Vakar „Litexpo” parodų centre prasidėjusi paroda „Baldai 2006” kuo toliau, tuo mažiau primena didelį prekybos centrą. Nors joje savo naujausias kolekcijas pristato daugelis šalies baldų gamintojų, užsienio baldų kompanijos, vis daugiau dėmesio skiriama dizaino naujovėms.
Dizaino svarba gaminant baldus akcentuojama jau nebe pirmus metus, tačiau mūsų baldžiai vis dar daugiausiai parduoda pigią darbo jėgą. Originalios lietuvių dizainerių idėjos dažnai lieka neįgyvendintos.
Daugėja naujų dalyvių
Keturioliktą kartą rengiama paroda „Baldai 2006” gamintojus ir verslininkus vilioja kaip naudingų kontaktų mugė, o paprastus lankytojus – kaip galimybė vienoje vietoje išvysti didžiausią baldų įvairovę ir joje išsirinkti reikiamą lovą, stalą ar spintą.
Žioplinėtojai irgi nenusivils – jų laukia tikras dizaino idėjų šou. Lankytojai gali rinkti ir jiems labiausiai patikusį jaunųjų dizainerių kūrinį. Parodos metu rengiama tarptautinė konferencija „Dizainas kaip sprendimas”.
Kaip ir kasmet, parodoje aktyviausiai dalyvauja Lietuvos baldų gamintojai. Tarp jų – baldų pramonės lyderės bendrovės „Vilniaus baldai”, SBA baldų kompanija, kartu su kitomis vienijanti kauniškes įmones „Kauno baldai” bei „Karigė”, AB „Venta”, UAB „Nemuno baldai”.
Naujausius savo gaminius pristato ir mažesnės, tačiau savo veiklą aktyviai plečiančios įmonės „Juodasis alksnis”, „Softimus”, „Alantas”, „Pušis”, „Raguvos baldai”, „Lauksva”.
Net pusė dalyvių parodoje šiemet prisistato pirmą kartą. Pastebima nauja tendencija, kad plečiasi kitų šalių baldų ekspozicija: užsienietiškus gaminius pristatančių ir jais prekiaujančių kompanijų, dalyvaujančių parodoje, skaičius pasiekė 25. Pirmą kartą atvyko Italijos, Moldovos, Rumunijos baldžiai.
Ant kulnų lipa kinai
Lietuvos baldų pramonė vis dar didžiausią produkcijos dalį išveža į užsienį ir būtent eksportas yra pagrindinis jos veiklos variklis. Lyderio pozicijų neužleidžianti pramonės šaka pernai pardavė produkcijos už 1,6 mlrd. litų, 15 proc. daugiau nei 2004 metais. Šiuo metu Lietuvoje veikia net 791 baldų įmonė, apie pusė jų – individualios.
Pagal produkcijos pardavimus 2005 metais pirmavo „Vilniaus baldai”, „Klaipėdos baldai” ir „Freda”, ypač šoktelėjusi į priekį. Šios bendrovės daugiausiai baldų eksportavo. Tuo tarpu vietos rinkoje daugiausiai baldų pardavė „Narbutas ir Ko”, „Vokė III” bei „Sintuva”.
Tačiau, pasak asociacijos „Lietuvos mediena” prezidento Viktoro Majausko, negalime sau leisti užmigti ant laurų. Lietuviams ant kulnų lipa Kinijos baldžiai, kasmet didinantys eksportą po keliasdešimt procentų.
Siekdami atlaikyti konkurenciją Lietuvos gamintojai sukruto vienytis. Kuriamas baldų įmonių klasteris, kuris leis mažinti gamybos ir kitas išlaidas. Numatoma statyti ir bendrą logistikos centrą.
V.Majauskas akcentuoja, kad tik sujungus gamintojų pastangas ir naujas dizainerių idėjas galime tikėtis, kad eksportuosime ne vien pigią darbo jėgą, bet ir baldus su lietuviškais prekiniais ženklais, o tai ir yra mūsų siekis.
„Tačiau kol kas tai – daugiau tik deklaracija. Matau daug labai įdomių jaunų dizainerių idėjų, bet daugelis jų taip ir liks nepanaudotos, nes gamintojai jomis menkai domisi”, – apgailestauja Tadas Baginskas, Vilniaus dailės akademijos profesorius.
Pristato naujas tendencijas ir idėjas
Baldų dizaine vis dar vyrauja minimalizmas, lakoniškos, aiškios formos. Pasak T.Baginsko, jį sušildyti padeda įvairūs etnografiniai elementai, taip pat augaliniai motyvai minkštųjų baldų gobelenuose ir net ant korpusinių baldų.
Naujoje SBA baldų kompanijos kolekcijoje dominuoja kvadratinės bei stačiakampės formos, baldai pasižymi funkcionalumu, universalumu. Tamsių spalvų korpusiniai baldai, kurie išlieka madingi, derinami su mėlynais tonais. Visos baldų kolekcijos – modulinės, lengvai transformuojamos, leidžiančios pirkėjui pasijusti kūrėju.
„Vilniaus baldai” nusprendė griežtą dizaino geometriją papildyti ovalo formomis. „Lenktos linijos baldams suteikia jaukumo”, – teigia dizainerė Birutė Čeponienė. Ji sukūrė žurnalinį stalelį su ratu judančiu ovalo formos viršumi. Kita naujovė – lakštinio šaknies piešinio lukštas, papildantis tamsią korpusinių baldų spalvą.
Bendrovė „Contraforma” siūlo kurti savo būsto aplinką pasitelkus lengvai transformuojamus baldus – knygų lentyną, kuri gali būti statoma ir vertikaliai, ir horizontaliai, ant ratukų judančią patalpų zonavimo sienutę – širmą, drabužių kabyklos sistemą, kurią galima „auginti” priklausomai nuo drabužių kiekio.
Jei tradiciniai baldai kelia nuobodulį, verta pasižvalgyti po dizaino galeriją, kur eksponuojami žaismingi Vilniaus dailės akademijos bei Kauno ir Telšių fakultetų studentų darbai: kailinis šviestuvas, lentyna, prireikus virstanti staliuku.
Veikia ir nekomercinė ekspozicija „Dizaino šou”, sudaryta iš dviejų ekspozicijų: nacionalinius sėdėjimo ypatumus atspindinčių sėdimųjų baldų šmaikščiu jaunų dizainerių žvilgsniu bei linksmų unitazų, kuriuos dekoravo žinomi Lietuvos dizaineriai ir menininkai.