanka. Moksleiviai sakė, kad būti nuobodžiais moksliukais nenori niekas, tačiau gerai mokytis stengiasi daugelis. Pakalbinome ne tik kelis pirmūnus, bet ir jų klasės draugus.
Namų darbus ruošia mokykloje
Jau dvejus metus Kauno „Saulės” gimnazijoje besimokančiam „Consilia academica” organizacijos, jaunimo sparno pirmininkui Valentui Šlaustui neretai tenka išgirsti pašaipių replikų dėl politinės veiklos ar gerų pažymių.
„Mane mokytis skatina žinojimas, kad sukauptos žinios padės gerai išlaikyti egzaminus. Tačiau visa veikla atima išties daug mano laiko. Namų darbus stengiuosi atlikti mokykloje, kad po pamokų galėčiau dirbti organizacijos pirmininku. Mokytojai palaiko mane ir supranta. Jei kartais ir nespėju atlikti kokių nors užduočių, jie nepyksta”, – sakė septyniolikmetis.
Išsiskiriančiųjų dalia
Pasak V.Šlausto, mokykloje mokiniai paprastai neigiamai žiūri į tuos, kurie išsiskiria iš minios ir savo veiksmais ar elgesiu nepritaria jai. „Taip yra ir su gerai besimokančiais moksleiviais. Manau, gerai besimokančiųjų gabumai turėtų būti tinkamai vertinami tarp mokinių, o tam būtina ugdyti teigiamą požiūrį į gabumus. Štai „Saulės” gimnazijos „Šlovės” galerijoje yra pagerbiami gimnazijai savo gabumais nusipelnę moksleiviai”, – teigė V.Šlaustas.
Septyniolikmetė jo klasės draugė Gintarė Pranauskaitė teigė, kad pirmūne būti nenorėtų. „Tai pernelyg didelė atsakomybė. Tačiau prieš pirmūnus nesu priešiškai nusiteikusi, atvirkščiai – gerbiu tuos, kurie gerai mokosi ir turi savo tikslus, siekius. Tačiau, jei žmogus mokosi kiaurą parą vien tam, kad gautų gerą pažymį ir nenuviltų mokytojų ar tėvų, tai jau darosi liguista.
Prieš Valentą nieko neturiu, netgi džiaugiuosi, kad jis save gali realizuoti politinėje veikloje, tačiau kartais jis mums visiems atrodo labai keistas. Nors, kita vertus, būti kitokiam nėra blogai”, – samprotavo gimnazistė.
Dviejų tipų moksliukai
Kauno S.Dariaus ir S.Girėno gimnazijos dvyliktoje klasėje besimokančios Rūtos Čedavičiūtės pažymių knygelėje puikuojasi vien tik aukščiausi balai, tačiau, pasak gimnazistės, net ir pirmūnams tenka su baime laukti matematikos kontrolinio, ištverti įtampą prieš abitūros egzaminus.
„Geri pažymiai iš dalies gali padėti pasiekti užsibrėžtų tikslų ir svajonių, tačiau jie tikrai nelemia visko gyvenime. Jei bus geri pažymiai atestate – lengviau įstosi į universitetą, jei universitete gerai mokysies – nereikės mokėti už mokslą. Tačiau tai ir viskas. Juk, baigus studijas ir pradėjus dirbti, visiems bus svarbu tik tai, ar tu tikrai esi geras specialistas, bet niekam nebus įdomu, kokie buvo tavo pažymiai”, – kalbėjo R.Čedavičiūtė.
Jos nežavi tie, kurie valandų valandas praleidžia prie knygų ir pramogoms visiškai neskiria laiko. „Visada maniau, kad yra dviejų tipų pirmūnai: tokie, kurie visą savo laisvalaikį praleidžia prie knygų ir tokie, kurie net ir skirdami mažai dėmesio namų darbams gali gerai mokytis. Pati esu antrojo tipo pirmūnė”, – su šypsena kalbėjo abiturientė.
Patys kalti
Kartu su Rūta nuo penktos klasės besimokanti jos bendraklasė Agnė Talalaitė mano, kad pirmūnai skiria daugiau dėmesio mokslams nei popamokinei veiklai. Pasak moksleivės, Rūta – ne tipiška moksliukė.
„Su Rūta mokomės jau seniai, tačiau dar niekada ji nėra atsisakiusi kuriam nors paaiškinti nesuprantamo matematikos uždavinio ar padėti ruošti namų darbų. Taip pat ji niekada nesigyrė viską žinanti ir nežemino kitų, prasčiau besimokančiųjų.
Mano manymu, tas neigiamas požiūris į tipiškus moksliukus atsiranda tik todėl, kad patys pirmūnai bando išsiskirti ar žeminti kitus, blogiau besimokančius”, – kalbėjo A.Talalaitė.
Pašaipos dešimtukininkams
R.Čedavičiūtė sakė, kad pati yra susidūrusi su neigiamu požiūriu į gerai besimokančius moksleivius. „Neigiamas požiūris į pirmūnus ypač išryškėjo šeštoje klasėje. Dėl to tikriausiai kaltas amžius. Tuomet prasideda įžeidinėjimai, pašaipos. Manęs tos pašaipos niekada neskaudino, tačiau buvo tokių žmonių, kurie nuo to nuolat kentėdavo. Kiek vėliau viskas liovėsi. Išaugom. Tuomet prasidėjo kitas etapas, kai visi stengėsi gerai mokytis, nes suprato, kad tik taip galima kažką gyvenime pasiekti”, – prisiminė abiturientė.
Ji norėtų studijuoti odontologiją Kauno medicinos universitete. „Tam reikia mokyklą baigti labai gerais pažymiais. Žinau, kad ir be manęs yra daug norinčiųjų ten studijuoti. Todėl ir stengiuosi mokytis – noriu būti užtikrinta, kad būsiu priimta į savo išsvajotąją specialybę”, – kalbėjo devyniolikmetė Rūta.
Ji prie namų darbų, artėjant egzaminams, praleidžia vis daugiau laiko, tačiau stengiasi nepervargti ir randa laiko teatrui, susitikimams su draugais.
Nesistengia įtikti
Kita Kauno S.Dariaus ir S.Girėno gimnazijoje besimokanti pirmūnė Dovilė Jasevičiūtė pasakojo, kad niekada nesistengė paveikti mokytojo dėl geresnio pažymio.
„Nemanykite, kad pirmūnai niekada negauna dvejetų. Aš esu vieną kartą gavusi dvejetą už drausmę. Tai buvo labai seniai, tačiau ta diena ilgam įsiminė. Dažnai moksleiviai bando papirkti mokytojus dovanomis ar paveikti juos apsiverkdami. Manau, kad reikia mokytis, o ne verkti ir savęs gailėtis, kad gauni prastus pažymius. Pati niekada nebandžiau kokiu nors būdu paveikti mokytojo. Tiesiog mokausi, kad netektų verkti dėl prastų rezultatų”, – sakė devintokė D.Jasevičiūtė.
Ji teigė gyvenime norinti daug pasiekti, įrodyti visiems, kad nereikia skirti viso savo laiko mokslams, norint būti pirmūnu. „Kartais pakanka tik įdėmiai klausytis pamokų metu ir mokėti susiplanuoti dieną. Tuomet laiko lieka ir užklasinės veiklos kolektyvams, ir laisvalaikiui su draugais „, – kalbėjo paauglė.